+4
-0
+4
Brandi meilė

Dauguma mūsų trokštame mylėti ir būti mylimi, turime poreikį priklausyti, prisirišti, jausti artumą, kitaip tariant, patirti tikrą meilės pilnatvę. Kada mylime, mes iš tikrųjų jaučiamės romantiškai, tačiau ir tuomet turi būti išlaikyta sveika mūsų nepriklausomybės ir savigarbos vertinimo pusiausvyra. Labai svarbu pajusti tą ribą, ties kuria meilė – pats nuostabiausias žmogiškas jausmas – ima virsti nesveika priklausomybe, įgauna liguistumo požymius. Įsisąmoninant, kokia turėtų būti sveika, brandi meilė, suteikianti partneriams erdvės laimei, saviraiškai, augimui, galima būtų bent iš dalies išvengti skaudžių išgyvenimų partnerystėje ar laiku imtis savo gyvenimo korekcijos.

Brenda Schaeffer teigia, jog brandžią meilę charakterizuoja daugelis aspektų:

1) Leidimas reikštis individualumui – tik sveiki santykiai leidžia įsimylėjeliams keistis ir augti skirtingais keliais, ir nė vienas įsimylėjelių nejaučia grėsmės. Tokia laisvė galima dėl to, kad brandūs įsimylėjeliai gerbia ir pasitiki partneriu. Asmens mintys ir jausmai yra priimami, o ne nuslopinami. Kai iškyla skirtumai ir konfliktai, kūnas ir mintys lieka ramūs, nes skirtumai yra priimtini, o konfliktų sprendimas yra laikomas normalia kasdienio gyvenimo dalimi.

2) Vienybės su kitais ir atsiskyrimo nuo kitų patyrimas – nors brandūs įsimylėjeliai gali apibūdinti artumą kaip vienybę, tačiau jie taip pat turi aiškų buvimo atskiru individu jausmą. Norint patirti vienybę ir atskirumą, labai svarbu sveikos ribos. Esminis dalymas sveikoms riboms suformuoti – savo poreikių ir ribų žinojimas bei pagarbus kalbėjimas apie tai su kitais.

3) Geriausių savo ir kitų savybių iškėlimas – šis brandžios meilės aspektas pakylėja mus į aukštesnį gyvenimo lygį, o iš mūsų gelmių iškelia aukščiausias žmogiškąsias savybes: pagarbą, kantrybę, savitvardą, įsipareigojimą, bendradarbiavimą, kilnumą ir nuolankumą. Brandi meilė yra augantiems, o jos siekimas – augimo procesas.

4) Pabaigos pripažinimas – santykių pabaiga yra skausminga, bet brandūs žmonės turi pakankamai savigarbos ir pagarbos savo partneriams ir pajėgia susidoroti su tuo, kad meilė baigėsi. Brandūs žmonės išmano, kaip pasitraukti iš nebepataisomų santykių, taip pat sugeba įveikti krizes, atsiradusiais esant sveikiems santykiams. Laikui bėgant brandūs žmonės sugeba priimti realybę – netgi jei ji skaudi – ir pradėti naują savo gyvenimo etapą. VIENIŠAS ŽMOGUS TAIP PAT YRA VISAVERTIS!
Sveikas asmuo žino, kada gana, kada laikas paleisti ir yra pasiruošęs pripažinti, kad santykiai baigėsi.

5) Atvirumas pasikeitimams ir tyrinėjimams .Gyvenimas – tai pasikeitimų virtinė, vis dėlto dauguma mūsų lieka įsikabinę artimų žmonių ir daiktų, nepaisant mūsų vidinio troškimo augti patiems ir keisti savo santykius. Atvirumas pasikeitimams gali būti rizikingas – jis netgi gali privesti prie skyrybų – bet be jo santykiai praras gyvumą. Dažnai vienas partneris kyla augimo spirale, o kitas užsispyręs kabinasi įprastos ir iš pažiūros saugios rutinos. Be atvirumo permainoms ir tyrinėjimui santykiai tampa tartum niekuomet nemankštintas kūnas – jie praranda lankstumą ir galią; jie silpnėja ir netgi gali mirti.

6) Kitų augimo skatinimas – Brandūs žmonės ne tiktai pripažįsta, kad pasikeitimai yra būtini, bet jie supranta, kad tikra meilė be pavydo skatina ir padrąsina kitų augimą. Asmens augimas nesiliauja tada, kai jam aštuoniolika; žmogus auga iki mirties. Būdami vidutinio amžiaus mes turime rinktis: sustingimas ar asmeninė saviraiška, vedanti prie naujo augimo. Ričardas Bachas savo kūrinyje „Tiltas per amžinybę“ rašė: „Nuobodybė tarp dviejų žmonių atsiranda ne iš fizinio buvimo kartu. Ji atsiranda iš buvimo atskirai protu ir dvasia“.

7) Tikro artimumo patyrimas – kadangi brandžių įsimylėjelių nepančioja vaikystės baimės ir įpročiai, jie patiria tikrą, stiprų artimumą. Tikra meilė atrodo prieštaringa: tie, kurie labiau pasitiki savimi ir yra nepriklausomi, sugeba giliau, švelniau mylėti kitą. Dėl to, kad jų meilė ne įkyri ar priklausoma, jie yra laisvi ir gali būti abipusiškai priklausomi ir papildyti partnerius. Intymi meilė atsiranda tada, kai viskas pagrįsta pasitikėjimu. Kad galėtume pasitikėti savimi ir kitais, reikia keturių savybių – patikimumo, atvirumo, gebėjimo priimti ir prisiderinti.

Kai meilė sveika, asmuo gali pasitikėti kitu, jaustis saugus ir reikalingas; tada jis yra atviras mintims, jausmams ir skirtumams, jaučia kito pastovumą.

8) Gebėjimas laisvai ir sąžiningai pasakyti, ko norime – tikra meilė reiškia, jog esame laisvi prašyti ir gauti, taip pat kartais turime būti pasiruošę atsakyti „ne“. Dauguma iš mūsų nesame minčių skaitytojai ir netgi meilė negali mūsų padaryti aiškiaregiais!

9) Vienodai duoda ir priima – neegocentrinė meilė panašiai duoda ir priima. Malonumas duoti mylimajam yra toks pat stiprus kaip ir gaunant iš jo ar jos. Kada žmogus padaro stebuklingą šuolį nuo priklausomos prie laisvesnės meilės, jis daug lengviau duoda mažiau tikėdamasis. Kai kurie žmonės duoda tam, kad įtiktų; taip įsiteikdami jie viliasi gauti mainais. Kai taip neatsitinka, jie pyksta, jaučiasi nisivylę.

10) Vengimas keisti ar kontroliuoti kitus – vienas sudėtingiausių dalykų meilėje yra išmokti suvokti save ir kitus tokius, kokie esame. Jeigu mes pasirenkame asmenį ir priimame jį tokį, koks jis yra, vadinasi, tai tikra meilė., Mėginimas kitą pakeisti yra liguistos meilės simptomas. Sveika meilė yra nuolaidi kito atžvilgiu. Priklausoma meilė stumdo ir trauko. Sveika meilė yra užjaučianti.

11) Kitų savarankiškumo skatinimas - E. Fromas rašo: „Pats svarbiausias žingsnis, kurio reikia išmokti, tai pabūti vienam su savimi – neskaitant, nesiklausant radijo, nerūkant ir negeriant...Šis gebėjimas yra būtina gebėjimo mylėti sąlyga“.
Brandi meilė atsiranda, kai mes suvokiame, kad iš esmės ESAME VIENI, kad mums nebereikia to, ko reikėjo kūdikystėje ir vaikystėje, kad dabar mes patys turime visas reikalingas savybes ir esame visaverčiai. Kurdami sveikus santykius abu asmenys turi savigarbos ir jaučiasi gerai. Jie pasitiki savimi ir kitais; skalėje nuo nulio iki dešimt jų meilė sau besąlygiška – dešimt! – be jokio kaltės jausmo.

12) Kitų ir savo trūkumų priėmimas – kai meilė tikra, mūsų trūkumai įvertinami realiai. Atrodo keista, bet tam, kad augtume, turime pripažinti savo trūkumus.Žlunga tie santykiai, kuriuose vienas asmuo nenori priimti kito trūkumų – tikrų ar įsivaizduojamų.

13) Mokėjimas nesiekti besąlygiškos meilės – esant brandiems meilės santykiams mes „nebemaldaujame“ partnerio besąlygiškos meilės. Vienintelis laikas, kada mums reikėjo tokio rūpesčio, buvo pirmieji aštuoniolika mūsų gyvenimo mėnesių. Iš kitų mums jos daugiau nebereikia, nes mes patys esame besąlygiška meilė. Besąlygiška meilė – tai būsena, kuri ateina iš mūsų vidaus, o ne iš aplinkui. PARADOKSALU, BET KAI MES NUSTOJAME IEŠKOTI BESĄLYGOŠKOS MEILĖS, DAŽNIAUSIAI NUSTEMBAME RADĘ ŽMOGŲ, KURIS MUS BŪTENT TAIP MYLI. Galbūt taip yra todėl, kad kai patiriame save kaip besąlygišką meilę, mes suteikiame saugumą, kuris kviečia kitus dalyti savo meile.

14) Įsipareigojimų prisiėmimas ir jų gerbimas – esant liguistai meilei į įsipareigojimą dažnai žiūrima kaip į „savęs praradimą“. Esant brandžiai meilei – priešingai; savigarba didėja. Įsipareigojimai mums yra kaip mūsų augimas. Mes peržengiame savimylišką pasitenkinimą ir dalijamės su mylimais žmonėmis, jiems duodame ir dėl jų aukojamės. Įsipareigojimas gali būti duodamas ne asmeniui ir nebūtinai turi būti sutelktas ties rezultatu, o procesui. Meilė – tai ne institucija. Tai gyvas procesas, turintis gyvenimo savybių: gyvybingumo, permainų, įkvėpimo, stiprybės, judėjimo, evoliucijos, energijos ir būdingosios galios.

15) Savigarba – esant brandiems meilės santykiams abu žmonės turi daug savigarbos ir gerai jaučiasi. Jie myli save ir jiems nereikia to įrodyti kitiems.

16) Tikėjimas atsiminimais apie savo mylimuosius, mokėjimas džiaugtis vienuma – svarbus tikros meilės rodiklis yra mūsų gebėjimas pasitikėti atsiminimais apie šalia nesančius mylimuosius, kad galėtume pabūti vieni ir tuo pasidžiaugti. Nors mes galbūt norime būti su savo mylimuoju, kurio dabar nėra, bet esame tikri, kad jis arba ji galiausiai sugrįš.

17) Spontaniškas jausmų reiškimas – esant priklausomos meilės santykiams partneriai nuolatos vaidina familiarias dramatiškas scenas, kurios skatina įprastus blogus jausmus: sumišimą, pyktį, kaltę ar gėdą. Tokie jausmai vadinami „triukšmingais “jausmais, nes jie tarsi pakaitalas tiems jausmams, kurių negalime išreikšti savo šeimose. Kurdami sveikus santykius įsimylėjeliai spontaniškai reiškia jausmus priklausomai nuo to, kas iš tikrųjų vyksta. Tai yra „reaktyvūs“ jausmai. Jie atitinka einamąją situaciją ir motyvuoja asmens veiksmus.

18) Nuoširdus artumas– esant sveikai meilei jaučiame sąsajas su gyvenimu ir visa žmonija. Mes numanome, kuo galime pasitikėti ir kuo ne, kada galime saugiai jaustis. Per sveikus meilės santykius išsivaduojame iš pasąmonėje glūdinčių įsitikinimų ir sprendimų, kurie darė mus uždarais ir gynybiškais.

19) Nešališkas rūpinimasis – brandumas suteikia žinių, kad mes galėtume rūpintis, išklausyti ir atsakyti į kitų jausmus, bet negalėtume „pataisyti“ ar pašalinti visų žmonių nesveikų jausmų. Tačiau nešališkas rūpinimasis yra sveikų santykių ženklas. Partneriai sako:
- -Man svarbu, kaip tu jauties, ir dėl to aš čia.
O ne:
- Leisk man iškęsti skausmą už tave.

20) Pritarimas lygybei ir savo bei kitų asmeninei galiai – esant tikrai meilei įsimylėjusieji pripažįsta, kad jie abu yra lygūs; jie neįsitraukia į psichologinius žaidimus ir nemano, kad vienas viršesnis už kitą. Sveika konkurencija leidžia kiekvienam augti nemėginant savo galia pavergti kitą.

Taigi, brandi meilė leidžia būti asmenybe, laisvai reikšti idėjas ir jausmus; ji gyva, veržli, suteikianti jėgų, auginanti, kurianti. Mūsų tikslas- identifikuoti, o vėliau laikyti nesveikus liguistus elementus toliau nuo mūsų meilės ir mylėti sveika meile.

Daiva Elit