Širdys plaka ramiau
Bene įspūdingiausias ES lėšomis įvykdytas projektas skirtas kovai su daugiausiai Lietuvos gyventojų pakertančiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. 2004-2006 m. laikotarpio ES parama buvo nukreipta į Rytų ir Pietryčių Lietuvą, kur sergamumo ir mirtingumo statistika buvo liūdniausia. Čia atnaujinus ir modernia įranga aprūpinus gydymo įstaigas, kardiologinės paslaugos tapo prieinamos kur kas platesniam gyventojų ratui.
„Matome, kad pavyko daug nuveikti – pacientai vertina išaugusią paslaugų kokybę, pagerėjusį jų prieinamumą. Tikimės, kad per kelerius metus mirtingumą nuo šių ligų pavyks gerokai sumažinti“, – sako Sveikatos politikos ir ekonomikos departamento Sveikatos apsaugos ministerijos ES paramos skyriaus vedėja Kristina Auruškevičienė.
Šiam projektui pasiteisinus, panašūs darbai pradėti likusioje Lietuvos dalyje. Iki 2013 m. į tolesnę kardiologijos paslaugų plėtrą Vidurio ir Vakarų Lietuvoje bus investuota beveik 172 mln. litų.
Pagalba visuomet šalia
Minėtu 2004-2006 m. periodu Lietuvos sveikatos sistemai skirta daugiau kaip 170 mln. litų. Didelė jų dalis buvo nukreipta ir šeimos gydytojų teikiamoms paslaugoms modernizuoti. ES parama leido ketvirtadaliu padidinti ambulatorinių paslaugų skaičių poliklinikose, ypač – atokesnėse vietovėse.
„Šeimos gydytojus aprūpinus didesnio pravažumo automobiliais, jie gali aplankyti ir atokiausioje vietoje gyvenantį ligonį. Buvo atliktos apklausos, kurių metu kaimo gyventojai teigė esą patenkinti atnaujintais gydytojų kabinetais, pagerėjusiomis jų darbo sąlygomis. Taigi ES investicijų rezultatai akivaizdūs“, – džiaugiasi K. Auruškevičienė.
Pajus daugiau kaip milijonas pacientų
Iki 2013 m. Lietuvos sveikatos paslaugų gerinimui ketinama skirti bemaž 830 mln. litų ES paramos – puspenkto karto daugiau, nei šalis gavo 2004-2006 m. Šios lėšos skiriamos įvairiausioms sritims, ypatingą dėmesį skiriant ambulatorinėms paslaugoms.
„Labiausiai orientuojamės į savivaldybėms priklausančias gydymo įstaigas ir siekiame, kad kiekvienas ligonis gautų kokybišką pagalbą, o tiems, kas gyvena atokesnėse vietose, nereikėtų vykti dešimčių kilometrų, kad pasiektų gydytoją“, – tvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Antrinio lygio ambulatorinėms, stacionarinėms bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms plėtoti bus skiriama apie 362 mln. litų ES paramos. Tokiu būdu kiekvienas galės geriau ir paprasčiau pasirūpinti savo sveikata, o gydytojai – anksčiau diagnozuoti pavojingas ligas.
Įgyvendinus visu numatytus ES remiamus projektus, sveikatos priežiūros
SAM info