Dažniausiai nustatomos vėlyvosios stadijos

Santariškių klinikų medikų duomenimis, nuo 1978 m. Susirgimų storosios žarnos vėžiu pagausėjo beveik du kartus. Didėjantis sergamumas šiuo vėžiu verčia nerimauti, nes Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1600 naujų susirgimų per metus.

VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas, kaip Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos prezidentas, kaip Storosios žarnos vėžio prevencinės programos koordinavimo grupės pirmininkas, teigia, kad visame pasaulyje nuo kolorektalinio vėžio per metus miršta daugiau kaip pusė milijono žmonių, storosios žarnos vėžys užimą trečiąją vietą pagal sergamumą, ir tai sudaro maždaug 9 proc. visų naujai nustatomų piktybinių navikų.

Specialistai pabrėžia, kad anksti nustatytas storosios žarnos vėžys žymiai pagerina gydymo efektyvumą ir padidina tikimybę pasveikti. Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis, apie 90 proc. pacientų, sirgusių kolorektaliniu vėžiu, atlikus operacijas pavyko gerokai prailginti gyvenimo trukmę. Lietuvoje šis vėžys pagal sukeliamą naštą, kuri vertinama ir pagal ankstyvų mirčių, ir pagal ilgalaikio gydymo poreikį, užima trečią vietą tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų (po krūties ir gimdos kaklelio vėžio moterims ir plaučių bei skrandžio vėžio vyrams).

Diagnozuojamos vėlyvosios stadijos

Tačiau viena didžiausių kolorektalinio vėžio problemų ir yra ta, kad, nesant ankstyvų ligos požymių, dažniausiai diagnozuojamos vėlyvosios jo stadijos. Kita vertus, egzistuoja tradiciškai neigiamas psichologinis aspektas: žmonės varžosi tirtis šią organizmo sritį. Santariškių klinikų medikai pabrėžia, kad kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinimo trakto navikų. Santariškių klinikose priklausomai nuo ligos stadijos, gydant storosios žarnos vėžį, taikomi patys pažangiausi piktybinių navikų gydymo būdai: chirurginis, spindulinis ir chemoterapinis. Ankstyvųjų navikų stadijų vėžys gydomas mažiausiai invazyviais būdais: endoskopinėmis operacijomis, kuomet nereikia jokių pilvo pjūvių. Sergantiesiems vėlesnių stadijų navikais tinka laparoskopinė chirurgija, po kurios greičiau sveikstama ir grįžtama prie įprasto gyvenimo negu po operacijos per pjūvį. „Net ir esant vėlyvoms navikų stadijoms negalima pasiduoti: įmanoma padėti tiek daliai pacientų, sergančių metastazėmis kepenyse ar plaučiuose, bei pacientams, anksčiau laikytiems nepagydomais, kuriems navikas išplitęs į pilvaplėvę – pastariesiems daromos metastazių pašalinimo iš pilvo ertmės ir vadinamosios hiperterminės intraperitoninės chemoterapijos (HIPEC) operacijos, kurias Santariškių medikai pradėjo pirmieji Lietuvoje,“ – dėstė prof. K. Strupas. „Be abejo, storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos, – teigė prof. K. Strupas. – Jei diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų navikas, didžioji dalis pacientų visiškai pasveiksta ir gyvena daug metų. Mes, medikai, labai džiaugiamės, kai pasiseka diagnozuoti 1–2 stadijos kolorektalinio vėžio daugiau nei 40 proc.,“ – sakė jis. Pasak profesoriaus, Lietuvoje nepakanka informacijos apie stomą – po kai kurių kolorektalinio vėžio operacijų suformuotą dirbtinę išangę. Tuo tarpu pasaulyje atliekama daug atrankinių tyrimų vertinant pacientų, turinčių stomą gyvenimo kokybę.

Prevencija – nesudėtingas slapto kraujavimo testas

Lietuvoje nuo 2009 m. Įgyvendinama storosios žarnos vėžio kontrolės programa. Ji finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, todėl žmonėms nuo 50 iki 75 m. amžiaus, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tyrimas yra nemokamas. Šiais, 2014 m., ši programa jau turės pradėti veikti visoje Lietuvoje. Kartą per dvejus metus nustatytos amžiaus grupės asmenims šeimos gydytojas privalo pasiūlyti atlikti nesudėtingą slapto kraujavimo (imunocheminį) testą. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, tuomet šeimos gydytojas siunčia pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. „Verta priminti, kad jau sirgdamas ankstyvųjų stadijų vėžiu žmogus kurį laiką gali nejausti jokių ligos požymių, netgi skausmo. Tad tiems, kurie vis neranda laiko pasitikrinti, primygtinai siūlytume nedelsti. Tuo labiau, kad lėšų iš PSDF biudžeto toms programoms dabar skiriama užtektinai, o tyrimai apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu yra nemokami,“ – kalbėjo prof. K. Strupas.

Liga vystosi ilgai

Storosios žarnos naviko vystymasis prasideda nuo tam tikro nepiktybinio darinio – polipo, iš kurio išsivysto adenoma, o iš jos per 10–30 m. – vėžys. Taigi vėžys vystosi ilgai. Deja, statistika rodo, kad per 60 proc. atvejų jis nustatomas jau 3–4-tos stadijos arba būna taip išplitęs, kad neįmanoma nustatyti stadijos. Pirmosios stadijos vėžys nustatomas vos 12 proc., antrosios – 25 proc. pacientų. Atsiradus vėžiniams pakitimams, ketvirtoji stadija pasiekiama labai greitai – per 0,5–1 metus.

Problema – žmonės varžosi tirtis šią organizmo sritį

Tačiau viena didžiausių kolorektalinio vėžio problemų ir yra ta, kad, nejaučiant ankstyvųjų ligos požymių, dažniausiai diagnozuojamos vėlyvosios stadijos. „Taigi svarbiausia vėžį nustatyti kuo anksčiau. Pagal išgyvenamumą Lietuva atrodo panašiai kaip visa Rytų Europa: penkerius metus išgyvena 47,1 proc. storosios žarnos vėžiu sergančių ir 43 proc. Sergančiųjų tiesiosios žarnos vėžiu. Tačiau nuo Vakarų Europos mes atsiliekame, nes 2009 m. Lietuvoje atsiradusi ir kasmet besiplečianti storosios žarnos vėžio programa jose veikia jau 15–20 metų. Jų patirtis rodo, kad pirmieji rezultatai atsiranda, kai programa veikia apie 10 metų. Tuo tarpu mūsų šalyje tik šiemet programa bus prieinama visiems 50–75 metų gyventojams,“ – teigia K. Strupas. Pasak mediko, pastaruoju metu pasaulyje laikomasi taktikos, kad svarbu ne tik kuo anksčiau nustatyti vėžį, bet ir stengtis pašalinti jo atsiradimo priežastį žarnyne – polipą. To ir siekiama prevencine storosios žarnos vėžio kontrolės programa, kuri Lietuvoje veikia nuo 2009 m. Šiuo metu vėžys pagal programą kasmet nustatomas 10 proc. profilaktiškai pasitikrinti atėjusių žmonių. „Mes atlikome apklausą, kodėl žmonės nesitikrina. Didžioji dalis teigė neturėję laiko. Atsakymas įdomus, bet dar įdomesnis atsakymas tų, kuriems programos metu buvo nustatyta rizika susirgti vėžiu. Tik 66 proc. iš jų atvyko kolonoskopijai. Likusieji teigė bijoję tyrimo. Tuo tarpu ankstyvųjų vėžio stadijų gydymas dabar labai sėkmingas ir modernus. Adenomą, polipą ar net pirmosios stadijos vėžį galima pašalinti endoskopiniu būdu,“ – teigė K. Strupas. Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl pacientai neateina, yra ta, kad šiam tyrimui reikia pasiruošti, išgerti žarnyną valančių priemonių, tačiau žmonės tai pamiršta. Kai jiems pasiūloma atvykti kitą kartą, natūralu, kad ne visi prisiruošia. „Beje, slaptas kraujavimas dar nereiškia, kad sergama vėžiu. Ne kartą esu sulaukęs pažįstamų žmonių skambučių, kurie, pastebėję išmatose kraują, skambina ir prašo juos gelbėti. 60–70 proc. atvejų tokios emocijos – perdėtos. Tačiau tikimybė, kad kažkas ne taip, yra, tik nebūtinai turi būti onkologinis susirgimas,“ – nuramino medikas.

 Parengta pagal VUL Santariškių klinikų informaciją