Po valgio sugraužus obuolį arba pakramčius kramtomosios gumos, nebereikia dantų šepetėlio. Pieniniai dantys vis vien iškris, todėl juos prižiūrėti nelabai svarbu. O jeigu dantenos nekraujuoja – vadinasi, jos sveikos. Tai tik keletas populiariausių mitų, sklandančių apie burnos higieną. Bet neteisinga priežiūra kenkia ne tik patiems dantims ir dantenoms. Jeigu bakterijos iš uždegimo židinio dantenose patenka į kraujotakos sistemą, iškyla pavojus ir širdžiai.

Bakterijų kelias iš burnos į širdį trumpas. Bristolio universiteto odontologas Howardas Jenkinsonas sako: „Kraujuojančios dantenos dantų bakterijoms atveria kelią į kraują. Jame dėl bakterijų gali susidaryti krešuliai, kurie savo ruožtu gali sukelti širdies ligas“.

Mokslininkas kalba apie streptokokus, kurie yra normalios burnos mikrofloros dalis ir padengia dantis apnašomis. Jeigu šios apnašos nėra reguliariai pašalinamos dantų šepetėliu ir siūlu, kyla ne tik dantenų uždegimo ir kraujavimo pavojus. Dantų priežiūra šalia sveikos mitybos bei sporto yra viena svarbiausių priemonių, apsaugančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
 
Pirmoji klaida: svarbiausia – gerai nušveisti
 
Visiškai priešingai. Jeigu dantys pernelyg stipriai šveičiami, nusišlifuoja juos saugantis emalis. Per daug intensyviai darbuojantis šepetėliu, galima nustumti dantenas ir atidengti jautrius dantų kaklelius. Tikėdamiesi geriau pašalinti apnašas ir pakitusią spalvą, daugelis renkasi dantų pastą su agresyviomis šveitimo medžiagomis, kurios taip pat žaloja dantų emalį.
Specialistai pataria valytis dantis tik lengvai spaudžiant. Tiems, kas nori suprasti, kokio stiprumo spaudimas yra „teisingas“, siūloma spustelėti virtuvines svarstykles. Dantų šepetėlį geriausia spausti tokiu stiprumu, kurį svarstyklės fiksuoja kaip 100-200 gramų. Dauguma dantų gydytojų rekomenduoja vidutinio kietumo šepetėlius. Tačiau kieno dantų kakleliai jau pažeisti, verčiau rinktis minkštus. Kai kurie gydytojai rekomenduoja elektrinius dantų šepetėlius, kurių besisukantys ir švytuojantys judesiai gerai valo be jokio spaudimo.
 
Antroji klaida: reikia valyti kryptimi nuo raudonos link baltos
 
Ilgą laiką tai buvo taisyklė – valyti visuomet nuo raudonos dalies, tai yra, dantenų, į baltą, tai yra, danties vainiką. Tačiau ši taisyklė jau atgyvenusi. Jeigu dantų šepetėlis juda tik kryptimi nuo dantenų į danties kramtomąjį paviršių, šereliai nepatenka po dantenų krašteliu. O būtent ten ypač mėgsta veistis bakterijos, sukeliančios dantų ėduonį ir periodonto ligas.
Šiandien dantų gydytojai rekomenduoja vadinamąją boso arba vibracijos techniką. Dantų šepetėlis priglaudžiamas prie dantenų krašto 45 laipsnių kampu ir vietoje judinamas lengvu, virpančiu judesiu. Taip iš tarpdančių ir dantenų pakraščių pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Po to šepetėliu lengvais sukamaisiais judesiais nuvalomas liežuvis.
 
 
Trečioji klaida: valytis iškart po valgio

Iškart po valgio griebti dantų šepetėlį gali būti netgi žalinga. Nes rūgštūs maisto produktai, pavyzdžiui, vaisiai ar daug rūgšties turintys gėrimai, kaip vynas, trumpam suminkština dantų emalį. Tuo metu puolus šveisti dantis, pažeidžiamas jų emalis. Geriau yra tiesiog išsiskalauti burną vandeniu ir siūlu pašalinti įstrigusius tarp dantų maisto likučius. Šepetėlį naudoti galima praėjus ne mažiau kaip pusvalandžiui po valgio.

Kadangi yra žmonių, kurie pernelyg dažnai ir pernelyg intensyviai valosiu dantis, gydytojai sugalvojo šūkį „Mažiau yra daugiau“. Tai reiškia, kad geriau jau dantis išsivalyti vieną kartą per dieną, bet kruopščiai, naudojant ir siūlą, nei paviršutiniškai šveisti daug kartų , pakenkiant emaliui.
 
Ketvirtoji klaida: fluoras stiprina dantų emalį
 
Tai ne visai tiesa. Burnoje vyksta nuolatinė mineralų apykaita – jie ištraukiami iš dantų emalio ir po to įterpiami vėl. Bet jeigu seilių pH nukrenta žemiau 5,5, demineralizacija vyksta greičiau, nei remineralizacija. Einant mėnesiams ir metams, dantyse atsiranda erozijos ir netgi skylės. Šiame procese fluoras veikia kaip katalizatorius, padedantis emalyje išlaikyti kalcį ir fosforą.
Fluoro poveikis apsaugant dantų emalį nuo demineralizacijos ir ėduonies gerai ištyrinėtas. Dėl to kai kuriose šalyse, tarp jų – JAV ir Australijoje, geriamasis vanduo papildomas fluoru. Kuriose šalyse to nedaroma, svarbu naudoti dantų pastą, turinčią fluoro. Tačiau mineralas negali prasiskverbti per tirštas bakterijų apnašas. Nepašalinus apnašų dantų šepetėliu ir siūlu, iš fluoro turinčių dantų priežiūros produktų naudos mažai.
 
Penktoji klaida: jeigu dantenos nekraujuoja, vadinasi, jos sveikos
 
Visiškai teisingai - dantenų kraujavimas yra užtikrintas dantenų uždegimo ir periodontito požymis. Tačiau jeigu dantenos nekraujuoja, dar nereiškia, kad jos sveikos. Pavyzdžiui, rūkančiųjų atveju požymiai gali nepasirodyti, netgi ligai toli pažengus. Dėl nikotino poveikio jų kraujagyslės taip susiaurėja, kad nedideli pakraujavimai gali likti ir nepastebėti.
Ligą pastebėti pavėluoja ir tie, kurie dantims valyti nenaudoja siūlo ar tarpdančiams skirtų šepetėlių. Uždegimai dažniausiai prasideda būtent po dantenomis, kur nepasiekia šereliai. Tuomet uždegimas lieka nepastebėtas, nes valantis dantis nesimato kraujo.
 
Šeštoji klaida: pieniniai dantys nėra svarbūs

Plačiai paplitusi nuomonė, kad pieniniams dantims reikia mažiau priežiūros, nes jie vis vien po keleto metų iškris. Dėl to daugelis tėvų nelabai rūpinasi pirmaisiais savo vaikų dantimis. Tačiau pažeidus pieninius dantis, pasekmės neretai atsiliepia ir nuolatiniams. Dėl to reikia rūpestingai prižiūrėti ir pirmuosius dantis, kurie išdygsta dar kūdikystėje.

Svarbiausia yra išvengti vadinamojo buteliuko ėduonies. Jis gali atsirasti, jeigu kūdikis dažnai iš buteliuko geria saldintas arbatas. To pasekmės gali būti pragaištingos. Pasitaiko, kad net visai maži vaikai turi nešioti protezus, nes gydytojams tenka ištraukti visus jų dantis.

Septintoji klaida: kramtomosios gumos kramtymas atstoja dantų valymą

Tokią nuomonę įperša kramtomosios gumos reklama. Tačiau iš tiesų nei kramtomosios gumos kramtymas, nei burnos skalavimas skalavimo skysčiu neatstos dantų šepetėlio, pastos ir siūlo. Tiesa, intensyvus kramtymas skatina seilių gamybą. Dėl to valosi maisto likučiai iš tarpdančių. Kramtomoji guma padeda ir po valgio burnoje atsiradusį rūgštingumą greičiau atstatyti į optimalų lygį, kuriame ėduonies bakterijos turi mažiau galimybių daugintis.
Antibakterinis ir turintis fluoro burnos skalavimo skystis yra visai gera priemonė užbaigti dantų valymo procedūrą. Deja, apnašų taip lengvai nuplauti neįmanoma. Kur nepasiekia dantų šepetėlis, turi būti naudojamas siūlas arba plonas tarpdančių šepetėlis.
 
Aštuntoji klaida: obuolys gali pakeisti dantų šepetėlį
 
Mitas, kad obuoliai dantis valo taip pat gerai, kaip dantų šepetėlis ir pasta, yra labai įsisenėjęs. Tiesa yra tai, kad obuolius sveika valgyti dėl juose esančio vitamino C ir mineralinių medžiagų. Bet šie naudingi vaisiai anaiptol neskirti dantų priežiūrai. Valgant obuolį, nusivalo apnašos nuo dantų paviršiaus. Bet kramtant nepašalinami nei maisto likučiai, nei apnašos iš dantenų pakraščių bei tarpdančių.
Be to, obuoliuose yra rūgščių, kurios pakeičia seilių pH ir kenkia emaliui. Obuoliuose esančią fruktozę labai mėgsta ėduonies bakterijos, o ten, kur pastarosios puotauja, susidaro pavojingos rūgštys, kenkiančioms dantims.
 
Devintoji klaida: cukrus sugraužia dantis
 
Tiesa, kad cukrus kenkia dantims. Tačiau netiesa, kad jis ardo emalį. Nes jis ardo ne pats, o maitina bakterijas, kurios gyvena ant ir tarp dantų. Nepageidaujamieji nuomininkai su malonumu skaido angliavandenius. Šio proceso metu susidaro rūgščių turintys medžiagų apykaitos produktai, kurie gali sukelti ėduonį.
Atsisakyti pyragaičių, saldainių ir šokolado pasiryžtų nedaugelis. Bet yra pora priemonių, galinčių padėti apsaugoti dantis nuo žalingo saldumynų poveikio. Svarbiausia nevalgyti jų po truputį per visą dieną, o suvalgyti savo porciją iškart. Tada, praėjus pusvalandžiui, išsivalyti dantis, ir bakterijos nebeturės jokių galimybių jiems pakenkti.
 
Dešimtoji klaida: arbata kenkia dantims
 
Juodoji arbata iš tiesų gali dantims suteikti negražų atspalvį. Bet šiame aromatingame gėrime yra dantims labai naudingų medžiagų. Čia yra ne tik fluoro, bet ir vadinamųjų taninų. Šios kartaus skonio medžiagos slopina amilazės fermentą, kuris randamas seilėse ir krakmolą verčia ėduonį sukeliančiu cukrumi.
Prie dantims naudingų maisto produktų priklauso ir pienas bei pieno produktai. Pavyzdžiui, sūrio gabaliukas, suvalgytas po valgio, pradžiugina ne tik skrandį. Jame esančios mineralinės medžiagos, visų pirma kalcis ir fosforas, prisideda prie dantų emalio remineralizacijos proceso ir apsaugo nuo erozijos bei skylių.
 
iMed
 
Dantų gydymas narkozėje - www.veidochirurgija.lt

testas-apie-cukru-ir-jo-poveiki-musu-organizmui/56169">Testas apie cukrų ir jo poveikį organizmui