Jei sunkiai lieknėjate, o pradėję valgyti picą arba tortą negalite sustoti,
ši dieta – jums. Jos dėka galėsite kontroliuoti ir svorį, ir polinkį
saldumynams, tikina žurnalas „Zdorovje“.
Saldumynų vergai
„Smaližiai“, „saldžiamėgiai“ – švelnūs pavadinimai. Angliškai tai skamba kur kas
grėsmingiau – „carbohydrate addiction“ („priklausomybė nuo angliavandenių“).
Kitas pavadinimas – ir kitas santykis: į tai žvelgiama kaip į narkomaniją ar
alkoholizmą. Ir ne be pagrindo.
Aplinkiniai laiko smaližius bevaliais. Iš tikrųjų charakteris čia neturi įtakos.
Tai medžiagų apykaitos ypatybė, dažniausiai paveldima, iš pradžių ne kaip trauka
prie saldumynų, o kaip padidėjęs kasos liaukos aktyvumas. Jei toks žmogus neturi
galimybės valgyti greitai pasisavinamų angliavandenių, gali niekuomet ir
nesužinoti, jog yra smaližius. Bet šansų mažai: kaip išvengti susidūrimo su
baltais miltais ir cukrumi?
„Greitieji“ angliavandeniai taip ir vadinasi todėl, kad greitai patenka į kraują
ir staigiai padidina gliukozės lygį. Todėl kasos liauka pagamina daugiau hormono
insulino, kuris turi išnešioti gliukozę po visą organizmą, papildydamas ja
ląsteles. Žmogus jaučia energijos antplūdį, pakilimą, euforiją. Tačiau
organizmas neprisitaikęs dirbti piko režimu. Optimalu, kad gliukozė patektų į
kraują tolygiai. Jos perteklius virsta riebalais, suteikiančiais tiek
nusivylimo, ir sąlygoja dar rimtesnes mūsų sveikatos problemas.
Nuo avanso iki algos
Spąstai, į kuriuos patenka smaližiai, paprasti. Insulino išsiskyrimo mechanizmas
– dviveiksmis. Pirmasis išsiskyrimas vyksta valgymo pradžioje – tai kaip
avansas. „Sąskaitos“ suvedamos baigus valgyti, pagal realiai gautus
angliavandenius. Nuo jų porcijos didumo priklauso kito avanso dydis ir taip
toliau.
Tai yra, jei pusryčiams suvalgėte saldų jogurtą, bandelę su kava ir išgėrėte
sulčių, gavote daug lengvai pasisavinamų angliavandenių. Tai garantuoja po kelių
valandų ateisiantį aštrų alkio jausmą ir didžiulį insulino išsiskyrimą kito
valgymo pradžioje. Net jei dabar renkatės gana subalansuotus pietus su puodeliu
sultinio ir mėsą su salotomis, vis tiek nepasotinsite angliavandenių bado ir po
pietų pajusite gerai žinomą daugeliui jausmą: lyg ir pavalgiau, bet kažko
trūksta. Arbatos su bandele, torto, ledų, gazuoto gėrimo…
Dykinėjantis insulinas kraujyje neduos ramybės, kol nepasotinsite savęs
angliavandeniais ir jo neįdarbinsite. Užburtas ratas užsidaro.
Laimei, jį nutraukti galima specialia dieta.
Firmos paslaptis
Smaližių dietos autoriai – amerikiečiai gydytojai Reičel ir Ričardas Helleriai.
Jų metodika grįsta tuo, kad mažina trauką angliavandeniams. Jos pagrindas – 3-4
visaverčiai maitinimaisi per dieną, kurių 2-3 privalo turėti mažai
angliavandenių, jie turi susidaryti iš neriebios mėsos, žuvies, daržovių (bet ne
bulvių) ir pieno produktų. Bendras angliavandenių, suvalgytų šio maitinimosi
metu, kiekis neturi viršyti 4 g. Savaime suprantama, visus patiekalus reikia
valgyti be duonos.
Užtat likę patiekalai skirti kompensuoti šiems praradimams. Juose gali būti
visko, kas tik jums patinka: bulvių ir kitų krakmolingų daržovių, saldžių vaisių
ir sulčių, duonos ir makaronų, vyno ir alaus… Vienintelė sąlyga: ši puota
neturi tęstis daugiau kaip valandą, net jei esate svečiuose ar bankete.
Esmė ta, kad du prieš tai ėję maitinimaisi provokavo minimalų insulino
išsiskyrimą, tad trečiajame žmogus nejus pernelyg didelio alkio ir greičiausiai
naudosis savo laisve protingai ir nepiktnaudžiaudamas.
Dar svarbesnė papildoma sąlyga: jokių angliavandenių kaip užkandžių tarp
valgymų!
Jokių sausainių, pyragėlių, saldainių, bananų ir saldžių gėrimų, kaip ir saldžių
vaisių bei obuolių – tik paprastas arba mineralinis vanduo. Arba kelios daržovės
ir pora šaukštų neriebios varškės. Kitaip nutrauktas ratas gali vėl užsidaryti –
ir visos pastangos nueis vėjais.
Griežtai laikydamiesi šių taisyklių, greitai pajusite, kad nenumaldoma trauka
saldumynams dingo. Bet lieka įpročiai. Net „išgijęs“ smaližius neturi prarasti
budrumo. Keli sausainiai, atsitiktinai atsiradę po ranka, automatiškai suvalgyti
darbo metu – ir insulino mechanizmas vėl paleistas.
Dažniausi spąstai
Pavojai norinčio išgyti smaližiaus tyko kiekviename žingsnyje.
Žmonės jo problemų nepriima rimtai. Jei alkoholikui metus gerti žmonės į jo
sprendimą žvelgia pagarbiai ir stengiasi jam padėti, tai apie smaližius to
niekaip nepasakysi.
Daugumoje biurų reguliariai geriama arbata su saldumynais, gimimo dienos ir
kitos šventės švenčiamos su vynu ir tortais. Jei žmogus ir suranda savyje jėgų
atsisakyti, jį ima įkalbinėti: „Šiek tiek nesiskaito“, „Vieną kartą galima“,
„Rytoj viską ištaisysi“.
Atostogos ir šventės – atskira problema. Pripratome manyti, kad per atostogas
negalima gyventi ir valgyti taip, kaip kasdien. O jei dar pasirinkome viešbutį
su „viskas įskaičiuota“…
Ir atvirkščiai, būna žmonių, kuriems paprasčiau kontroliuoti save per atostogas,
kai kitų rūpesčių mažai, o teigiamų emocijų užtenka. Užtat kada darbe spaudžia
terminai arba kažkas nesiseka gyvenime, šokolado pagunda tampa tiesiog
neįveikiama…
Kovodamas su pagundomis, kiekvienas žino savo silpnąsias vietas ir randa savo
būdus, kaip palengvinti užduotį. Kažkam padeda paprasčiausia kramtomoji guma,
kažkam padės žmogus, kuriam norisi padaryti įspūdį.
Pati geriausia garantija – numestas svoris. Jei netekote 20 kilogramų ir
visiškai pakeitėte garderobą, ši aplinkybė pati savaime saugo jus. Svarbiausia –
suprasti: ši dieta ne mėnesiui ir ne metams. Geriau į ją žvelgti kaip į gyvenimo
būdą.
Valgykite naujoviškai su visa šeima
Laikytis mažai angliavandenių turinčių produktų dietos itin sunku namų
šeimininkėms. Juk joms kasdien tenka gaminti visai šeimai, taip pat ir
patiekalus, kurie smaližiams draudžiami.
Nesistenkite herojiškai susilaikyti nuo uždraustų produktų, žvelgdamos į
besimėgaujančius tortais ir bananais namiškius. Pasistenkite, kad jie bent iš
dalies maitintųsi taip pat kaip jūs. Tai visiems bus tik į naudą, juolab, kad
vaikai dažnai paveldi tėvų medžiagų apykaitos ypatybes. O ir dauguma vyrų bus
laimingi, pusryčiams gaudami kotletus su žaliaisiais žirneliais vietoj košių ir
sumuštinių.