Gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa
Gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa

Šiomis ligomis vaikai serga vis dažniau, ūminės opos kankina net naujagimius ir kūdikius, o mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams jos pereina į lėtines ligas. Mergaitės gastritu, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opa serga rečiau negu berniukai. Kartais šios ligos paveldimos.
Skrandį ir dvylikapirštę žarną nuo rūgščių skrandžio sulčių ir baltymus skaidančių fermentų saugo gleivinė. Po kokio nors streso ar dvasinio išgyvenimo pasigamina daugiau skrandžio sulčių, kurios erzina jo ir dvylikapirštės žarnos gleivinę bei sieneles, kol vėliau pradeda juos virškinti, taip vyksta savęs virškinimas. Tuomet kyla skrandžio gleivinės uždegimas - gastritas, dar vėliau gali atsiverti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos. Viso to priežastis netinkama vaiko mityba. Vaikas į mokyklą privalo eiti sotus. Pusryčiams paruoškite jam šilto maisto: košės, iškepkite omletą, gal net kotletą. Suvirškintas maistas patenka į kraują, kraujas reikalingas medžiagas "pasiunčia" į smegenis, kurios, gavusios maisto, aktyviai dirba, nepavalgęs vaikas jaučiasi silpnas net irzlus. Pats darbingiausias mokyklinio mažiaus vaikų periodas yra nuo 9 iki 11 valandos ryte ir nuo 16 iki 18 valandos po pietų, tad pusryčiai ir pietūs tiesiog būtini. Apie 12 valandą vaikui būtų naudingi ir priešpiečiai: vaisiai, sumuštiniai, arbata. Jei vaikas kategoriškai atsisako maitintis mokyklos valgykloje, įdėkite jam priešpiečius iš namų. Vaikai pripratę valgyti skubėdami, todėl tėvų pareiga skiepyti lėto valgymo įpročius, mažais kąsneliais, kad su maistu prarytų kuo mažiau deguonies, kuris skrandyje maistą verčia pūti, dėl to gali pūsti pilvą, skaudėti skrandį.


Mažiems vaikams šį susirgimą nustatyti sunku

Gastrito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimo simptomai vienodi. Aiškūs šių ligų požymiai kūdikiams yra nenoras valgyti, vėmimas, mažas svorio prieaugis, verksmas atsigėrus, mėšlungiški pilvo skausmai, kaip ir esant trijų mėnesių diegliams. Dažnai šios ligos nusta¬tomos tik pastebėjus kraujo priemaišas vėmaluose arba išmatose. Darželinukai neretai skundžiasi ištisas savaites ar mėnesius pasikartojančiais pilvo skausmais, kurie būna neaiškaus pobūdžio, ir bendru negalavimu. Jie neturi apetito, kartais vemia su kraujo priemaišomis. Tik 6 - 7 metų vaikai gali tiksliai pasakyti, kurią vietą skauda. Deginantis ir graužiantis skausmas susitelkia skrandžio duobutėje arba bambos srityje, vaikas būna be nuotaikos, jo liežuvis padengtas apnašomis.
Dvylikapirštės žarnos opaligei būdingas prastas burnos kvapas, raugulys, sotumo jausmas. Kai vaikas pavalgo, skausmas dingsta maždaug 2 - 3 valandoms ir priešingai, esant skrandžio opai, jis sustiprėja valgant.
Jei vaikas ilgiau kaip savaitę skundžiasi pilvo skausmais ryte ar po valgio, atsargumo dėlei turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju. Kai vaikas vemia krauju ar tuštinasi su kraujo priemaišomis (juodai), kuo skubiausiai jį reikia vežti į ligoninę.

Padėkite savo vaikui

• Esant ūminiam susirgimui, vaikas turėtų tris savaites gulėti, bent jau kol sumažės skausmas.
• Speciali dieta nebūtina, tiesiog reikia valgyti kuo dažniau ir po truputį. Be abejo, tokių patiekalų, kurių vaikas nemėgdavo ir sveikas būdamas ar juos blogai virškindavo, dabar pasistenkite vengti. Tinka valgyti vandeningas košeles, lengvai virškinamą maistą. Griežtai reguliuokite saldumynų kiekį, ypač bulvių traškučių. Žinoma, reikėtų vengti keptų ar rūkytų maisto produktų, kefyro, jogurto, įvairių sulčių, pomidorų padažo ir panašiai, nes tai - rūgštūs produktai. Be to, prie vaikiškų skrandžio skausmų dažnai prisideda ir gaivieji gėrimai su burbuliukais. Kai kurie tėvai daro klaidą manydami, kad gazuotas mineralinis vanduo vienas pirmųjų pagalbininkų pajutus skrandžio skausmus, tačiau tai tie patys burbuliukai.
• Sveikstančiam vaikui labai svarbi ramybė, geras mikroklimatas šeimoje. Svarbu su vaiku kalbėtis, bendraukite tarsi su suaugusiu, taip jis pasijaus svarbus, nuslūgs įtampa ir nebijos pasipasakoti pats.