Visuose Lietuvos rajonuose yra erkių, turinčių savyje erkinio encefalito virusą arba Laimo ligos sukėlėjų - borelijų.

Nustatyta, kad vidutiniškai kas 10 Lietuvos erkė yra užsikrėtusi vienu ar net abiem minėtųjų ligų sukėlėjais. Erkės įsisiurbimo žmogus nejaučia ir po dienos kitos, prisisiurbusi jo kraujo, erkė nukrenta. Todėl apie trečdalį ligonių teigia, kad erkė jam nebuvo įsisiurbusi. Minėtomis ligomis Lietuvoje vien 2008 metais susirgo 2047 žmonės.

Erkinis encefalitas

Ši liga pasireiškia praėjus keletui dienų ar 2-4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Pakyla temperatūra, stipriai skauda galvą, krečia šaltis, būna pykinimas arba vėmimas, sutrinka miegas ir kt. Kiek vėliau gali atsirasti įvairių galvos arba nugaros smegenų pažeidimo simptomų. Dviem trečdaliams tokių ligonių, jeigu nemiršta, visam gyvenimui pasilieka įvairios, kartais labai sunkios ligos pasekmės: psichikos sutrikimas, rankų paralyžius, lytinė impotencija ir kt. Efektyvaus gydymo nuo šios ligos dar nėra.

Geriausia ir kol kas vienintelė apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai. Du kartus pasiskiepijus su vieno arba kelių mėnesių pertrauka, vienerius metus apsisaugoma nuo susirgimo net ir užsikrėtus šia liga. Tačiau jei po metų bus suleista dar viena skiepų dozė, atsparumas erkiniam encefalitui prasitęsia dar trejus metus.

Laimo liga

Skirtingai nei erkinio encefalito, šios ligos pradžia dažniausiai būna menkai išreikšta, vystosi ji lėtai, trunka keletą metų ir negydoma arba neteisingai gydoma gali baigtis sunkiu invalidumu. Pirmieji Laimo ligos požymiai išryškėja po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių po erkės įsisiurbimo. Apie 70 proc. ligonių erkės įsisiurbimo vietoje susidaro ribotas, lėtai besiplečiantis, neskausmingas paraudimas - raudonė, kuri gali laikytis keletą dienų, savaičių arba net mėnesių. Be to, tuo pat metu kartais atsiranda ir kitokių neryškių, labai įvairiai pasireiškiančių negalavimo reiškinių. Kitiems 30 proc. pacientų raudonės nebūna, nors taip pat gali būti neryškių negalavimo požymių.

Pirmieji ligos reiškiniai paprastai praeina savaime, net negydant, tačiau po kelių savaičių, mėnesių ar net po vienerių dvejų metų atsiranda įvairių ir jau ryškių šios klastingos, su sifiliu daug bendra turinčios ligos simptomų. Įvairiose ligos stadijose gali persikreipti veidas, sutrikti miegas, širdies veikla, atmintis, regėjimas, atsirasti sąnarių, galvos, ausų, nugaros skausmų, odos pažeidimų ir kt. Ypač dažnai pasitaiko įvairių nervų sistemos pažeidimo požymių, iš kurių neretas yra nugaros arba sprando srities radikulitas. Ligonis dažnai jaučia nuolatinį nuovargį. Tačiau pasireiškia ne visi minėtieji simptomai. Dažniausia jų būna tik vienas kitas (atsirasti jie gali ne vienu metu), kartais tik vienas, bet ryškus.

Sužinoti apie užsikrėtimą Laimo liga galima ir būtina dar nepasireiškus jos simptomams, nes nustačius užsikrėtimą skiriamas trumpas prevencinio gydymo kursas. O nustatyti tai galima ištyrus įsisiurbusią erkę arba paciento kraują. Erkę tyrimui būtinai reikia ištraukti nesužalotą ir gyvą. Traukti reikia pincetu (suėmus kuo arčiau odos), atsargiai, pamažu, statmenai, pasukant prieš laikrodžio rodyklę. Jei tai pavyktų, ištrauktą gyvą erkę kartu su keletu žolės lapelių reikia įdėti į švarų buteliuką ir skubiai pristatyti į specializuotą laboratoriją. Iki tol ją reikėtų laikyti šaldytuvo apačioje.

Kraujas tyrimui imamas neturint erkės ar kai ši betraukiama nutrūksta. Geriausia paimti du kraujo mėginius: pirmąjį - kuo anksčiau po erkės įsisiurbimo, antrąjį - praėjus 3-4 savaitėms. Apie užsikrėtimą galima sužinoti ir atlikus kraujo, paimto po 3-4 savaičių po erkės įsisiurbimo, mėginio tyrimą, tačiau tokiu atveju gerokai sumažėja išvados apie užsikrėtimą patikimumas.

Kur galima užsikrėsti?

Ar yra pavojus užsikrėsti, sužinoti galima, jei vietovė bus ištirta dėl minėtų ligų gamtinio židiniškumo. Dažniausiai ligų gamtiniai židiniai būna riboti. Sykį susiformavę, jie egzistuoja dešimtmečius, o gal net šimtmečius. Žinant tokius židinius galima panaudoti ne tik individualias bei kolektyvines žmonių apsaugos nuo užsikrėtimo priemones, bet ir imtis užkrėstos teritorijos nukenksminimo ("nuerkinimo"). Įmonių ir įstaigų rekreacijos objektų bei esančių gamtinėje aplinkoje individualių valdų savininkams vertėtų atlikti rūpimų teritorijų ekologinę-mikrobiologinę ekspertizę dėl erkių užkrėstumo žmonių ligas sukeliančiais mikrobais arba iš karto ryžtis teritorijos nukenksminimui. Pastaraisiais metais tai gana plačiai praktikuojama. Atmintina, kad visoje Lietuvos teritorijoje yra reali galimybė užsikrėsti bet kuria iš minėtų erkių perduodamų ligų.

Erkių platinamomis ligomis Lietuvoje vien 2008 metais susirgo 2047 žmonės.

Marijus MOTIEJŪNAS, gydytojas

Vakarų ekspresas