Dešifruojame vaiko kosulį

Vaiko kosulys gali sukelti panikos priepuolį... jo tėvams. Ypač jei mažyliui jau teko gultis į ligoninę susirgus plaučių uždegimu, laringitu, bronchitu ar kitais „tradiciniais“ šaltojo sezono baubais.

Ir vis dėlto krūpčioti kaskart vaikui kostelėjus – ne išeitis. Geriau išmokti kosulį dešifruoti, kad laiku griebtumėtės atitinkamų priemonių arba kad nepultumėte panikuoti tada, kai nerimauti nėra pagrindo. Pavyuzdžiui, net ir sveikas kaip ridikas vaikas per dieną gali nusikosėti 10-15 kartų, ypač rytais – ir tai visai nėra prasidedančios ligos simptomas.

Ūmus dažnas kosulys. Būdingas prasidėjus ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, taip pat gerklų uždegimui, tracheitui, bronchitui, plaučių uždegimui. Jei vaikas susirgo viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosulys dažniausiai iš pradžių būna sausas, neproduktyvus, įkyrus. Susirgus laringitu ir tracheitu kosulys primena lojimą, jame tarsi girdimas savotiškas metalinis skambesys (kartą su juo susidūrę tėvai vėliau jį atskiria jau iš pirmo kostelėjimo). Užklupus plaučių uždegimui kosulys paprastai būna šlapias jau nuo pirmųjų ligos valandų, tačiau atsikosėti vis tiek labai sunku, kosulys eina iš giliai.

Bronchitui būdingas šlapias kosulys, atkosėjami skrepliai (maži vaikai jų neišspjauna, dažniau nuryja, tačiau skreplių atkosėjimo momentą galima išgirsti). Atsikosėjus kuriam laikui palengvėja, bet paskui gleivės ir vėl ima kauptis gerklėje.

Vis dėlto galutinę diagnozę ir kosulio priežastį nustato gydytojas, atsižvelgęs ne vien į kosulio pobūdį, bet ir kitus ligos simptomus. Pavyzdžiu, jei kosulys prasidėjo kartu su temperatūra ir sloga – tai vienas iš virusinės infekcijos požymių. Vaikui gali būti sunku įkvėpti, balsas prikimęs.

Sausas, skardus stakato kosulys, užeinantis priepuoliais, pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais gali rodyti chlamidinę pneumoniją – būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Spazminis kosulys. Būdingas bronchinei astmai, nors mažiems vaikams toks pasireiškia ir susirgus bronchitu ar bronchiolitu. Šioms ligoms būdingas karkimas ar švokštimas iškvepiant, iškvėpimo laikas pailgėja – tai bronchinės obstrukcijos požymis. Spazminis kosulys paprastai būna neproduktyvus, varginantis, kosėjimo pabaigoje girdimas aukštesnis švilptelėjimas, obertonas.

Jei spazminis kosulys kilo staiga, be kitų ligos simptomų – gali būti, kad į kvėpavimo takus pateko svetimkūnis.

Užsitęsęs kosulys (ilgiau nei 2 savaites). Pasitaiko gana dažnai, ypač persirgus bronchitu. Paprastai būna susijęs ne tiek su uždegiminiu procesu kaip tokiu, kiek su poinfekcine drėgmės hiperprodukcija arba kosulio receptorių hiperjautrumu. Norint iššifruoti tokį kosulį svarbu vaiko amžius. Kūdikiams po obstrukcinio bronchito likusi gleivių hipersekrecija sukelia retą šlaipą kosulį, jis gali tęstis apie mėnesį ir net ilgiau. Išskirtinis jo požymis – krūtinės ląstoje girdimi karkalai. Jie išnyksta vos atsikosėjus ir atsiranda prieš atsikostint kitą kartą, girdimi net per atstumą. Dėl hipersekrecijso kilęs kosulys palengva slopsta – kartojasi vis rečiau, kosima ne taip intensyviai.

Darželinio amžiaus vaikams užsitęsęs kosulys dažniausiai atsiranda kai gleivės iš nosiaryklės nuteka į gerklę. Taip nutinka kai vaikas serga nazofaringitu, adenoiditu, adenoidų hipertrofija. Skirtingai nei bronchito atveju, kosint nesigirdi karkalų, kosulys paviršinis, jis praeina išgydžius slogą.

Užsitęsęs, 2-4 savaites trunkantis bronchitinis kosulys būdingas ikimokyklinukams su recidyviniu bronchitu.

Užsitęsęs sausas kosulys. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams jis gali trukti iki 6 savaičių, dažnai tai būna tracheito ar tracheobronchito, išsivysčiusio po virusinių kvėpavimo takų infekcijų, požymis. Toks kosulys dažnai skausmingas, priepuolinis, priepuoliai baigiasi pasišalinus vientisų gleivių kamuoliukui.

Ilgai trunkantis, nuolatinis kosulys. Jis gali stiprėti ir silpnėti, bet svarbiausia – kad vaikas kosti beveik nuolat. Dažniausiai toks puola sergant chroniškomis kvėpavimo organų ligomis.

Psichologinis kosulys. Jis būna sausas, metalinio skambesio, pasitaiko tik dieną, miegant nekostima. Jo išskirtinis bruožas – reguliarumas ir dažnumas (po 4-8 kartus per minutę). Toks kosulys liaujasi žmogui valgant ar kalbant. Šis kosulys dažniausiai būna vaiko reakcija į stresinę situaciją mokykloje ar šeimoje, vėliau tampa įpročiu, kartais pasireiškia kaip tikas. Maži vaikai dažnai kosti patirdami stresą arba siekdami savo tikslų. Kosulys sustiprėja prieš pat apsilankymą pas gydytoją ir praeina vos išėjus iš kabineto. Toks kosulys gali kilti ir pokalbio temai pakrypus vaikui nepatinkančia linkme ar tada, kai mažyliui stinga dėmesio, jis nori būti pastebėtas.

Dvitonis kosulys. Kosėti pradedama žemu, baigiama aukštu tonu. Kartais toks kosulys rodo, jog į stambiuosius bronchus pateko svetimkūnis. Tai – indikacija bronchoskopijai.

Kosulys giliai įkvepiant. Dažnai taip kosti bronchine astma sergantys vaikai. Toks kosulys atsiranda dėl bronchų hiperaktyvumo.

Naktinis kosulys. Būdingas bronchinei astmai. Atsiranda anksti ryte, paaštrėjus bronchų spazmams. Jis gali kilti ir dėl alergijos – pavyzdžiui, pagalvėje esantiems pūkams, dulkėms ar netoli lovos pastatytai kambarinei gėlei. Taip pat dažnai naktimis kosėja vaikai, turintys padidėjusius adenoidus – gulint gleivės iš nosies patenka į gerklę, burnos gleivinė išsausėja vaikui kvėpuojant per nosį, tai sukelia kosėjimo refleksą.

Kosulys fizinio krūvio metu. Tai bronchų hiperaktyvumo požymis, jis paprastai pasireiškia sergantiesiems astma.