Dieta pagal klimatą

Šią dietą galima pavadinti Jin ir Jan arba klimato dieta. Šios dietos esmė: maisto pasirinkimas priklauso nuo to, kokiame klimate mes gyvename. Kinai visus Žemės reiškinius padalijo į Jin ir Jan – moteriškąjį ir vyriškąjį, pasyvųjį ir aktyvųjį pradą. Nuošalyje neliko ir klimatas. Anot kinų, jis daro tiesioginę įtaką tam, ką mes turime valgyti. Įdomiausia tai, kad ši, regis, egzotiška teorija, puikiai atitinka atskirų šalių virtuvės ypatybes.

Kas tai?

Visų pirma, reiktų apsibrėžti metų laikų pasiskirstymą ir klimato zonas. Kadangi moteriškasis pradas Jin laikomas šiltu, o vyriškasis Jan – šaltu, pirmajam priskiriama vasara, antrajam – žiema. Ruduo – perėjimo iš Jin į Jan laikotarpis, pavasaris – atvirkštinis perėjimas. Taip pat judėdami nuo polių į ekvatorių, mes keičiame gyvenamąją aplinką iš Jan į Jin. Tai reiškia, jog reikia keisti ir patį gyvenimo būdą, įskaitant mitybą.

Maistas, priklausantis Jin, yra stambesnis, saldesnis, kvapnesnis, savyje turi daugiau kalio ir kitų Jin elementų. Jan maistas sotesnis, mažesnis, lėčiau auga ir mažiau kvapnus, jame daugiau natrio ir kitų Jan elementų. Taigi vaisiai ir lapiniai augalai maitinasi Jin energija, grūdai ir šakninės daržovės – Jan.

Tai reiškia, jog vasarą ar gyvenant tropiniame klimate, racione turėtų dominuoti vaisiai ir žalumynai, kurie priskiriami Jin. Tuo tarpu žiemą ar šiauriniame klimate reikėtų daugiau vartoti koncentruotą ir Jan energijos kupiną maistą. Dėl šių priežasčių, makrobiotika ir kiti Rytų mokslai teigia, kad tropiniai augalai šaltame klimate ir žiemą – ne pats geriausias pasirinkimas. Jie nepadės ilgomis žiemomis, tik dar labiau sujauks organizmo balansą. Sveikiausiai ir ilgiausiai gyvena tie, kurie visada ir visur valgo būtent tai, kas auga jų gyvenimo vietoje.

Tai nereiškia, kad gimę šalto klimato zonoje privalote visą gyvenimą valgyti morkas ir ropes, o ne ananasus ir mango vaisius. Sezono metu važiuokite ten, kur auga ananasai, ir mėgaukitės jais. Taip pat turėtų elgtis ir žmogus, gimęs tropinio klimato zonoje – skristi šiauriau ir ten valgyti juodą duoną su trintomis morkomis, barščius, grikių košę ir panašiai.

Jin-Jan virtuvė

Lietuvių nacionalinė virtuvė iš esmės atitinka Jin-Jan principą: ji daugiausia susideda iš grūdų (duona ir košės) ir šakninių augalų (burokai, bulvės, ropės ir t.t.), o taip pat riešutų, sėklų ir miško uogų, mažesnių ir sotesnių nei tropiniai vaisiai.

Be to, pavasarį ir vasarą vidutinių platumų gyventojai valgo daugiau Jin produktų: salotų lapus, pomidorus, vaisius. Orams atšalus ar persikėlus į šaltesnį klimatą, pagrindiniu maistu turi tapti karštos košės ir tyrės (kažkas trinta), daržovių sriubos, bulvės ir svogūnai. Nors bulvės į Europą atėjo iš šiltesnių kraštų, čia jos gerai prigijo ir tapo pilnaverčiu Jan produktu.

Kraštutiniai produktai

Jan – bet kokia druska, vištų ir ančių kiaušiniai, ikrai, jautiena, kiauliena, aviena, veršiena, dešros, žvėriena, vištiena, kalakutiena, žąsiena ir antiena, fazanų mėsa, raudona žuvis, tunas, ženšenis. Jin – tropiniai vaisiai, pieno produktai, cukrus ir kiti saldumynai, arbata, kava, balti ryžiai, prieskoniai, miltai, konservai, produktai su cheminiais priedais (dažikliai, aromatizatoriai, vitaminų-mineralų priedai), margarinas, rafinuotas augalinis aliejus, gyvuliniai riebalai, majonezas, actas, pipirai.

Agurkai, pomidorai ir netgi kopūstai pagal daugelį požymių priklauso Jin kategorijai, todėl juos valgo tiek Rusijoje (Lietuvoje), tiek Italijoje. Bet jeigu juos užraugtume, pasikeistų jų Jan charakteristikos, kadangi raugas iš esmės priklauso Jan. Juk rauginti agurkai, pomidorai ar kopūstai – neatsiejama mitybos dalis Lietuvoje žiemos metu.

Tikrasis Jan maistas dažniausiai išsiskiria geromis išsilaikymo ir saugojimo savybėmis net neapdirbus jo, priešingai nei, pavyzdžiui, šakninės daržovės, grūdai ar ankštiniai augalai. Jin produktai negali ilgai užsigulėti, jeigu leidžiame jiems sunokti, todėl eksportuojant jas į tolimas šalis, derlius nuimamas dar jam nesunokus. Dėl šios priežasties tolimų kraštų gyventojai gauna ne natūralų šviežią produktą, o sunokusį pakeliui ar sandėlyje arba kitaip apdirbtą.

Atpažinkime

Kaip atskirti šiauriečių ir pietiečių maistą? Iš esmės kiekvienas produktas turi tiek Jin, tiek Jan bruožų. Svarbiausia atpažinti vyraujantį faktorių.

• Pažemėje augančios daržovės, pavyzdžiui, kopūstai ar ropės, yra arčiau Jin, nei augančios po žeme. Vaisiai, augantys aukštai virš žemės turi dar daugiau Jin bruožų – jie pradeda nokti, kai vasaros energija pasiekia savo piką.

• Rudeniniai ir žieminiai obuoliai dažniausiai būna rūgštesni ir kietesni nei vasariniai. Dalies jų iš viso nevalgome tik nuskynę. Kuo daugiau juose Jan, tuo ilgiau jie gali gulėti negesdami. Puikiomis Jan savybėmis pasižymi tokios uogos kaip bruknės ir spanguolės. Jan uogos sunoksta vėlyvą rudenį artėjant žiemai, tuo tarpu Jin uogos, pavyzdžiui, žemuogės ar avietės, sunoksta vidurvasaryje.

• Gyvulinės kilmės maistas iš esmės yra linkęs būti Jan, o augalinis – Jin. Maistą iš Jin augalų žiemą reikia ruošti ilgiau – taip jie įgauna daugiau Jan bruožų. Tokio paties efekto galima pasiekti panaudojus druską.

• Termiškai apdoroti Jin augalai sulėtina medžiagų apykaitą ir mažina kūno temperatūrą. Tuo tarpu Jan augalai suaktyvina metabolizmą ir padidina kūno temperatūrą.

• Labiausiai subalansuoti ir saugūs gyvuliniai produktai – tie, kuriuose yra pakankamai daug Jin ir mažiau Jan. Kitaip sakant, žuvys ir jūros gėrybės. Jas sveika valgyti su daržovėmis.

Dieta ir klimatas

Taigi, koks rezultatas?

Poliariniame ir atšiauriame klimate rekomenduojama:

• šalčiui atsparūs javai – grikiai, rugiai, žieminiai kviečiai ir miežiai;
• vietinės daržovės (daugiausia virtos ar troškintos);
• gyvulinės kilmės produktai.

Vidutinis klimatas:

• vietiniai javai ir ankštiniai augalai (ryžiai, avižos, grikiai, pupos, miežiai, lęšiai);
• vietinės daržovės – daugiausia virtos ar troškintos ir tik dalis šviežių daržovių, žalumos bei vaisių;
• truputis žuvies ir iš jūros produktų.

Subtropinis ir tropinis klimatas:

• pietuose augantys javai (ilgagrūdžiai ryžiai, sago kruopos)
• didelės pupos;
• vietos daržovės, daug salotų ir vaisių;
• kuo mažiau gyvulinės kilmės produktų;
• lengva virtuvė, maistas minimaliai apdorotas, naudojami augaliniai riebalai ir prieskoniai.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė