Didžiausia palaima - čiulpiantis krūtį mažylis

Motinos, maitinančios kūdikį, paveikslas jau kuriamas Antikos, Renesanso menininkų, ta pati jos poza užfiksuota daugybėje meninių nuotraukų , padarytų vėlesniuose amžiuose. Pavaizduotėse meno kūriniuose jaudina mamos veido išraiška – ji tarsi šventoji, įsiklausanti į vaikučio sielos virpesius. Neretai maitinanti motina yra pavadinama amžinos motinystės simboliu. Psichologai šią mamos ir kūdikio būseną įvardija kaip abiejų išgyvenamą palaimą.

Gamta pasirūpino idealia tvarka motinos organizme: pienas pritvindo motinos krūtį, kuri tarsi savaime prašo žmogučio pagalbos. Ir kas tu bebūtum – mokslininkė, verslininkė, valstybės veikėja – nuo fiziologijos nepabėgsi. Talentingiausio rašytojo plunksna negebės aprašyti tos motinos palaimos, kai kūdikio burnytė, apžiojusi spenelį, pradeda čiulpti, o žindyvė palengva pajunta, kaip krūtis lengvėja, atiduodama pienelį... Tuo momentu atrodo – tas saldus svaigulys gali nuvesti iki alpulio. To, ką patiria mama, jausdama ritmišką kūdikio čiulpimą, nepakeis jokie dirbtiniai pienelio atsiurbimai. Neatsitiktinai speneliai būna labai jautrūs, nes taip sustiprinamas mamos laimės pojūtis, kurį ji patiria glausdama prie krūties savo mažylį. Tuo metu atrodo, kad visame pasaulyje egzistuoja tik dvi esybės – mama ir kūdikis. Mama – tarsi gėlė, visu grožiu išskleidusi savo žiedlapius ir besidžiaugianti kūdikiu, tarsi bitute iš gėlės renkančios saldų medų...Nutraukus maitinimą, diskomfortą pajunta tiek kūdikis, tiek žindyvė.

Tai kodėl mama ryžtasi šiam žingsniui?

Pasiryžusiai grįžti į darbą ir svarstančiai, kaip toliau maitinti kūdikį, motinai apsispręsti dažniausiai padeda pediatro patarimas. Beveik visada žindyvės išgirsta jį tokį – reikia nutraukti naktinį maitinimą, nes kitu atveju moteris nepailsėjusi turės eiti į darbą. Taip vietoj natūralaus maitinimo kūdikiui pasiūlomas buteliukas. Vardan mamos ramybės...

Visos žindančios mamos sulaukia dienos, kai nutraukiamas maitinimas krūtimi. Dažna apsisprendimo priežastis būna pieno sumažėjimas. Tačiau kad ir kokia bebūtų to priežastis, atsisveikinimas su ankstesniu laikotarpiu apgaubtas liūdesio šydu, nes mama intuityviai suvokia, kad tokio fizinio artumo tarp jos ir mažylio daugiau niekada nebus. Tūkstantį kartų kūdikėlis bus priglaustas prie širdies, tiek pat kartų bus glostoma galvytė, bučiuojamos putlios rankytės, kojytės, bet...

Mamai priverstinai nutraukus maitinimą, kai krūtys dar pilnos pieno, gali iškilti didžiulė problema – atsirasti mastito grėsmė. Štai tada pirmąją pagalbą gali suteikti paprasčiausias kopūstas. Pajutus ,,degančią“ krūtį, traukiame iš šaldytuvo šviežią kopūstą ( tai ne ,,bobučių“ paistalai.Šio vaisto patikimumas patikrintas kelių kartų inteligenčių moterų ).Jo galva turi būti kieta. Tačiau kietu lapu labai sudėtinga apdėti krūtį, tad lapą reiktų suminkštinti karštu vandeniu ar pamušant kūjeliu. Po tos ceremonijos įklojame jį į liemenėlę, kad lapas apgaubtų krūtį, ir taip išlaikome jį per naktį, per dieną. Po kurio laiko jūs pajusite palengvėjimą. Tada jau galima krūtį pamasažuoti, duoti vaikučiui patraukti iš spenelio. Aišku, jei dar tik ruošiamasi nutraukti natūralų maitinimą.

Parengė Marija Eimantienė