+0
-1
-1

Medikai pastebi, jog vis daugiau sergama endokrininėmis ligomis. Įvairūs endokrininiai sutrikimai daro didžiulę neigiamą įtaką psichikai, širdies bei apskritai viso organizmo veiklai. Kodėl sutrinka žmogaus endokrininė sistema ir kaip išvengti šių problemų, kalbamės su Šiaulių apskrities ligoninės gydytoja endokrinologe Aušra Sirutavičiene.

Mažos liaukos sutrikimas sukelia didelį pavojų
"Žmogaus organizmą valdo trys pagrindinės sistemos: nervų, kraujotakos ir endokrininė, - sako endokrinologė. – Nuo jų darnios veiklos priklauso kiekvieno mūsų organo darbas. Endokrininė sistema ypatinga tuo, kad visus organus veikia savo specifiniais hormonais, kurie iš liaukų išskiriami į kraują. Endokrininių ligų spektras labai platus, dažniausiai pasitaikančios – diabetas, pasireiškiantis nuo angliavandenių sutrikimo iki itin sunkių jo formų, osteoporozė, nutukimas, metabolinis sindromas, skydliaukės ligos." Gydytoja sako, jog kažkodėl žmonės nelinkę galvoti, kad nutukimas yra liga, tačiau tai, anot medikės, itin rimtas medžiagų apykaitos sutrikimas. Nutukimo kriterijai nustatomi remiantis kūno masės indeksu, gaunamu žmogaus kūno masę kilogramais padalijus iš ūgio metrais kvadratu. Jeigu KMI viršija 25, tai vadinama antsvoriu. Kai KMI didesnis nei 30 – tai nutukimas, o indeksui šoktelėjus iki 40 ar net daugiau žmogaus gyvybei gręsia pavojus. Ne veltui būtent KMI yra pagrindins kriterijus, kuriuo remiamasi taikant visiškai neseniai atsiradusį chirurginį nutukimo gydymo metodą. Kai nutukimas dar nėra patologinis, jo gydymas paprastesnis, tačiau esant endokrininės sistemos sutrikimo požymiams nutukimo gydymas yra kur kas sudėtingesnis.

Dabar ypač plinta skydliaukės ligos, kuriomis moterys serga keturis kartus dažniau nei vyrai. Gydytoja sako, jog sergant šis mažytis drugelio formos organas, reguliojantis visą medžiagų apykaitą, nebūtinai turi padidėti ar skaudėti. Skydliaukės pokyčių gali būti ir tuomet, kai nejaučiame jokių požymių, todėl sulaukus 35-erių rekomenduojama atlikti skydliaukės hormonų ir echoskopinius tyrimus kas penkerius metus. "Neretai būna, jog žmogus turi 10 mazgų skydliaukėje, tačiau tai netrikdo normalaus jos darbo. Tokiu atveju nereikalingas joks gydymas, užtenka atidžiai sekti susiklosčiusią situaciją, - sako gydytoja. – Kur kas didesnių sveikatos sutrikimų gali sukelti mažos skydliaukės intensyvus darbas."
Dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos kraujyje padaugėja gliukozės ir išsivysto cukrinis diabetas. Anot endokrinologės, dažniau pasitaiko antro tipo diabetas, kuriuo paprastai serga vyresnio amžiaus žmonės. Didelis gliukozės kiekis ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir nervus. "Tai itin rimta komplikacija, - sako gydytoja, - sutrikdanti daugelio organų, ypač galūnių kraujotaką. Esant pėdos jutiminiams sutrikimams, žmogus, užlipęs ant aštraus daikto, nejaučia skausmo. Sutrinka jutimai ir širdyje, todėl sergantys diabetu asmenys, vystantis aterosklerozei, kuri ir sukelia infarktą bei insultą, dažniausiai nejaučia skausmo širdies plote. Dusulys yra pagrindinis simptomas, kuriuo jie skundžiasi."

Retesnės, tačiau pavojingesnės
Endokrininės ligos ne tik sudėtingos, bet ir itin klastingos. Anot endokrinologės, žmogus gali nugyventi gyvenimą nė neįtardamas, kad turi endokrininį sutrikimą. "Turėjau pacientę, ilgai kentusią sutrikusių lytinių hormonų pasekmes, - pasakoja gydytoja. - Kreiptis į gydytoją, jai buvo gėda. Deja, kuo liga labiau užtęsta, tuo mažesnė tikimybė ją išgydyti. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moteris serga virilizmu. Padidintas vyriško hormono testosterono kiekis moters kraujyje gali pasireikšti veido ar visos odos spuoguotumu ar net vyriškų išorinių lytinių organų atsiradimu."
Adisono liga – tai lėtinė, daugelį metų besitęsianti liga, kurios klinikiniai simptomai išryškėja tik tuomet, kai sunaikinama 90 proc. antinksčių žievės. "Sirgdamas šia liga žmogus nejaučia nieko ypatingo, - sako endokrinologė. – Jį vargina silpnumas bei žemas kraujospūdis, todėl žmogus kantriai gyvena toliau, manydamas, jog jam taip jau Dievo duota." Anot gydytojos, Adisono liga gali pasireikšti kaip antinksčių nepakankamumas, tačiau pasitaiko ir atvirkštinis variantas, kai antinksčių augliukas, kurį, beje, nėra paprasta rasti, yra pagrindinė priežastis, kodėl žmogų kamuoja aukštas kraujospūdis. Nenustačius tikrosios priežasties, žmogus būna gydomas nuo hipertenzijos. Radus ir išoperavus auglį, kraujospūdis normalizuojasi.

Venkite streso
Anot gydytojos, endokrininės sistemos harmoningai veiklai ypač pavojingi emociniai sukrėtimai bei stresas. Išgyvenant didelę įtampą, į kraują plūsta pagrindiniai streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis, ypač neigiamai veikiantys nervų sistemos bei širdies ir kraujagyslių veiklą. Tuo metu, kai žmogus nejaučia streso, adrenalinas padeda organizmui pailsėti per trumpas miego valandas, greičiau mąstyti bei judėti, degina riebalų atsargas. Šio hormono dėka, būdami kritinėje situacijoje, neprarandame blaivaus proto ir nenuleidžiame rankų. Adrenalinas padeda numesti svorio, tačiau ilgiau užtrukus stresinei situacijai jis skatina svorio augimą. Kortizolis didina gliukozės kiekį kraujyje, kadangi gliukozę gauname iš maisto, todėl streso metu visą laiką norisi valgyti. Be to, esant nuolatinei įtampai, suaktyvėja kortizolio pastangos juodai dienai kuo daugiau sukaupti riebalų atsargų. Nuo kortizolio pertekliaus padidėja rizika susirgti diabetu, ima berti veidą, padidėja kraujospūdis. Didžiulis džiaugsmas ar liūdesys skatina adrenalino gamybą, o ilgai trunkantys nemalonumai – kortizolio. "Sutrikus šiems mechanizmams, sutrinka ir viso organizmo balansas, - tvirtina endokrinologė. – Mes ypač mažai dėmesio skiriame poilsiui. Kiek mes miegame? Dalis hormonų taip sustyguoti, jog tik poilsio metu, kai miegame, jie paruošia organizmą rytdienai, kad pajėgtume atlaikyti naujos dienos krūvį."

Neužleiskite savo ligų
Gydytoja sako, jog endokrinines ligas gali sukelti labai daug medžiagų, randamų dirvožemyje, vandenyje, užterštame ore, t. y. toje aplinkoje, kurios pakeisti mes negalime, todėl labai svarbu būti dėmesingiems savo sveikatai, nuolat rūpintis savimi, o susirgus nedelsti ir laiku kreiptis į medikus. Kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti, tik, žinoma, profilaktiką reikia pradėti ne vos susirgus, bet dar esant sveikam. Diabeto profilaktikai labai svarbi dieta ir fizinis krūvis. Dieta rekomenduojama esant įgimtam polinkiui sirgti šia liga arba nutukus. Pasak specialistų, fizinė veikla yra veiksmingesnė už vaistus, mažinančius cukraus kiekį kraujyje. Osteoporozės profilaktikai taip pat labai svarbi subalansuota mityba, kurioje būtų gausu vitaminų, mineralų, skaidulų ir baltymų, o ypač – kalcio. Anot gydytojos, osteoporozės profilaktiką reikėtų pradėti ankstyvoje vaikystėje. "Atkreiptkite dėmesį į tinkamai subalansuotą mitybą vaikui augant, - tvirtina gydytoja. - Ypač svarbu, kad formuojantis kaulams organizmas nejustų kalcio stygiaus. Nepamirškite ir fizinio krūvio, itin reikalingo tam, kad dirbtų raumenys ir augintų kaulą." Persitvarkius moteriškiems hormonams, nuo kurių priklauso kaulinė apykaita, padidėja rizika susirgti osteoporoze, todėl klimakterinio amžiaus moterims reikėtų vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją, nes pakeičiamieji hormonai neleidžia kalciui pasišalinti iš kaulų. Pakeičiamoji terapija lytiniais hormonais svarbi turinčioms menstruacijų sutrikimų bei patyrusioms ankstyvas gimdos ar kiaušidžių operacijas moterims.

Nors nemaža dalis endokrininių ligų yra paveldimos, tačiau endokrininius sutrikimus sąlygoja ir mūsų neatsakingas požiūris į mitybos režimą bei gyvenimo būdą, todėl tinkamai subalansavę savo mitybą, reguliuodami savo kūno masę, palaikydami pakankamą fizinį aktyvumą, išsaugosite savo sveikatą ir išvengsite aibės ligų.
 

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ "Šiauliai plius"