Druska ir prieskoniai vaikų maitinime

Užsiimant kulinarija namuose, sūdome maistą pagal savo skonį, tačiau kai kuriems asmenims atrodo, kad druskos yra mažai ir jie dažnai dar pasūdo jau paruoštus patiekalus. O kaip elgtis su vaikais? Kiek druskos turi būti vaikų maiste? Ar galima į jį dėti prieskonius?

Mamoms pataria J. Pyreva, pediatrė, Rusijos podiplominio lavinimo medicinos akademijos vaikų ir paauglių maitinimo katedros asistentė, medicinos mokslų daktarė.

Druska, kurią mes naudojame maiste (valgomoji druska NaCl) pabrėžia patiekalų ir produktų skonio savybes. Tačiau tuo jos vaidmuo neapsiriboja. Pirmiausiai, druska yra pagrindiniu natrio, nepakeičiamos medžiagos mūsų organizmui, tiekėju. Natūraliose produktuose natrio yra labai nedaug. Nuo jo priklauso visų be išimties ląstelių darbas, nervų impulso perdavimas ir raumenų susitraukimai. Visi žmogaus kūno skysčiai, įskaitant kraują, turi natrį. Jis dalyvauja vandens balanso organizme palaikyme, reguliuoja vandens patekimą į ląsteles ir iš ląstelių, būtinas skrandžio sulčių druskos rūgšties susidarymui (kartu su chloru).

Normos vaikams

Sveikas organizmas aktyviai dalyvauja
natrio apykaitoje. Taip, esant druskos trūkumui, organizmas nori ką nors "sūdyto". Ir atvirkščiai, esant natrio pertekliaus pavojui (pavyzdžiui, persistengėme su sūdytais produktai arba patiekalais), mes daug geriame, tokiu būdu, didinant galimybę išskirti jį su šlapimu.

Nuolatinis piktnaudžiavimas druska iššaukia papildomą inkstų apkrovą, gali pažeisti medžiagų apykaitą, nepalankiai atsiliepti širdies-kraujagyslių sistemos darbe.

Vaiko organizmas yra daug labiau pažeidžiamas nei suaugusiojo. Kuo mažesnis vaikas, tuo organizmui sunkiau, dėl nesubrendusios šlapimo išskyrimo sistemos, palaikyti teisingą mineralų balansą, ypač kovoti su jų pertekliumi. Didėja inkstų apkrova, padidėja apykaitos procesų intensyvumas. Dėl šios priežasties jaunesniems nei vienerių metų vaikams kategoriškai neverta sūdyti maisto. Be to, daugelis specializuotų vaikų maitinimo produktų yra visai nesūdyti, o jei ir turi druskos, tai labai mažais kiekiais. Tuo pat metu mažyliui nereikia šio svarbaus maitinimo ingrediento, tiesiog todėl, kad savo normos patenkinimui jam pakanka druskos, esančios natūraliuose produktuose (javuose, daržovėse).

Vaikams nuo 0 iki 10 mėnesių būtina 0,2 g druskos per dieną. 10-12 mėnesių mažyliui ši norma padidėja iki 0,35 g per dieną. Sulaukus 1 metų, poreikis jau sudaro 0,5 g į dieną (t.y. apytikslis druskos poreikio organizmui skaičiavimas atrodo taip: 0,5 gramo 10-čiai masės kilogramų).

Kai mažylis peržengė metų slenkstį, tai dar nereiškia kokybiniam perėjimui prie suaugusio gyvenimo, apimančio ir suaugusių maitinimo stereotipą. Metukų mažylio organizmas, žinoma, sustiprėjo, tačiau ir toliau liko labai jautrus nepalankių faktorių poveikiui. Todėl neverta metukų sulaukusio mažylio "sodinti" už suaugusiųjų stalo.

O jei nepakankamai sūdysime?

Apie druskos trūkumą maitinime kalbama nedažnai, kadangi gyvenime tokios situacijos iškyla retai arba yra sukuriamos dirbtinai. Tačiau jeigu staigiai ir ilgam laikotarpiui apribosime valgomosios druskos vartojimą, tai sąlygos bendros savijautos pablogėjimą: vangumo, mieguistumo, sąmonės netekimų, traukulių atsiradimą net iki gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų sutrikimą.

Atsargiai žiūrint į druskos vartojimą, be šio maitinimo elemento augančiam organizmui nepavyks apsieiti. Be to, nėra įtikinamų duomenų, kad druskos vartojimo apribojimas (žemiau nustatytos normos) vaikų amžiuje saugo nuo ligų suaugus (pavyzdžiui nuo arterinės hipertenzijos – padidėjusio arterinio kraujospūdžio). Užduotis yra ne "išvaryti" druską iš raciono, o suformuoti vaikui teisingą požiūrį į maitinimą, nepripratinti prie aštraus ir sūdyto maisto, nesūdyti papildomai patiekalų, kurie buvo sūdyti gaminimo procese ir kt.

Druskos vartojimo norma suaugusiems, kurią rekomenduoja Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija, sudaro 4-5 gramus į dieną. Tokiu būdu, per visą gyvenimą druskos poreikis organizmui padidėja nestipriai 0 nuo 0,5 g į parą pirmaisiais gyvenimo metais – iki 5 g – suaugusiems.

Remiantis statistika, daugelis žmonių vartoja druską, kaip sakoma, pagal skonį apie 10-15 g į dieną. Tai gaunasi tris kartus daugiau nuo būtino kiekio. Pasistenkite išugdyti mažyliui sveiką įprotį nepiktnaudžiauti druska. Nepamirškite, kad yra maitinimo produktų, kuriuose yra pernelyg daug druskos, pavyzdžiui, mėsos gaminiuose, daugelyje sūrio rūšių, prieskoniuose (majoneze, kečupe), nekalbant jau apie sūdytus produktus – tame, kad aiškiai nepriklauso vaikų maitinimui.

Sūdyta žuvis ir kiti panašūs maitinimo produktai 2-3 metų vaiko maitinime nerekomenduojami. Apie druskos pertekliaus kenksmingumą jau kalbėjome, tačiau be to, egzistuoja dar vienas, higieninis aspektas. Sūdyta žuvis daugelyje atvejų greitai gendantis produktas, su neilgu galiojimo laiku, todėl ją siūlyti mažyliui yra ne visada saugu. Konservuoti sūdyti produktai taip pat nepriimti vaikų maitinime.

Tikriausiai niekas, perskaitęs šį straipsnį, nepradės sverti druską. O to ir nereikia. Susiorientavimui klausime, kiek gi reikia sūdyti – nedidelis patarimas: vienas arbatinis šaukštelis druskos sveria 10 gramų, o toliau jau patys skaičiuokite. Tačiau atsiminkite, kad trečdalis organizmo natrio poreikio padengiama "natūralia" druska, esančia produktuose. Gaunasi, kad ankstyvame amžiuje (1-3 metai), net jei laikysime, kad "natūralios" druskos produktuose nėra, tai sūdyti reikės tiek mažai, kad vaikų maistas suaugusiam vis vien atrodys nesūdytas.

Druskos būna skirtingos...

Pastaraisiais metai parduotuvių lentynose prasirodė įvairios druskos: su sumažintu natrio kiekiu, t.y. hiponatrio ir joduotoji druska.

Pirmuoju atveju, iš pavadinimo matosi, kad šioje druskoje yra sumažintas natrio kiekis. Ji gali būti rekomenduojama vaikams sergant kai kuriomis širdies – kraujagyslių sistemos, inkstų, nutukimo ligomis Tačiau rekomenduoti pakeisti paprastą valgomąją druską į druską su sumažintu natrio kiekiu gali tik gydytojas, nes naudoti druską su sumažintu natrio kiekiu sveiko vaiko maitinime yra netikslinga.

Be druskos šiandien retai apsieis namų kulinarija. Būtent todėl specialistai skyrė jai svarbią misiją – padarė papildomu jodo šaltiniu mūsų organizmui. Normoje, mažo vaiko jodo paros organizmo poreikis yra 0,04-0,05 mg, paaugliams ir suaugusiems – nuo 0,07 – 0,15 mg. Realiai, mūsų šalies gyventojų racione jodo kiekis yra žemiau rekomenduoti 2-3 kartus.

Kuo vaikui gresia jodo deficitas?

Nepakankamas jodo kiekis nėščiosios organizme sumažina tiek jos, tiek ir mažylio skydliaukės hormonų gamybą, kas gali sąlygoti pačios skydliaukės ir kitų organizmo organų bei sistemų susirgimus. Be to, jodo trūkumas padidina įgimtų vaikų vystymosi ydų tikimybę, tarp jų sąlygoja tokią rimtą patologiją, kaip įgimtas intelekto sumažėjimas (kretinizmas), o taip pat padidina vaikų, gimusių su sumažintu svoriu ir nepakankamu ūgiu, kiekį.

Vaikai, su nepakankamu jodo kiekiu organizme dažniau serga ūmiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, atsilieka nuo bendraamžių pažintinėje veikloje (nukenčia dėmesys, reakcijos greitis, silpna motorika), atsilieka moksluose. Efektyviausias jodo trūkumo profilaktikos būdas, pripažintas visame pasaulyje – joduotosios druskos naudojimas maiste.

Prieskonių aromatas

Nepakartojamą skonį ir aromatą patiekalams suteikia prieskoniai. Kas jiems priklauso? Dažniausiai prieskoniai vadinasi viskas, kas aromatizuoja maistą, į jį įdedama, paskaninama: džiovintos kmynų sėklos, kalendra, kardamonas, garstyčios, sezamas, gvazdikėliai, pipirų vaisiai, muskato riešutas, cinamono žievė ir imbiero šaknys, ciberžolė, galangos, krienai, česnakai, prieskoninių-aromatinių augalų lapai, vanilė ir kt. Šis sąrašas – tai labai maža dalis iš pusantro šimto pasaulyje žinomų prieskonių.

Visi prieskoniai, vienaip ar kitaip išsiskiria aiškiai išreikštu aromatu ir degumu, Jų naudojimo maitinime būdai priklauso nuo tam tikros vietovės tradicijų ir netgi klimato. Kaip taisyklė, kuo šiltesnis yra regionas, tuo aštresnis ir turtingesnis prieskoniais yra jų maistas. Kodėl taip susiklostė? Manoma, kad prieskoniai gali padėti atlaikyti karščius, saugant organizmą nuo perkaitimo.

Be to žinomos jų baktericidinės savybės, jie padeda produktams bei patiekalams ilgiau išsisaugoti, kad labai svarbu šilto klimato sąlygomis.

Prieskonių naudojimas reikalauja kulinarinių sugebėjimų. Kiekvienam prieskoniui egzistuoja "mėgstamas" produktas. Prieskonių paskirtis – pabrėžti to produkto skonio savybes, padaryti jį švelnesniu ir rafinuotesniu. Tuo pat metu maistinė prieskonių vertė (t.y. naudingų medžiagų kiekis, kuriais jie gali mus aprūpinti) yra nedidelis.

Prieskoniai ir vaikų maitinimas

Žinoma, kad nežiūrint į aukštas skonio, o kartais ir gydomąsias savybes, vaikų maitinimo specialistų požiūris į prieskonius yra pakankamai kuklus, ypač kai kalbama apie ankstyvojo amžiaus vaikus.

Kodėl? Į vaikų maitinimą požiūris visada yra kitoks. Gydytojai dažnai sako apie vaiko skrandžio – žarnyno trakto nesubrendimą, kad daro jį labiau pažeidžiamu visokiems dirgikliams, tarp jų ir prieskoniams, turintiems aromatines rūgštis, eterinius aliejus, rauginimo medžiagas, darančias prieskonius tokiais įdomiais kulinarijai. Jiems veikiant sustiprėja virškinimo sulčių išskyrimas, nuo kurių nemaža dalimi priklauso apetitas. Jautriam mažylio skrandžio – žarnyno traktui toks stimuliavimas yra nepageidaujamas. Dirginantis prieskonių poveikis gali iššaukti chroninių uždegimo procesų išsivystymą jame. Be to, būtina atsiminti, kad daugelis prieskonių gali sukelti alergiją, o vaikų, linkusių į alergiją, yra daug.

Šalies specialistai rekomenduoja racionalų tiek vaikų, tiek suaugusių maitinimą nagrinėti kiekvienos šalies įpročių ir tradicijų požiūriu. Taip, Rusijos virtuvėje nedaug naudojama aštrių prieskonių bei patiekalų, todėl nėra jokio reikalo įvedinėti prieskonius į mažo vaiko racioną. Be neigiamo efekto, praktikuojantys gydytojai jokių teigiamų panašių veiksmų rezultatų nepažymi. Skirtingai nuo druskos, prieskoniai – visiškai nebūtinas mūsų maitinimo elementas, o jų naudojimo lengva atsisakyti.

Vertinant, kas pasakyta aukščiau dėl prieskonių naudojimo ankstyvojo amžiaus vaikų maitinime, rekomendacijos būtų tokios:

Svogūnus ir česnakus nedideliais kiekiais galima naudoti ruošiant patiekalus, bet ne jaunesniam nei 8 mėnesių kūdikiui (įdedant į sriubas, daržovių bei mėsos patiekalus). Jokių būdu nenaudoti nevirtus!

Nuo 9 mėnesių į patiekalus galima dėti prieskonius: baltuosius pipirus, lauro lapą ir prieskonines žoleles – krapus ir salierą. Kitas prieskonines žoleles (rozmariną, baziliką) leidžiama įtraukti į maitinimą ne anksčiau 1,5 – 2 m sulaukusiam vaikui.

Ruošiant patiekalus vaikui, pradedant nuo 9 mėnesių galima naudoti vanilę (pavyzdžiui, košėse, apkepuose, pudinguose).

Reikia atsiminti, kad prieskonius vaikų maitinime galima naudoti tik nedideliais (beveik nuliniais) kiekiais.

Prieskoniai, turintys aštrų arba kartų skonį vaikų maitinime neturi būtin naudojami.

Aiškaus amžiaus, nuo kurio galima juos įvesti į vaikų racioną – nėra. Tačiau ikimokyklinukų (o ir jauniausių klasių moksleivių) maitinime jiems ne vieta, kitaip virškinimo problemų bus sunku išvengti.

Pagrindiniai natrio šaltiniai (mg, 100 g):

Pienas, kefyras 50
Varškė 41
Sūris (priklausomai nuo rūšies) 820-1100
Jautiena 55
Menkė 100
Plekšnė 200
Vištos kiaušinis 134
Bulvė 28
Aguročiai, žalieji žirneliai 2
Špinati 62
Obuoliai 26
Bananai 31

Kaip teisingai sūdyti maistą?

Maistą reikia sūdyti virimo pabaigoje. Tai ne tik padės išsaugoti jam vitaminus, bet ir leis išvengti persūdymo, kadangi į patiekalą pateks tik tas natrio kiekis, kuris buvo išeities produktuose. Ir dar, sūdyti maistą geriau keliais etapai, pridedant druskos mažomis porcijomis, reikiamam skoniui pasiekti.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė