Vaistai nuo alergijos ją slopina, bet neišgydo. Gydymo alternatyva tampa naujas ir efektyvus imuninės tolerancijos alergenams metodas, tačiau atsargiai: jis gali būti šiek tiek pavojingas.
 
Pirmiausia kalti medžiai
Vėsus vėlyvas pavasaris, ekonomikos nuosmukio ir nedarbo fone dar labiau gadinantis nuotaiką, buvo palankus alergiškiems žmonėms. Vėliau pabudusi gamta davė daugiau laiko gyventi be alergenų – žiedadulkių neigiamo poveikio sveikatai. Tačiau dabar gamta jau pabudo, žiedadulkėms alergiški žmonės pradeda sirgti šienlige. Tai liga, panaši į slogą, bet ji nepraeina per savaitę.
"Žiedadulkėms alergiški žmonės kiekvieną pavasarį suserga alergine sloga, akių uždegimu. Kai kuriems pasireiškia panašūs į gripą ar astmos simptomai", – apgailestauja Kauno medicinos universiteto klinikų Alergologijos ir klinikinės imunologijos sektoriaus vadovė profesorė Brigita Šitkauskienė.
Lietuvoje pavasario mėnesiais alergiją dažniausiai sukelia žydintys medžiai. Tačiau jiems nužydėjus bėdos nesibaigia, nes alergiški žmonės gali būti jautrūs vasaros pradžioje žiedadulkes skleidžiančioms miglinių šeimos žolėms ir javams, vasaros pabaigoje – piktžolių žiedadulkėms.
 
Organizmas puola naujadarus
Kodėl mes, gamtos vaikai, nebetoleruojame gamtoje vykstančių procesų?
Statistikos duomenimis, Lietuvoje sergamumas alerginėmis ligomis kol kas mažesnis nei kitose Europos šalyse, bet sparčiai didėja. Pastebėta, kad kuo geriau išvystyta šalies ekonomika, tuo daugiau gyventojų kenčia nuo alergijos.
Daugėja mokslinių įrodymų, kad didėjanti urbanizacija, kombinuotas ir genetiškai modifikuotas maistas, sintetiniai maisto priedai ir papildai, agresyviai veikiantys odą cheminiai junginiai didina riziką sirgti alergija.
"Didėjant aplinkos taršai bei daugėjant aplinkoje naujadarų – modifikuotų cheminių junginių, mūsų imuninė sistema veikiama neigiamai, sutrinka imuninė tolerancija – pakinta imuninis atsakas į aplinkos veiksnius. Tam tikros medžiagos identifikuojamos kaip genetiškai svetimos, kaip alergenai, ir prieš juos pradeda gamintis antikūnai", – aiškina profesorė B.Šitkauskienė.
Organizmo reakcija į alergeną sukelia organų ar audinių pažeidimą ir pasireiškia alerginės slogos, astmos, dilgėlinės ar kitais simptomais. Reakcija į alergeno poveikį gali būti labai audringa.
"Kartais gali kilti ir gyvybei grėsmingos anafilaksinės reakcijos", – priduria gydytoja B.Šitkauskienė.
 
Medus gali pakenkti
Žmogaus organizmas nebespėja prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų ne tik dėl gausos sintetinių medžiagų, kurios jį įjautrina. Nuolat spartėjantis gyvenimo tempas vis dažniau sukelia stresą. Į jį organizmas taip pat reaguoja, todėl alergija vadinama XXI a. rykšte.
Per pastaruosius dvidešimt metų sergamumas alerginėmis ligomis padidėjo keturis kartus. Polinkį sirgti, kaip ir kitomis ligomis, pirmiausia lemia genai.
"Sezonine alergine sloga, dar vadinama šienlige arba polinoze, serga kas ketvirtas 13–21 metų jaunuolis. Tai yra daugiau kaip 9 mln. pasaulio gyventojų. Geriau įsigilinus, retas iš mūsų yra visiškai nealergiškas. Dažnai nesusimąstome, kad įkyri sloga pavasarį gali būti ne peršalimo, o alergijos išraiška, kaip ir virškinimo sutrikimai ar galvos skausmas suvalgius vieną ar kitą visai įprastą maisto produktą", – akcentuoja profesorė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad žiedadulkių, kurioms jautrūs sergantieji šienlige, visuomet gausu meduje. Be to, alergizuojantys augalai gali būti sudedamoji homeopatinių vaistų dalis. Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodantys nekalti vaistai ar liaudiški metodai gali ne padėti slopinti šienligės simptomus, bet juos suaktyvinti.
"Tokiems asmenims vartoti homeopatinius vaistus ar vaistažolių preparatus galima tik įsitikinus, kad jų sudėtyje nėra alergizuojančių augalų. Patariama nenaudoti vaistažolių kremų, augalinės kosmetikos, nuovirų ar rinktis juos labai atsargiai. Kryžminės alerginės reakcijos gali pasireikšti ir valgant augalinius produktus, pavyzdžiui, tiems, kurie jautrūs beržų žiedadulkėms, alergija gali paūmėti suvalgius obuolį, morką, persiką ar panašiai", – netikėtas priežastis vardija B.Šitkauskienė.
 
Skelbia koncentracijos duomenis
Svarbiausias šienligės gydymo principas – jį pradėti kuo anksčiau, prieš žydėjimo sezoną.
Profesorė B.Šitkauskienė žino, kad daugelyje pasaulio šalių yra įprasta skelbiant meteorologines prognozes nurodyti ir žiedadulkių koncentracijos indeksą. Taip sergantieji šienlige sužino, ar gali planuoti laisvalaikį gamtoje, kokių profilaktikos priemonių imtis, ar suintensyvinti gydymą.
"Jei ligos simptomai, pavyzdžiui, vandeninga sloga, nosies užburkimas pasireiškia per tą patį sezoną, tam tikroje aplinkoje ar tam tikromis sąlygomis, per kontaktą su konkrečiu veiksniu, reikia išsitirti dėl alergijos", – pataria gydytoja B.Šitkauskienė.
Medikai, nustatę šią ligą, moko pacientus tinkamai prižiūrėti savo namų ir darbo aplinką, pašalinant iš jos alergenus ir kitus susijusius žalingus veiksnius. Sergantiesiems būtina teisingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, nes tai leidžia efektyviau kontroliuoti ligą.
 
Efektyvus, bet klastingas
Dauguma šiuolaikinių vaistų, naudojamų gydant alergines ligas, mažina ar slopina ligos simptomus, bet jos neišgydo. Naujausi moksliniai tyrimai ieško mechanizmų, kurie lemia ligos išsivystymą, yra raktiniai.
"Tai aktualu ne vien alergologijoje. Išsamus ligos mechanizmų suvokimas leidžia sukurti naujus vaistus, kurie ne tik panaikina ligos simptomus, bet veikia giliau: pakeičia natūralią ligos eigą, sustabdo jos progresavimą", – pabrėžia profesorė B.Šitkauskienė.
Tam pasitarnauja specifinė imunoterapija. Tai palyginti naujas metodas: palaipsniui didėjančia doze švirkščiamas alergenas, kuriam organizmas yra jautrus. Taip sukeliama imuninė tolerancija alergenui, organizmas tampa jam nebejautrus ir alergija nebepasireiškia.
Tačiau tai nėra visiškai nepavojingas metodas, galimos anafilaksinės reakcijos, perspėja profesorė B.Šitkauskienė. Dėl šios priežasties metodas taikomas tik specializuotuose centruose, kur yra visos sąlygos intensyviajai terapijai.
 
 
Liaudies metodas
Nosies plovimas druskuotu vandeniu, dar vadinamas nosies tualetu, yra pagalbinė alergijos gydymo priemonė. Ji sumažina į nosies gleivinę patekusių alergenų, iš jų ir žiedadulkių, kiekį. Taip pat pašalina ir kitų ligų sukėlėjus, susikaupusį sekretą.
 
Patarimai
Per augalų žydėjimą sergantiesiems šienlige rekomenduojama ilgai nebūti lauke, juolab kai oras sausas ir vėjuotas. Kambario langus būnant namuose, automobilio langus važiuojant pravartu laikyti uždarytus arba įstatyti į juos specialius tinklelius, sulaikančius žiedadulkes. Lyjant lietui žiedadulkių koncentracija ore gerokai sumažėja.
 
iMed

sloga-kas-tai/">Daugiau apie slogą