Genotipų dieta

“Mes žmonės turime tik 30 000 genų. Tiesa, tai daugiau negu jų turi daugelis grybų (apie6000) ar kirminų (apie 19000), bet kur kas mažiau negu jų turi daugelis žuvų (40000) ir augalų (apie 60000). 2001metais Žmogaus Genomo projektui artėjant prie pabaigos, biologas Deivydas Baltimoras taip pakomentavo situaciją: “nors žmogaus genomą sudaro dauguma genų kurių mes negalime matyti savo kompiuteriuose, yra visiškai aišku, kad mes, žmonės, neišnaudojame neabejotino savo pranašumo lyginant žuvimis ar augalais, nors jie ir sudaryti iš daugiau genų. “Mes neišnaudojame savo galimybių. Tai akivaizdus faktas“.

Tai tik ištrauka iš naujausios amerikiečių gydytojo Piterio D‘Adamo knygos „Genotipų dieta“ apvainikavusios paskutiniųjų vienuolikos metų jo tyrinėjimus. Tai naujas, bene garsiausio pasaulyje gydytojo natūrolopato darbas. Lygiai prieš 12 metų P. D‘Adamo savo knyga - “Rinkis mitybą pagal savo kraujo grupę “sukėlė didžiulę diskusijų bangą visame pasaulyje. Ji tapo bestseleriu, perkamiausia knyga sveikatos tema visuose žemynuose. Jeigu kas ir primiršo ar tik dabar pirmąkart apie ją išgirdo, trumpai priminsiu jos esmę. Pagrindinė knygos mintis yra labai paprasta: žmogui norinčiam išlikti sveikam, žvaliam ir gyvybingam iki pat žilos senatvės, derėtų gyvenime vadovautis ta informacija, kuri yra užkoduota mūsų genuose. O tai reiškia, kad maitintis, mankštintis ir naudoti maisto papildus turėtume atsižvelgdami į savo kraujo grupę – kaip ryškiausią genetinį markerį.

Nuo to laiko nutekėjo daug vandens, knyga išstudijuota, aptarta ir išnarstyta po gabalėlį, tiksliau po lapelį įvairiausio lygio forumuose, konferencijose ir šiaip mokslo vyrų susiėjimuose. Iš tikro ietys tebelaužomos iki šiol. Nors pasaulyje geometrine progresija didėja besimaitinančių pagal kraujo grupę skaičius, o dvi šalys - Olandija ir Naujoji Zelandija netgi priėmė ir vykdo nutrigeonomikos (nutrigeonomika - neseniai gimusi mokslo šaka, nagrinėjanti mitybos ir genetikos ryšį) programas nacionaliniu lygmeniu, bet skeptikų gretos nemažta.

O tuo tarpu gydytojas P.D‘Adamo visus vienuolika metų po pirmosios savo knygos išleidimo, tyliai tęsė savo tyrinėjimus. Nors ir neabejodamas savo teisumu ir tęsdamas savo tėvo taip pat gydytojo-natūralopato, kuris savo ligonius gydė ne vaistais bet maistu,(beje, jo ligonių išgyjimo procentas šalyje yra vienas aukščiausių) darbus suprato, kad už kraujo grupę atsako tik vienas vienintelis genas iš trisdešimties tūkstančių ir, kad jo mitybos pagal kraujo grupę teorijos moksliniam pagrįstumui trūksta solidumo. Visus tuos vienuolika metų jis nenuilsdamas rinko, kaupė, analizavo ir sistemino informaciją, atlikinėjo įvairiausius tyrimus savo klinikos laboratorijose ir nustatė, kad vertinant individo ryšį tarp jo kraujo grupės, antropometrinių apmatavimų, polinkio sirgti tam tikromis ligomis, charakterio ypatybių, reakcijų į įvairius dirgiklius ir t. t, išryškėja tam tikros bendrybės: pacientai akivaizdžiai pasiskirsto į šešias dideles grupes. Tuo remdamasis autorius išskyrė šešis žmonių genotipus. Tam, kad vaizdas būtų aiškesnis ir suprantamesnis, pabandykime mus sudarančius trisdešimt tūkstančių genų įsivaizduoti kaip trisdešimt tūkstančių spalvotų loterijos rutuliukų subertų į didžiulį puodą.O dabar tą puodą pilną rutuliukų iš lėto išpilkime ant žemės. Rutuliukai iš pradžių pasklinda, o po kiek laiko susibėga į grupes. Šešias dideles grupes. Visada. Kad ir kiek kartų tai kartotume. Šešios genų grupės - šeši žmonių genotipai. Šeši skirtingi mitybos, mankštos ir maisto papildų planai. Tad tokia yra knygos „Genotipų dieta“ esmė. Pats žodis „dieta“ čia suprantamas kaip ilgalaikis maitinimosi planas visam gyvenimui, o ne kokia tai trumpalaikė užgaida. Anot autoriaus, gyvenant pagal savo genotipą, daugeliu atveju išnyksta ligų simptomai, susireguliuoja kūno svoris, žmogus tampa energingesnis, gyvybingesnis. Norisi tuo tikėti, kad taip ir yra. Juolab žinant, kad „mityba pagal kraujo grupę“ taip pat yra pakankamai efektyvi.

Kuo dar įdomi P. D‘Adamo knyga „Genotipų dieta“?
Visų pirma, tai taip pat neabejotinas bestseleris. Susisiekus su P. D‘Adamo kompanijos atstovybe Europos Sąjungoje vadybininkas Robertas Stiffas maloniai paaiškino, kad knyga, bent jau Didžiojoje Britanijoje, pirmomis dienomis po jos pasirodymo šluote šluojama nuo prekystalių ir kad pastovėti eilėje ją įsigyti nepasikuklino net pasaulinio garso manekenė Elizabeth Hurley - prisiekusi mitybos pagal kraujo grupę gerbėja, o knygą realiausia įsigyti internetu užsakant per kompaniją „Amazon“. Šiuo metu knyga jau yra verčiama į daugelį pasaulio kalbų.

Antra, skaitant knygą tarsi raudona linija ar skambiausiąja nata juntamas drąsus autoriaus teiginys, kad mes savo elgesiu galime koreguoti savo genų elgsenos trajektoriją. Nebūtina mums sirgti ir visai nebūtina būti nutukusiam, net jeigu tai užkoduota genuose. Pasak dr. P. D‘Adamo vienų genų „garsumą“ galima šiek tiek padidinti, o kitų-šiek tiek sumažinti.To „šiek tiek“ pilnai pakanka, kad visą gyvenimą išliktum sveikas, žvalus ir gyvybingas. Tereikia teisingai maitintis, mankštintis, naudoti tau tinkančius maisto papildus. Teisingai - tai reiškia pagal savo genotipą.

Kas yra genotipas?
Autorius apibūdina jį taip: “tai visa genetinė vaisiaus medžiaga, plius devyni mėnesiai priešgimdybinės patirties motinos įsčiose“. Knygoje išskirti šeši žmonių genotipai. Taip dr. P. D‘Adamo apibendrindamas įvardijo kiekvieną būdingą genų grupę ir kiekvienai jų davė sąlyginį, nenuobodų bendrinį vardą: “medžiotojai“, “rankiotojai“, “mokytojai“, “tyrinėtojai“, “kariai“ ir „klajokliai“. Ankstesnėje savo knygoje “Rinkis mitybą pagal savo kraujo grupę“ autorius buvo išskyręs keturias grupes - tiesiog pagal kiekvieną kraujo grupę, o čia jų šešios, tad daugeliui, aišku, kyla natūralus klausimas: ar nesikerta ankstesnė “dieta pagal kraujo grupę“ su dabartine „dieta pagal genotipą“? Ne, nesikerta, “dieta pagal kraujo grupę“ tik papildo ir įeina kaip vienas iš daugelio sudėtinių dėmenų į „dietos pagal genotipą“ sudėtį.

Ar pats gali nusistatyti savo genotipą?
Teoriškai taip, bet praktiškai tai padaryti pačiam būtų nelengva, nors knygoje pateikiama visa genotipo nustatymui reikalinga informacija .Norint nusistatyti savo genotipą,daroma visa eilė antropometrinių apmatavimų: matuojamas žandikaulio kampas, žiūrimas pirštų antspaudų raštas, viršutinės ir apatinės kūno dalies santykis ir t. t. Be to, daromas kartumo jutimo testas, jei reikia nustatoma kraujo grupė, sekrėtoriaus statusas ir pan. Neįgudusiam nesunku suklysti, tad geriau jau tegu tai padaro specialistas.
Knygoje pateikiamas tinkančių-vengtinų maisto produktų sąrašas kiekvienam genotipui. Jis yra žymiai platesnis negu „dietos pagal kraujo grupę“, kas keli mėnesiai vienus produktus galima keisti kitais, tad mitybos racionas tampa kur kas įvairesnis, lankstesnis. Čia taip pat pateikiami kiekvienam genotipui rekomenduotini maisto papildai ir mankštinimosi rėžimas.
Galima visa tuo tikėti, galima netikėti, tačiau bet kuriuo atveju „Genotipų dieta“ įdomi ir verta dėmesio, ypač žmonėms besirūpinantiems savo sveikata.

Treneris, mitybos konsultantas
Žygimantas Lapėnas,“Active gym“

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė