Medikai, chemikai, farmakologai, biologai teigia, kad negalima tikėtis ilgai gyventi pasikliaujant vien tik puikiais genais. „Gyvenimo trukmę, ilgą jaunystę labiau lemia tai, ką žmogus daro kasdien. Tie, kurie atsisako žalingų ir labiau paiso sveikų įpročių, gyvena ilgiau ir sveikiau“, – tikina Milano (Italija) Šv.Rapolo universiteto ligoninės endokrinologas Livio Luzi. Keletas italų mokslininkų sukūrė sveiko gyvenimo taisykles, kurios tiktų ir lietuviams.  

Medikai, chemikai, farmakologai, biologai teigia, kad negalima tikėtis ilgai gyventi pasikliaujant vien tik puikiais genais. „Gyvenimo trukmę, ilgą jaunystę labiau lemia tai, ką žmogus daro kasdien. Tie, kurie atsisako žalingų ir labiau paiso sveikų įpročių, gyvena ilgiau ir sveikiau“, – tikina Milano (Italija) Šv.Rapolo universiteto ligoninės endokrinologas Livio Luzi. Keletas italų mokslininkų sukūrė sveiko gyvenimo taisykles, kurios tiktų ir lietuviams.

Daugiau žuvies ir daržovių

Vašingtono medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad 20-30 proc. sumažinus per dieną gaunamų kalorijų kiekį pagerėja širdies veikla, kraujospūdis, sumažėja blogojo cholesterolio.

L.Luzi pataria kasdien valgyti daržovių ir vaisių, nes jie – puikūs antioksidantai.

Žuvies reikia valgyti tris kartus per savaitę, nes joje esančios omega3 polinesočiosios riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą, sumažina insulto tikimybę ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Negalintiesiems gyventi be mėsos patariama rinktis paukštieną.

Pietums – bent pusvalandis

Šiuolaikinis žmogus turi mažai laisvo laiko. Daugybė žmonių per pietus greit sukemša sumuštinį ir išgeria puodelį kavos. Tokios mitybos žalą ilgainiui pajunta ne tik skrandis, bet ir visas organizmas.

Nors sumuštinyje gali būti net ir 500 kilokalorijų, paskubomis, mažai kramtant suvalgytas maistas apsunkina labiau negu lėtai kramtant suvalgyta garuojanti spagečių lėkštė.

L.Luzi pataria pietums skirti bent 30 minučių. Užuot rinkusis mėsą, suvalgyti energijos teikiančių angliavandenių patiekalą, pavyzdžiui, lėkštę makaronų.

Naudingos vynuogių odelės

Italų mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad raudonųjų vynuogių odelėje esanti medžiaga resveratrolis slopina senėjimo procesą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, saugo organizmą nuo bakterijų ir virusų.

„Raudonųjų vynuogių kekę galima vadinti sveikatos šaltiniu. Beje, daug resveratrolio yra ne tik šiose uogose ir iš raudonųjų vynuogių gaminamuose gėrimuose, bet ir žaliojoje arbatoje“, – sakė L.Luzi.

Atmintį stiprina kava

Italijoje kava neretai vadinama dievų gėrimu. Italijos mokslininkai nustatė, kad joje – daug antioksidantų.

„Puodelis kavos kasdien mažina riziką susirgti vėžiu, antrojo tipo diabetu, Alzheimerio liga, senatvine silpnaprotyste, išsėtine skleroze, Parkinsono liga.

Kava teigiamai veikia emocijas, stiprina atmintį“, – teigė vienas Italijos mitybos fondo vadovų Andrea Poli.

Tereikia kava mėgautis saikingai – neviršyti dviejų trijų puodelių per dieną.

Lėta savižudybė

Praėjusio amžiaus viduryje moterų teisių gynėjos demonstracijose nešdavo ne tik transparantus, bet ir degančią aukštai iškeltą cigaretę. Tarsi laisvės ir nepriklausomybės deglą.

Šiandien žinome, kad tabakas nesuteikia nei laisvės, nei stiprybės. Atvirkščiai, paverčia nuo jo priklausoma būtybe, žudo smegenis, lytinę potenciją, savigarbą, šalia esančius žmones.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi viešai yra pareiškęs, jog, kad ir kur jis būtų, neatsisako vienintelio dalyko – 30 minučių trukmės popietės miego. Jo metu jis atgauna daug energijos ir todėl yra toks darbingas.

Šį pareiškimą patvirtina ir tyrėjai. Štai Atėnų universiteto mokslininkai nustatė, kad popietės miegas 37 proc. sumažina infarkto riziką.

„Miego metu pašalinami streso hormonai. O mažai miegančių žmonių organizme greičiau gaminasi alkį sukeliantys hormonai. Visiems naudinga gerai išsimiegoti naktį ir nusnausti popiet“, – tikino Šv.Rapolo universiteto Miego medicinos centro vadovas Luigi Ferrini Strambi.

Gyvenimą trikdo prietaisai

Italijos statistikos institutas nurodo, kad pusę italų kamuoja stresas dėl mašinų spūsčių.

Dar neįsėdus į automobilį apima nerimas, jaudulys, pagreitėja širdies plakimas, kvėpavimas, išmuša prakaitas. Prie to prisideda vis rečiau išjungiamų mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių keliamas stresas.

Ne vienas mokslinis tyrimas įrodė, kad prietaisais save apsupantys žmonės patiria psichikos, miego, mitybos, kitų sutrikimų.

Gydytojai pataria bent jau miegamajame nelaikyti mobiliojo ryšio telefono.

Bent šiek tiek judėkite

Šiuolaikinis žmogus sėdėdamas praleidžia 36 metus. Pasaulio medikai sutaria, kad sėdima veikla – viena pagrindinių kliūčių gerai sveikatai.

„Kad išvengtumėte diabeto, antsvorio, širdies ir kitų ligų, išlaikytumėte gerą atmintį ir lėčiau sentumėte, pakanka tris keturis kartus per savaitę po pusvalandį pasportuoti – pabėgioti, pavažinėti dviračiu, paplaukioti. Galite sodinti gėles. Svarbiausia – judėkite“, – sakė L.Luzi.

Skaitykite daugiau romanų

Streso sukeltas liūdesys tampa ir apatijos priežastimi, ir pažeidžia imuninę sistemą, neleidžia atsinaujinti smegenų ląstelėms. Liūdni žmonės dažniau serga širdies, kraujagyslių, virškinamojo trakto ligomis.

Tuo tarpu pozityvios mintys, optimizmas teigiamai veikia sveikatą.

Atsipalaiduoti padedanti veikla – joga, meditacija ir romanų skaitymas – pagerina ne tiktai bendrą savijautą, bet ir suteikia smegenims gyvybingumo, stiprina imuninę sistemą.

Atsiveria jausmų gama

Britų psichologas Stuartas Brody nustatė, kad mylintis ne tik išnyksta stresas, bet ir pagerėja kraujospūdis. Tam įtakos turi lytinio akto metu išsiskiriantys hormonai.

„Intymūs santykiai veikia fizinę, emocinę, psichologinę sferą, jų metu suaktyvinamos visos juslės, atsiveria marga jausmų gama“, – tikina mokslininkai.

Verta prisiminti

Vartokite mažiau kalorijų;

kramtykite lėtai, valgymui skirkite laiko;

dažniau mėgaukitės vynuogėmis;

per dieną išgerkite bent puodelį kavos;

nerūkykite;

gerai išsimiegokite;

venkite technologijų sukeliamo streso;

bent šiek tiek pajudėkite;

dažniau atsipalaiduokite;

mylėkite ir mylėkitės.

Daiva Lapėnaitė

Lietuvos sveikata