+1
-0
+1
Gerosios bakterijos (probiotikai) ir prebiotikai – kas tai?

Net sunku įsivaizduoti, koks skaičius bakterijų knibžda žmogaus organizme. Didžiausia jų koncentracija – žarnyne. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad tris, keturis ar net penkis kilogramus sveiko žmogaus kūno masės gali sudaryti mikroorganizmai. Priskaičiuojama net iki penkių šimtų natūraliai žmogaus organizme gyvenančių bakterijų rūšių. Galbūt didelės dalies rūšių mokslas dar net neatrado? Būtina suprasti, kad gerosios bakterijos taip vadinamos ne be reikalo. Jos labai svarbios medžiagų apykaitai ir yra atsakingos už didelę dalį energijos, gaunamos apdorojant maistą žarnyne. Tai toli gražu ne visi bakterijų nuveikiami geri darbai. 

Nuomonės apie gerąsias bakterijas ir jų vartojimą - labai prieštaringos

Televizijoje, spaudoje, internete ir kitose naujienų sklaidos priemonėse gausu informacijos apie gerąsias bakterijas, jų teikiamą naudą ir būtinybę vartoti jas ne tik dėl paskirto antibiotikų kurso, bet ir profilaktiniais tikslais. Ne visų gydytojų nuomonė šiuo klausimu sutampa – vieni teigia, kad papildomas gerųjų bakterijų vartojimas tiesiog privalomas, norint išlaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, o kiti – priešingai, mano, kad tai žmogaus organizmui svetimos bakterijos ir visa gražiai pateikiama informacija apie jų vartojimo būtinybę tėra gudrus rinkodaros triukas. 

Žmoguje yra gyvena ir gerosios, ir blogosios bakterijos

Blogųjų, kitaip dar vadinamųjų patogeninių, bakterijų kiekis sveikame organizme yra mažesnis, nei gerųjų bakterijų. Jei šis natūralus santykis sutrinka ir patogeninių mikroorganizmų kiekis išauga, tuomet neišvengiamai sumažėja gerųjų bakterijų kiekis ir atsiranda su mikrofloros disbalansu (disbakterioze) susiję sveikatos sutrikimai. Prasidėjus disbakteriozei gali pakisti medžiagų apykaita, sulėtėti ar sutrikti įvairūs biocheminiai procesai, nusilpti natūrali imuniteto apsauga, pablogėti bendra savijauta. 

Mikroflora itin svarbi sveikam organizmo funkcionavimui

Natūralią žmogaus organizmo mikroflorą sudaro begalė rūšių mikroorganizmų. Tarp jų – laktobakterijos, kitaip dar vadinamos pieno rūgšties bakterijomis, bifidobakterijos, žarnyno lazdelės, enterokokai ir gausybė kitų. Mikroorganizmai labai svarbūs vitaminų ir aminorūgščių gamybai ir įsisavinimui, medžiagų apykaitai, toksinų šalinimui, sveikam imunitetui ir puikiai žarnyno funkcijai. Bakterijos padeda įsisavinti kai kurias kitas medžiagas, pavyzdžiui, kalcį, taip pat palaiko sveikas gleivines. 

Ką kiekvienas turėtų žinoti apie probiotikus ir prebiotikus?

Probiotikai ir prebiotikai – ne tas pats. Probiotikams priskiriamos gyvosios bakterijos, tokios kaip bifidobakterijos, laktobakterijos. Yra ir kitokių probiotikams priskiriamų gerųjų bakterijų, tačiau minėtosios grupės – pačios populiariausios. Jų galima rasti maiste, pavyzdžiui, rauginto ir šviežio pieno produktuose (jogurte, kefyre, varškėje, piene) arba galima įsigyti maisto papildų bei vaistinių preparatų pavidalu. Vartojant gerąsias bakterijas, atstatomas mikrofloros balansas, sumažėja galimybių išgyventi patogeniniams mikroorganizmams: ne tik parūgštinama terpė (rūgštesnis pH paprastai nėra tinkamas patogeniniams mikroorganizmams), bet ir sumažėja „ploto“ ant žarnyno ar makšties sienelių (vyksta natūrali bakterijų atranka dėl išgyvenamumo). Prebiotikai – nėra pačios gerosios bakterijos, o medžiagos, kurios padeda joms augti, daugintis ir gyventi. Jų organizmas nevirškina, tačiau tai puikus maistas žarnyno mikroflorai. Puikūs prebiotinės terpės pavyzdžiai yra skaidulos, inulinas, pektinas, įvairūs oligosacharidai (sudėtingieji angliavandeniai). Vertėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir jų produktų – gerosioms žarnyno bakterijoms tuomet tikrai netruks maistinių medžiagų ir jos klestės, neleisdamos per greitai daugintis patogeniniams mikroorganizmams ir pasireikšti disbakteriozei. 

Kokią naudą galima gauti iš gerųjų bakterijų?

Labai naudinga probiotokų ir prebiotikų savybė yra sugebėjimas absorbuoti ir nukenksminti įvairius virusus, toksinus ir kitas pavojingas medžiagas – taip jos pašalinamos iš organizmo. Moksliškai įrodyta, kad gerosios bakterijos padeda palaikyti stiprų žmogaus imunitetą. Labai svarbus yra gerųjų bakterijų ir prebiotikų dalyvavimas virškinime – mat jie neleidžia vykti nenaudingam, netgi žalingam puvimo procesui, mažina žarnyno dujų susidarymą (tuo pačiu ir pilvo pūtimą), gerina virškinimą. 

Gerosios bakterijos rekomenduojamos ne visada

Būtina suprasti, kad probiotikai ir prebiotikai sunkių problemų neišspręs. Jei virškinimas sutrikęs dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, lėtinio gastrito, tuomet papildomų maisto papildų ar vaistinių preparatų su gerosiomis bakterijomis vartojimas gali tik paaštrinti situaciją dėl ir taip jautrios virškinimo sistemos. Reikėtų visada laikytis gydytojų arba vaistininkų rekomendacijų ir nepamiršti sveikos gyvensenos. 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė