Cirozė – tai kepenų funkcinių ląstelių suyrimas. Dėl šios ligos gyvybiškai svarbus mūsų organas liaujasi buvęs kraujo valymo įrenginiu ir tampa beverčiu jungiamojo audinio gniutulu. Apie šios baisios ligos priežastis, gydymo būdus ir ypač apie alkoholio įtaką cirozės vystymuisi egzistuoja galybė mitų. Kaip visuose juose rasti tą tikrąjį tiesos krislą?
 
Blaivininkų pramanas
 
Vienas pavojingiausių mitų apie cirozę yra įsitikinimas, kad reali šios ligos keliama grėsmė gerokai perdedama gydytojų ir visuomenės informavimo priemonių vienu vieninteliu tikslu – išgąsdinti mus taip smarkiai, kad pamirštume visus blogus įpročius. Trumpai tariant, cirozės baubas laikomas viena kovos su alkoholizmu priemonių. Deja, posakis „pragerti kepenis“ visiškai nėra hiperbolizuotas. Dar senovės Indijos gydytojai žinojo, kad piktnaudžiaujant alkoholiu kepenys žūsta. Pats terminas „kepenų cirozė“ („geltonos kepenys“) medicinoje atsirado užpraėjusio amžiaus pradžioje; tada buvo pirmąkart aprašyta ir šios ligos klinika. Nuo to laiko mažai kas pasikeitė. Maždaug pusės visų cirozės atvejų priežastis būna lėtinė intoksikacija alkoholiu. Suserga vidutiniškai kas trečias alkoholikas – paprastai praėjus 10–15 metų po to, kai pradeda piktnaudžiauti alkoholiu. Tarp sergančiųjų kepenų ciroze dukart daugiau vyrų nei moterų.
 
 
„Kultūringi“ gėrėjai nesergaTai, kad cirozė gresia tik geriantiesiems visokiausius surogatus – juk kaltas ne pats alkoholis, o nuodingi fuzeliai! – o nuo geros degtinės kepenys nenukenčia, yra dar vienas pavojingas prasimanymas. Kepenis žudo etanolis – net gryniausias ir pačios aukščiausios kokybės. Mat jis pasižymi bjauria ypatybe provokuoti kepenyse pražūtingus procesus, kurių metu funkcinis kepenų audinys pakeičiamas visiškai beverčiu jungiamuoju audiniu.
Tačiau tiesiog krislas šiame kokybiškų alkoholinių gėrimų gerbėjų palaikomame mite vis dėlto yra: jeigu etanolyje yra kokių nors toksinių priemaišų, cirozės atsiradimo rizika gerokai padidėja.
 
 
Negeri – nesergi
Alkoholio visiškai nevartojantys žmonės yra šventai įsitikinę, jog visiškai eliminavo grėsmę susirgti kepenų ciroze. Tačiau tiesa tokia, kad jie apsisaugojo tik nuo vieno cirozės atsiradimą išprovokuoti galinčio veiksnio. Deja, yra dar gera dešimtis tokių veiksnių.
Cirozę sukelti gali virusinis hepatitas, tulžies latakų ligos, toksinų poveikis, vaistų perdozavimas, kai kurios parazitų sukeliamos ir infekcinės ligos (pavyzdžiui, echinokokozė, bruceliozė, toksoplazmozė).
 
 
Mirties nuosprendis
Tai, kad kovoti su kepenų ciroze yra beprasmiška, nėra absoliuti tiesa. Susirgusio žmogaus gyvenimo trukmė ir kokybė priklauso nuo cirozės kilmės, kepenų pažeidimo laipsnio, gydymo ir, savaime suprantama, ligos stadijos: kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo palankesnės prognozės. Pavyzdžiui, jeigu cirozė sukelta alkoholio ir diagnozuota ankstyvos stadijos, visam likusiam gyvenimui atsisakius alkoholio ir pasitelkus šiuolaikinius gydymo būdus, pasveikstama. Tačiau jeigu cirozės kilmė virusinė, minėtos priemonės tik pristabdo kepenų yrimo procesą ir užtikrina gana ilgalaikes ligos remisijas.Taigi neverta laukti klinikinių cirozės simptomų – kepenų patinimo, geltos, kraujoplūdžių iš nosies. Jie praneša ne apie ligos pradžią, o apie tai, kad ji jau įsigalėjusi. Dėl to patariama pajutus bet kokį virškinamojo trakto negalavimą ar dėl neaiškios priežasties šoktelėjus temperatūrai pasidaryti biocheminį kraujo tyrimą ir kepenų tyrimą ultragarsu. Tai ypač rekomenduotina esant tokiems cirozės riziką didinantiems veiksniams kaip persirgtas virusinis hepatitas arba kontaktas su sergančiuoju, kraujo perpylimas, chirurginės operacijos ir, žinoma, silpnybė alkoholiui.
 
 
Juk gyvename XXI amžiuje!
Kaip negalima laikyti kepenų cirozės mirties nuosprendžiu, taip pavojinga įsikalti į galvą, kad šiuolaikinei medicinai susidoroti su šia liga – vieni niekai. Gaila, bet kepenų audinio fibrozė – t. y. peraugimas jungiamuoju audiniu, – ligai pažengus sukelia nepataisomų padarinių. Ir su šiuo nemaloniu faktu derėtų skaitytis.Pagal vieną medicinoje priimtų klasifikacijų cirozė gali baigtis: pagerėjimu, stacionaria būkle, pablogėjimu arba mirtimi. Žodžio „išgijimas“ šiame sąraše, deja, nėra. Atsikratyti cirozės įmanoma tik kartu su kepenimis, ir tik nesugniuždomi optimistai gali viltis sėkmingos transplantacijos. Vis dėlto ankstyvojoje alkoholinės kepenų cirozės stadijoje laiku ėmusis priemonių, kepenų audinys gali ir atsikurti.
 
 
hepatitas/4350">Hepatitas = cirozė
Žinoma, hepatitas – labai pavojinga liga. Tačiau manyti, kad bet kokia hepatito forma anksčiau ar vėliau prives prie kepenų cirozės, irgi nereikėtų. Ne viskas taip tragiška. Iš pradžių ūmus virusinis hepatitas turi tapti lėtiniu (ir dar labai aktyvios formos), o tai, gydantis laiku ir teisingai, nutinka labai retai. Be to, net ir tokiu atveju vos pusė hepatito atvejų baigiasi ciroze.Statistika rodo, kad maždaug 1 proc. ligonių, sirgusių simptominiu arba besimptomiu (t. y. be geltos) hepatitu B arba C, cirozė išsivysto per apytiksliai penkerius metus. Hepatito virusai D ir G, deja, daug piktybiškesni, taigi gerokai padidina ir cirozės atsiradimo riziką. Tačiau ir jie nepaverčia jos fatališka neišvengiamybe!
 
 
Kaltas, jei mėgsti pavalgyti
Dar vienas giliai įsišaknijęs prietaras byloja, kad kepenų ciroze dažniau suserga kaloringo maisto mėgėjai. Tikrovėje viskas yra kaip tik atvirkščiai. Jeigu valgysite daug, gardžiai ir riebiai, nuo kepenų cirozės nemirsite net ir norėdami – didesnė tikimybė, jog pirmosios tokios dietos neišlaikys kraujagyslės arba kasa.O štai nevisavertė mityba ir baltymų bei riebalų deficitas gali privesti prie vadinamosios alimentarinės kepenų cirozės. Tačiau kad ja susirgtume reikėtų ilgus metus laikytis itin skurdžios vaisių, daržovių ir grūdų dietos.
 
iMed