Neseniai gausi Lietuvos ortopedų traumatologų delegacija lankėsi Florencijoje, kur įvyko Europos ortopedų draugijų asociacijos kongresas, sukvietęs per 7 tūkst. dalyvių. Renginyje pranešimą skaitė ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vilius Perėtis, jame dalyvavo šio skyriaus vedėjas Kęstutis Runkelė. Pasak jų, lyginant Europos šalių duomenis paaiškėjo, kad Lietuva gali didžiuotis savo gydytojų profesionalumu ir jų darbo rezultatais.

„Nors prašymų endoprotezuoti sąnarius mūsų šalyje kasmet pateikiama vis daugiau, atliekamų operacijų irgi nuolat daugėja, tačiau štai pakartotinių klubo protezavimo operacijų, palyginus praėjusius metus su 2005-aisiais, pas mus buvo atlikta tik šiek tiek daugiau, o pakartotinių kelio protezavimo operacijų net sumažėjo. Tuo tarpu, tarkime, Suomijoje pakartotinės klubo endoprotezavimo operacijos sudaro penktadalį tokių operacijų, o Lietuvoje tik – 6,3 procento“,– aiškino VLK Sveikatos priežiūros organizavimo skyriaus vedėjas K. Runkelė. Pasak jo, daugiau tokių operacijų atliekama Norvegijoje (13,8 proc.), Australijoje (12,6 proc.), Danijoje (14,4 proc.) bei Švedijoje (7,9 proc.). Pakartotinės kelio endoprotezavimo operacijos Lietuvoje sudaro tik 2,8 proc. tokių operacijų skaičiaus, tačiau kitose šalyse jų atliekama kur kas daugiau. Australijoje minėtų operacijų skaičius sudaro 8,6 proc. viso operacijų skaičiaus, Norvegijoje – 7,2 proc., Švedijoje – 5 procentus,“– sakė K. Runkelė, pabrėždamas kad, šiuos rezultatus nulėmė Lietuvos gydytojų profesionalumas, sugebėjimas parinkti endoprotezavimų operacijoms būtinus protezus, jų tvirtinimo medžiagas. Beje, šių specialistų Lietuvoje yra apie 80, dauguma jų dalis turi 10 metų ir ilgesnę darbo patirtį.

Dabar protezavimo operacijoms Lietuvoje naudojami gero dizaino ir kokybiško metalo protezai. Gamina juos garsios Vokietijos, JAV firmos. Dauguma jų – net 95,7 proc. – cementinio tvirtinimo, 1,8 proc. – mechaninio tvirtinimo, 2,5 proc. – mišraus. „Pavyzdžiui Latvijoje, kur protezavimo operacijose naudojama 61 proc. cementinio, 22 proc. mechaninio bei 17 proc. mišraus tvirtinimo endoprotezų, revizinių operacijų atliekama daugiau: Lietuvoje revizinės protezavimo operacijos sudaro 4,9 proc., o Latvijoje – 6,1 proc. visų operacijų,“ – lygino duomenis K. Runkelė.

Valstybinė ligonių kasa registruoja gyventojų prašymus dėl nemokamų endoprotezų skyrimo, atlieka endoprotezavimo operacijų apskaitą, centralizuotai perka sąnarių endoprotezus bei juos paskirsto ligoninėms, o pacientams, įsigijusiems endoprotezus savo lėšomis, išmoka nustatyto dydžio kompensacijas.

Mūsų šalyje sąnarių endoprotezavimo operacijos atliekamos 19 ligoninių. Pernai Lietuvoje atliktos 2623 klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kelio – 1556. Valstybinė ligonių kasa per metus gavo net 10 866 pacientų prašymus dėl įvairių sąnarių protezavimo. „Lyginant atliekamų sąnarių protezavimo operacijų Lietuvoje ir kitose šalyse skaičius 100 tūkst. gyventojų, matyti, kad Lietuva kol kas čia dar atsilieka. Mūsų šalyje 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai atliekama 120 sąnarių pakeitimo operacijų (klubo – 75, kelio – 45). O štai, sakysim, Naujojoje Zelandijoje 100 tūkst. gyventojų atliekama 270 operacijų, Suomijoje – 259, Švedijoje – 237, Norvegijoje – 217 sąnario endoprotezavimo operacijų per metus. Siekiant, kad tokių operacijų laukiančiųjų eilės nedidėtų ar bent stabilizuotųsi, Lietuvoje reikėtų atlikti tiek operacijų, kiek gaunama prašymų, t. y. daugiau nei 10 tūkst. operacijų per metus“, – teigė K. Runkelė.


Šių metų gegužės pabaigoje eilėje nemokamo klubo sąnario endoprotezavimo iš viso laukė 12 910 pacientų, o kelio sąnario – 15 539 pacientai, daugeliui jų – 60–79 metų. Net trys ketvirtadaliai laukiančiųjų – moterys. Jaunesni kaip 41 metų pacientai, laukiantys eilėje klubo ar kelio sąnario pakeitimo, sudaro vos kelis procentus. Dabar eilėje nemokamo sąnario endoprotezo ar kompensacijos (jei endoprotezas įsigyjamas paciento lėšomis) tenka laukti ne mažiau kaip 3 metus. Maždaug 21 proc. pacientų, pateikusių prašymus skirti endoprotezą, jį įsigyja savo lėšomis ir paskui laukia kompensacijos.

Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa kartu su Lietuvos traumatologų ortopedų draugija kuria informacinės sistemos „Sveidra“ endoprotezų užsakymų, paskirstymo bei apskaitos posistemę. Ji apims visas gydymo įstaigas, kuriose atliekamos endoprotezavimo operacijos. Turint tokią duomenų bazę nesunku bus išanalizuoti mūsų šalyje ir atskirose ligoninėse atliekamų operacijų ilgalaikius rezultatus ir jų kokybę, naudojamų implantų ir operacinės technikos ypatumus bei investicijų į šią sveikatos apsaugos sritį efektyvumą. Vadinasi, investuodami į šią medicinos sritį, galėsime kryptingai plėtoti sąnarių endoprotezavimą.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM
Ryšių su visuomene skyrius
www.vlk.lt