Sergantieji lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) kiekvieną oro gurkšnį įkainoja auksu. Šiaulietė gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė sako, kad ši neišgydoma ir nesustabdoma liga labiausia gresia rūkantiems.
— Lapkričio pabaigoje pasaulyje minima lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena, kokia tai liga?
— Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) vienintelė lėtinė liga pasaulyje, dėl kurios didėja mirtingumas. Pagal mirtingumą ji yra ketvirtoje vietoje. Manoma, kad 2020 metais ji bus jau trečioje vietoje. Jau prieš 15 metų buvo aišku, kad ši liga pažeidžia kvėpavimo takus ir plaučių audinį, taip pat kitų organų veiklą. Tai lėtinė, progresuojanti ir neišgydoma liga. Lietuvoje serga apie 3 procentus suaugusiųjų gyventojų. Pastaruoju metu itin sparčiai daugėja moterų, sergančių šia liga, taip pat didėja jų mirtingumas, lenkia net vyrų. Ligai būdingas lėtinis oro srauto apribojimas, dusulys, kosulys, skrepliavimasis. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Dusulys yra svarbiausias neįgalumą lemiantis LOPL simptomas. Kosčiojimas, rytinis rūkančiųjų kosulys gali būti pirmasis susirūpinti verčiantis ligos požymis. Ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja. Per susiaurėjusius kvėpavimo takus į plaučius patenka vis mažiau oro. Žmogus pradeda dusti.
— Kokios priežastys?
— Yra įrodyta, kad pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys yra rūkymas. Jauni rūkaliai klaidingai mano, kad niekada nesusirgs šia liga. Liga atsiranda palaipsniui, gali žmogus net nejausti jokių simptomų. Dažniausiai liga nustatoma 40— 50 metų. Į medikus dėl atsiradusių simptomų kreipiamasi jau labai pavėlavus., todėl kuo anksčiau atsisakyti rūkymo yra labai svarbu.
— Ar šia liga gali sirgti nerūkantys žmonės?
— Gali. Jei dažnai sergama kvėpavimo takų ligomis, dirbama dulkėmis ar kitais nešvarumais užterštoje aplinkoje, būnama prirūkytose patalpose, taip pat bet koks toksinis plaučių pažeidimas iki 7 metų amžiaus gali lemti LOPL simptomų atsiradimą.
— Kaip diagnozuojama liga?
— Ligą galima nustatyti spirometrijos tyrimu. Spirometrijos metu yra nustatomas oro tūris, kurį pacientas gali iškvėpti bei iškvėpimo laikas. Šio tyrimo pagalba nustatoma ligos stadija bei sunkumo laipsnis. Visi kvėpavimo sutrikimų kamuojami žmonės — kosintys, skrepliuojantys, jaučiantys oro trūkumą ramybėje ar fizinio krūvio metu — turėtų išsitirti dėl galimos plaučių ligos. LOPL yra lėtinė liga. Jos gydymas tik pristabdo ligos progresavimą, sušvelnina simptomus, bet ligos visiškai išgydyti neįmanoma. Todėl šios ligos lengviau išvengti, nei ją gydyti.
— Kaip pagelbėti jau atsiradus pirmiesiems ligos simptomams?
— Kai pacientas ima jausti dusulį fizinio krūvio metu, dažniausiai ima vengti tokios veiklos. Ribotas aktyvumas dar labiau didina dusulį ar net mirties riziką. Todėl sergančiuosius reikia skatinti kuo aktyviau sportuoti, nuolat judėti. Visiems rekomenduojamas plaukimas, ilgi pasivaikščiojimai lauke. Keisti gyvenimo būdą, mesti rūkyti.
— Per kiek laiko liga paguldo žmogų į patalą?
— Kiekvienam žmogui liga vystosi individualiai, tai priklauso nuo rūkymo stažo, gyvenimo būdo, kiek buvo pažengusi liga, kai kreipėsi į gydytojus, kokios gretutinės ligos, kaip dažnai būna kvėpavimo takų ligų paūmėjimas. Jei žmogus meta rūkyti anksti — liga progresuoja lėčiau. Šiai ligai gydyti yra nemažai medikamentų, tačiau paskutinėse ligos stadijose reikia kvėpuoti papildomai deguonimi. Jis skiriamas tik retais atvejais, kai nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsiliumas, kuriame turi dalyvauti bent vienas gydytojas pulmonologas. Gydymas deguonimi yra kompensuojamas.
LOPL priežastys:
rūkymas;
alergija;
oro tarša;
darbas užterštoje aplinkoje;
Pagrindiniai LOPL požymiai:
chroniškas kosulys;
skrepliavimasis;
ūmus bronchitas;
pasunkėjęs kvėpavimas;
Natalija Kontrotienė "Šiaulių kraštas"