Štai ir sulaukėme rudens – sodo gėrybių meto. Obuoliai – nuo seno lietuvių auginti vaisiai, ir kiek jų patiekalų sukurta! Mūsų protėviai iš laukinių obelų vaisių girą, midų darydavo, o žiemai obuolius raugindavo. Šiais laikais obuolių sūris, uogienė – didžiulis skanėstas; o kokios gaivinančios sultys! Skanu ir kepti obuoliai su cinamonu, įvairiausi obuolių pyragai. Tačiau rudenį pasistenkime mėgautis ir žaliais mūsų sodų obuoliais, kuriuose per vasarą susikaupia daugybė žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Matyt, ne veltui šis vaisius iki mūsų dienų išlikusiose legendose ar pasakojimuose laikomas gyvenimo simboliu, o dovanoti obuolį nuo seno reiškė linkėti sveikatos ir stiprybės.
Vertingos organinės rūgštys
Obuoliuose daug organinių rūgščių, cukraus, pektinų, rauginių ir dažomųjų medžiagų, vitamino C, karoteno, vitaminų P, B1, B2, PP, K, folio rūgšties, eterinio aliejaus, organinių geležies ir fosforo junginių bei flavonoidų. Ypač svarbi folio rūgštis, kurios trūkstant, sutrinka kraujo gamyba, susidaro sąlygos vystytis piktybiniams dariniams. Be minėtų medžiagų, obuoliuose gausu augalinių antibiotikų, kurie yra gera profilaktinė priemonė nuo skrandžio ir žarnyno ligų. Vertinga obuolių žievelė, kurioje yra biologiškai aktyvios medžiagos – ursolo rūgšties, skatinančios širdies darbą, naikinančios virusus ir mažinančios uždegimus.
Gerina virškinimą, saugo širdį
Obuoliuose esantys pektinai gerina virškinimą, valo organizmą, nuo jų mažėja nuodingųjų junginių, geriau gyja žaizdos. Pektinai saugo tulžies pūslę nuo akmenų susidarymo. Kita vertinga medžiaga – obuoliuose esantys fitoncidai, naikinantys dizenterijos sukėlėjus ir auksinį stafilokoką. Obuoliuose susikaupę natūralūs antioksidantai lėtina organizmo senėjimo procesą, saugo nuo sklerozės. Dažnai valgant obuolius, kraujagyslės tampa elastingesnės. Obuoliai taip pat masažuoja dantenas, dezinfekuoja burnos ertmę. Šie vaisiai nuo seno žinomi kaip gerinantys apetitą, suteikiantys žvalumo ir gerą nuotaiką.
Šviežius obuolius geriausiai valgyti likus pusvalandžiui ar valandai iki valgymo. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, rekomenduojama valgyti ne žalius, o keptus obuolius. Kepant obuolius išsiskyrusios sultys mažina podagros sukeltus skausmus, gražina odą. Obuolių sultis geriau gerti skiestas, ypač vaikams. Rytą jos geriamos prieš valgį, kad pagerintų virškinimą, vakare – prieš miegą, kad atpalaiduotų, nuramintų.
Obuoliai kosmetikoje
Mūsų močiutės žinojo daugybę odos puoselėjimo gamtos turtais receptų. Obuolių kaukės nekenkia, yra visada šviežios ir jas galima pasidaryti pačioms. Štai vienas iš receptų. Nuluptų obuolių skilteles išvirkite piene, įberkite pusę šaukštelio manų kruopų. Sutrintą atvėsintą košelę užtepkite ant veido ir palaikykite 10–15 minučių, po to nuplaukite ramunėlių nuoviru. Tokia kaukė skaistina ir maitina veido odą.
Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė:
Obuoliai yra vertinami, dėl to, kad turi netirpių ir tirpių maisto skaidulų – pektinų, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina virškinimą. 1 obuolyssu odele turi 3,5 g, be odelės – 2,7 g maisto skaidulų; tai daugiau nei 10 proc. rekomenduojamo paros maistinių skaidulų kiekio.
Obuoliai naudingi trūkstant vitaminų, esant mažakraujystei, jie stiprina imuninę sistemą, nes turi daug vitaminų, mineralų (geležies, magnio, kalio, natrio, kalcio). Obuolius patariama valgyti sergant cukriniu diabetu, šie vaisiai turi fruktozės, (nesukelia hiperglikemijos), organinių rūgščių (gerina medžiagų apykaitą). Obuolių odelėje yra augalinio flavanoido kvercetino, kuris kartu su vitaminu C apsaugo nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio, turi priešuždegiminį poveikį, pektinai ir netirpios maisto skaidulos apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, geba pašalinti toksinus iš organizmo.
Obuolius geriau valgyti šviežius nei termiškai apdorotus, nes vitaminas C jautrus karščiui, drėgmei ir šviesai. Termiškai apdoroti obuoliai praranda didžiąją vitamino C dalį. Odelės geriau nelupti, nes gausime daugiau maisto skaidulų. Tačiau, jei vargina pilvo pūtimas, odelę geriau nulupti.
Sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, nerekomenduojama valgyti šviežių, žalių, rūgščių obuolių, geriau juos kepti ar virti. Jei vargina kolitas ar inkstų akmenligė, geriau valgyti šių vaisių tyrę. Obuoliais galime mėgautis visais metų laikais.
Kad ir kokie skanūs bei naudingi vaisiai yra obuoliai, tačiau jų ph yra rūgštinis – apie 3,4, o mūsų seilių ph neutralus – 7,1. Dažnas rūgščių vaisių ar sulčių vartojimas gali sukelti dantų erozijas: emalio nusidėvėjimą. Todėl, pavalgius rūgštaus maisto, burną reikėtų praskalauti bent vandeniu. Jei rūgštūs produktai vartojami dažnai, svarbu neutralizuoti rūgštis burnoje: rekomenduojama vartoti šarminių produktų, pvz., pieno, sūrio.