Dauguma mūsų trokštame mylėti ir būti mylimi, turime poreikį priklausyti,
prisirišti, jausti artumą, kitaip tariant, patirti tikrą meilės pilnatvę. Kada
mylime, mes iš tikrųjų jaučiamės romantiškai, tačiau ir tuomet turi būti
išlaikyta sveika mūsų nepriklausomybės ir savigarbos vertinimo pusiausvyra.
Labai svarbu pajusti tą ribą, ties kuria meilė – pats nuostabiausias žmogiškas
jausmas – ima virsti nesveika priklausomybe, įgauna liguistumo požymius.
Įsisąmoninant, kokia turėtų būti sveika, brandi meilė, suteikianti partneriams
erdvės laimei, saviraiškai, augimui, galima būtų bent iš dalies išvengti
skaudžių išgyvenimų partnerystėje ar laiku imtis savo gyvenimo korekcijos.
Brenda Schaeffer teigia, jog brandžią meilę charakterizuoja daugelis aspektų:
1) Leidimas reikštis individualumui – tik sveiki santykiai leidžia
įsimylėjeliams keistis ir augti skirtingais keliais, ir nė vienas įsimylėjelių
nejaučia grėsmės. Tokia laisvė galima dėl to, kad brandūs įsimylėjeliai gerbia
ir pasitiki partneriu. Asmens mintys ir jausmai yra priimami, o ne nuslopinami.
Kai iškyla skirtumai ir konfliktai, kūnas ir mintys lieka ramūs, nes skirtumai
yra priimtini, o konfliktų sprendimas yra laikomas normalia kasdienio gyvenimo
dalimi.
2) Vienybės su kitais ir atsiskyrimo nuo kitų patyrimas – nors brandūs
įsimylėjeliai gali apibūdinti artumą kaip vienybę, tačiau jie taip pat turi
aiškų buvimo atskiru individu jausmą. Norint patirti vienybę ir atskirumą, labai
svarbu sveikos ribos. Esminis dalymas sveikoms riboms suformuoti – savo poreikių
ir ribų žinojimas bei pagarbus kalbėjimas apie tai su kitais.
3) Geriausių savo ir kitų savybių iškėlimas – šis brandžios meilės aspektas
pakylėja mus į aukštesnį gyvenimo lygį, o iš mūsų gelmių iškelia aukščiausias
žmogiškąsias savybes: pagarbą, kantrybę, savitvardą, įsipareigojimą,
bendradarbiavimą, kilnumą ir nuolankumą. Brandi meilė yra augantiems, o jos
siekimas – augimo procesas.
4) Pabaigos pripažinimas – santykių pabaiga yra skausminga, bet brandūs žmonės
turi pakankamai savigarbos ir pagarbos savo partneriams ir pajėgia susidoroti su
tuo, kad meilė baigėsi. Brandūs žmonės išmano, kaip pasitraukti iš nebepataisomų
santykių, taip pat sugeba įveikti krizes, atsiradusiais esant sveikiems
santykiams. Laikui bėgant brandūs žmonės sugeba priimti realybę – netgi jei ji
skaudi – ir pradėti naują savo gyvenimo etapą. VIENIŠAS ŽMOGUS TAIP PAT YRA
VISAVERTIS!
Sveikas asmuo žino, kada gana, kada laikas paleisti ir yra pasiruošęs
pripažinti, kad santykiai baigėsi.
5) Atvirumas pasikeitimams ir tyrinėjimams .Gyvenimas – tai pasikeitimų virtinė,
vis dėlto dauguma mūsų lieka įsikabinę artimų žmonių ir daiktų, nepaisant mūsų
vidinio troškimo augti patiems ir keisti savo santykius. Atvirumas pasikeitimams
gali būti rizikingas – jis netgi gali privesti prie skyrybų – bet be jo
santykiai praras gyvumą. Dažnai vienas partneris kyla augimo spirale, o kitas
užsispyręs kabinasi įprastos ir iš pažiūros saugios rutinos. Be atvirumo
permainoms ir tyrinėjimui santykiai tampa tartum niekuomet nemankštintas kūnas –
jie praranda lankstumą ir galią; jie silpnėja ir netgi gali mirti.
6) Kitų augimo skatinimas – Brandūs žmonės ne tiktai pripažįsta, kad
pasikeitimai yra būtini, bet jie supranta, kad tikra meilė be pavydo skatina ir
padrąsina kitų augimą. Asmens augimas nesiliauja tada, kai jam aštuoniolika;
žmogus auga iki mirties. Būdami vidutinio amžiaus mes turime rinktis:
sustingimas ar asmeninė saviraiška, vedanti prie naujo augimo. Ričardas Bachas
savo kūrinyje „Tiltas per amžinybę“ rašė: „Nuobodybė tarp dviejų žmonių
atsiranda ne iš fizinio buvimo kartu. Ji atsiranda iš buvimo atskirai protu ir
dvasia“.
7) Tikro artimumo patyrimas – kadangi brandžių įsimylėjelių nepančioja vaikystės
baimės ir įpročiai, jie patiria tikrą, stiprų artimumą. Tikra meilė atrodo
prieštaringa: tie, kurie labiau pasitiki savimi ir yra nepriklausomi, sugeba
giliau, švelniau mylėti kitą. Dėl to, kad jų meilė ne įkyri ar priklausoma, jie
yra laisvi ir gali būti abipusiškai priklausomi ir papildyti partnerius. Intymi
meilė atsiranda tada, kai viskas pagrįsta pasitikėjimu. Kad galėtume pasitikėti
savimi ir kitais, reikia keturių savybių – patikimumo, atvirumo, gebėjimo
priimti ir prisiderinti.
Kai meilė sveika, asmuo gali pasitikėti kitu, jaustis saugus ir reikalingas;
tada jis yra atviras mintims, jausmams ir skirtumams, jaučia kito pastovumą.
8) Gebėjimas laisvai ir sąžiningai pasakyti, ko norime – tikra meilė reiškia,
jog esame laisvi prašyti ir gauti, taip pat kartais turime būti pasiruošę
atsakyti „ne“. Dauguma iš mūsų nesame minčių skaitytojai ir netgi meilė negali
mūsų padaryti aiškiaregiais!
9) Vienodai duoda ir priima – neegocentrinė meilė panašiai duoda ir priima.
Malonumas duoti mylimajam yra toks pat stiprus kaip ir gaunant iš jo ar jos.
Kada žmogus padaro stebuklingą šuolį nuo priklausomos prie laisvesnės meilės,
jis daug lengviau duoda mažiau tikėdamasis. Kai kurie žmonės duoda tam, kad
įtiktų; taip įsiteikdami jie viliasi gauti mainais. Kai taip neatsitinka, jie
pyksta, jaučiasi nisivylę.
10) Vengimas keisti ar kontroliuoti kitus – vienas sudėtingiausių dalykų meilėje
yra išmokti suvokti save ir kitus tokius, kokie esame. Jeigu mes pasirenkame
asmenį ir priimame jį tokį, koks jis yra, vadinasi, tai tikra meilė., Mėginimas
kitą pakeisti yra liguistos meilės simptomas. Sveika meilė yra nuolaidi kito
atžvilgiu. Priklausoma meilė stumdo ir trauko. Sveika meilė yra užjaučianti.
11) Kitų savarankiškumo skatinimas – E. Fromas rašo: „Pats svarbiausias
žingsnis, kurio reikia išmokti, tai pabūti vienam su savimi – neskaitant,
nesiklausant radijo, nerūkant ir negeriant…Šis gebėjimas yra būtina gebėjimo
mylėti sąlyga“.
Brandi meilė atsiranda, kai mes suvokiame, kad iš esmės ESAME VIENI, kad mums
nebereikia to, ko reikėjo kūdikystėje ir vaikystėje, kad dabar mes patys turime
visas reikalingas savybes ir esame visaverčiai. Kurdami sveikus santykius abu
asmenys turi savigarbos ir jaučiasi gerai. Jie pasitiki savimi ir kitais;
skalėje nuo nulio iki dešimt jų meilė sau besąlygiška – dešimt! – be jokio
kaltės jausmo.
12) Kitų ir savo trūkumų priėmimas – kai meilė tikra, mūsų trūkumai įvertinami
realiai. Atrodo keista, bet tam, kad augtume, turime pripažinti savo
trūkumus.Žlunga tie santykiai, kuriuose vienas asmuo nenori priimti kito trūkumų
– tikrų ar įsivaizduojamų.
13) Mokėjimas nesiekti besąlygiškos meilės – esant brandiems meilės santykiams
mes „nebemaldaujame“ partnerio besąlygiškos meilės. Vienintelis laikas, kada
mums reikėjo tokio rūpesčio, buvo pirmieji aštuoniolika mūsų gyvenimo mėnesių.
Iš kitų mums jos daugiau nebereikia, nes mes patys esame besąlygiška meilė.
Besąlygiška meilė – tai būsena, kuri ateina iš mūsų vidaus, o ne iš aplinkui.
PARADOKSALU, BET KAI MES NUSTOJAME IEŠKOTI BESĄLYGOŠKOS MEILĖS, DAŽNIAUSIAI
NUSTEMBAME RADĘ ŽMOGŲ, KURIS MUS BŪTENT TAIP MYLI. Galbūt taip yra todėl, kad
kai patiriame save kaip besąlygišką meilę, mes suteikiame saugumą, kuris kviečia
kitus dalyti savo meile.
14) Įsipareigojimų prisiėmimas ir jų gerbimas – esant liguistai meilei į
įsipareigojimą dažnai žiūrima kaip į „savęs praradimą“. Esant brandžiai meilei –
priešingai; savigarba didėja. Įsipareigojimai mums yra kaip mūsų augimas. Mes
peržengiame savimylišką pasitenkinimą ir dalijamės su mylimais žmonėmis, jiems
duodame ir dėl jų aukojamės. Įsipareigojimas gali būti duodamas ne asmeniui ir
nebūtinai turi būti sutelktas ties rezultatu, o procesui. Meilė – tai ne
institucija. Tai gyvas procesas, turintis gyvenimo savybių: gyvybingumo,
permainų, įkvėpimo, stiprybės, judėjimo, evoliucijos, energijos ir būdingosios
galios.
15) Savigarba – esant brandiems meilės santykiams abu žmonės turi daug
savigarbos ir gerai jaučiasi. Jie myli save ir jiems nereikia to įrodyti
kitiems.
16) Tikėjimas atsiminimais apie savo mylimuosius, mokėjimas džiaugtis vienuma –
svarbus tikros meilės rodiklis yra mūsų gebėjimas pasitikėti atsiminimais apie
šalia nesančius mylimuosius, kad galėtume pabūti vieni ir tuo pasidžiaugti. Nors
mes galbūt norime būti su savo mylimuoju, kurio dabar nėra, bet esame tikri, kad
jis arba ji galiausiai sugrįš.
17) Spontaniškas jausmų reiškimas – esant priklausomos meilės santykiams
partneriai nuolatos vaidina familiarias dramatiškas scenas, kurios skatina
įprastus blogus jausmus: sumišimą, pyktį, kaltę ar gėdą. Tokie jausmai vadinami
„triukšmingais “jausmais, nes jie tarsi pakaitalas tiems jausmams, kurių
negalime išreikšti savo šeimose. Kurdami sveikus santykius įsimylėjeliai
spontaniškai reiškia jausmus priklausomai nuo to, kas iš tikrųjų vyksta. Tai yra
„reaktyvūs“ jausmai. Jie atitinka einamąją situaciją ir motyvuoja asmens
veiksmus.
18) Nuoširdus artumas– esant sveikai meilei jaučiame sąsajas su gyvenimu ir visa
žmonija. Mes numanome, kuo galime pasitikėti ir kuo ne, kada galime saugiai
jaustis. Per sveikus meilės santykius išsivaduojame iš pasąmonėje glūdinčių
įsitikinimų ir sprendimų, kurie darė mus uždarais ir gynybiškais.
19) Nešališkas rūpinimasis – brandumas suteikia žinių, kad mes galėtume
rūpintis, išklausyti ir atsakyti į kitų jausmus, bet negalėtume „pataisyti“ ar
pašalinti visų žmonių nesveikų jausmų. Tačiau nešališkas rūpinimasis yra sveikų
santykių ženklas. Partneriai sako:
– -Man svarbu, kaip tu jauties, ir dėl to aš čia.
O ne:
– Leisk man iškęsti skausmą už tave.
20) Pritarimas lygybei ir savo bei kitų asmeninei galiai – esant tikrai meilei
įsimylėjusieji pripažįsta, kad jie abu yra lygūs; jie neįsitraukia į
psichologinius žaidimus ir nemano, kad vienas viršesnis už kitą. Sveika
konkurencija leidžia kiekvienam augti nemėginant savo galia pavergti kitą.
Taigi, brandi meilė leidžia būti asmenybe, laisvai reikšti idėjas ir jausmus; ji
gyva, veržli, suteikianti jėgų, auginanti, kurianti. Mūsų tikslas-
identifikuoti, o vėliau laikyti nesveikus liguistus elementus toliau nuo mūsų
meilės ir mylėti sveika meile.
Daiva Elit