Dirgliosios žarnos sindromas

Norėčiau paprašyti plačiau papasakoti apie dirgliosios žarnos sindromą, kurį neseniai man diagnozavo. Ar tai labai rimta liga, nesuprantu, nes jokių vaistų gydytoja neskyrė, tik liepė nusiraminti, sveikai maitintis ir sako, jog pasveiksiu. Tuo tarpu mane nuolat vargina nemalonūs pojūčiai pilvo srityje, vaikštau išsipūtusi, kartais nei iš šio, nei iš to pradedu viduriuoti. Tai paprastai atsitinka, kai susinervinu.
(R. J.)


Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro direktorius, profesorius, habil. dr. Jonas Valantinas:

- Tyrimų duomenimis, funkcinis žarnyno sutrikimas - dirgliosios žarnos sindromas - vargina tūkstančius žmonių. Net 60 procentų šalies gyventojų bent kartą teko patirti šio sindromo priepuolį. Jis moteris kamuoja net tris kartus dažniau nei vyrus.

Šiuo negalavimu dažniausiai skundžiasi jautrūs, ambicingi, atkakliai siekiantys tikslo bei nemokantys atsipalaiduoti žmonės.

Dirgliosios žarnos sindromas formuojasi tuomet, kai dėl įvairių priežasčių žarnyno raumenų susitraukimai tampa per daug intensyvūs arba neritmiški. Kita vertus, tokie pacientai turi mažesnį skausmo suvokimo slenkstį ir normali fiziologinė motorika gali būti juntama kaip skausmas. Tuomet žmogus pradeda skųstis pilvo skausmais, pūtimu, tuštinimosi sutrikimais: viduriavimu ar vidurių užkietėjimu.

Šis negalavimas gyvybei nėra pavojingas, tačiau dažni jo paūmėjimai sukelia daug nepatogumų - atsakingais momentais tenka jaudintis, kad tik nepradėtų “sukti” pilvo.

Tikslios dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo priežastys nenustatytos, tačiau manoma, jog žarnyno sutrikimus lemia centrinės nervų sistemos pokyčiai. Ši liga diagnozuojama tada, kai ištyrus žarnyną jame jokių pokyčių nerandama, tačiau nemalonūs pojūčiai pilve vis tiek nepraeina. Moterims jie ypač paūmėja prieš menstruacijas. Pakankamai dažnas dirgliosios žarnos sindromo požymis - gleivės išmatose.

Jeigu išmatose atsirado kraujo, jeigu viduriuojama ilgiau nei tris dienas, pakyla temperatūra, pilvo skausmai vis kartojasi, patariama susirūpinti rimčiau, nes šie simptomai nebūdingi dirgliosios žarnos sindromui.

Medikamentų, tiesiogiai veikiančių ligos priežastis, kol kas nėra išrasta, tačiau, pasikonsultavus su gydytoju, galima vartoti preparatų nuo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo.

Jei dirgliosios žarnos sindromas paūmėjo dėl streso, geriausia pabandyti nusiraminti ir atsipalaiduoti (tai padaryti padeda šilta vonia ar kontrastingas dušas, įvairios žolelių arbatos, vaikščiojimas gryname ore). Jei liga paūmėjo dėl mitybos, reikėtų valgyti dažnai ir mažomis porcijomis, riebius bei keptus produktus keisti į virtą ar garuose troškintą žuvį, daržoves, jei viduriai užkietėję, gerti daug skysčių, valgyti daug daržovių ir vaisių, nes juose gausu skaidulų, sulaikančių žarnose vandenį, daugiau judėti - tai skatina žarnyno judesių didesnį aktyvumą. Jei viduriuojama, reikėtų vengti maisto, turinčio daug skaidulų, gerti pipirmėtės, ramunėlių arbatos, slopinančios žarnyno susitraukimus ir mažinančios spazmus.

Dirgliosios žarnos sindromą išprovokuoja:

* įvairios stresinės situacijos (jaudulys prieš egzaminus, viešus pasirodymus, atsakingus susitikimus ir panašiai),
* netinkama mityba (riebus, aštrus ar daug maistinių skaidulų turintis maistas, pieno produktai, alkoholis, tai yra maisto stresiniai veiksniai).

Dirgliosios žarnos sindromo varginami žmonės:

paprastai dažnai jaučia pykinimą,
jie neturi apetito,
jiems skauda galvą, nugarą,
tuštindamiesi rytais skundžiasi pilvo skausmais.

Parengė Skirma Valiulytė

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė