Gerti!



Vis daugiau mamyčių rūpinasi, kad vaikas valgytų sveikai, bet kartais užmiršta, kad ir gėrimai turėtų būti kuo sveikesni. Ką gerti kūdikiui ir mažam vaikui? Konsultuoja pediatrė medicinos daktarė, docentė.

Vanduo – gyvybės šaltinis
Kuo vaikas mažesnis, tuo didesnę jo organizmo dalį sudaro vanduo (naujagimio – net apie 75 proc.). Vanduo svarbus visoms gyvybinėms organizmo funkcijoms: kvėpavimui, kūno temperatūrai palaikyti, maisto medžiagoms pasisavinti ir kt. Vaiko medžiagų apykaita greitesnė nei suaugusiojo, tad labiau pajudėjęs, suprakaitavęs greitai netenka dalies skysčių. Apie tai, kad organizme vandens sumažėjo 1–2 proc., rodo troškulys. Vyresnis vaikas pats pasako, kad nori gerti, o kūdikiui ir dar nekalbančiam mažyliui mamytė turėtų pati pasiūlyti.

Ką gerti?

Iki 6 mėn. mažyliui pakanka mamos pienuko ar mišinuko. Vyresniam kūdikiui galima pasiūlyti šiek tiek sulčių, vandenuko, o sulaukusio vienų vaiko laukia gėrimų įvairovė.

Baltasis eliksyras
Tinkamiausiais kūdikiui – mamos pienas. Kai šis šaltinėlis išsenka, gelbsti mišinukas. Vienų metų mažyliui jau galima gerti karvės pieno (jei neserga alergine liga), rūgpienio, kefyro. Pieno sudėtyje yra apie 200 įvairiausių maisto medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, amino rūgščių, vitaminų, mikroelementų ir kt. Pienas ypač svarbus vaiko sveikatai, nes turi vit. D ir kalcio, reikalingo dantukams bei kaulams. Darželinukas turėtų išgerti apie 420–500 ml pieno, o pradinukui pakanka 1–1,5 stiklinės per dieną. Storuliukui tinkamesnis liesas pienas.
! Parduotuvėje geriau pirkti natūralų pieną. Jo virinti nereikia. Pirktą iš ūkininko geriau pakaitinti, kol užvirs. Nors dings dalis vitaminų, vertingų baltymų albuminų bei globulinų, tačiau žus bakterijos ir mikroorganizmai, galintys sukelti užkrečiamąją ligą.

Sodo ir daržo dovanos
Vaisių ir daržovių sultis gerti labai sveika, jos papildo vaiko organizmą natūraliais vitaminais ir mikroelementais, gaivina. Sveikiausios yra natūralios, spaustos namie. Perkant parduotuvėje svarbu atkreipti dėmesį į galiojimo laiką ir sudėtį. Kiek sulčių gerti, priklauso nuo vaiko amžiaus. Kūdikiui iki vienų metų per dieną galima išgerti apie 50 g sulčių, vyresniam – stiklinę. Puikiai gaivina ir patys vaisiai, daržovės, nes jų sudėtyje daug vandens. Gerti tinka ir iš vaisių virti kompotai. Jų galima pasiūlyti ir kūdikiui, bet be cukraus.
! Jei vaikas yra alergiškas kuriems nors vaisiams ar daržovėms, iš jų pagamintos sultys gali pakenkti. Mažam vaikui nepatartina gerti daug citrusinių vaisių sulčių. Tinkamesnės obuolių, vyšnių, slyvų, juodųjų serbentų. Pomidorų ir morkų sulčių kai kurie alergiški mažyliai taip pat gerti negali.

Arbata ar kakava?
Troškulį geriausiai malšina drungna arbatėlė. Arbata su uogiene tinka tik vyresniam nei vienų metų mažyliui. Kūdikiui arbatėlę patartina ruošti iš džiovintų ar šaldytų uogų, vaisių – ir be cukraus.
Juodojoje ir žaliojoje arbatoje yra vitaminų B1, B2, B15, K, PP, geležies, mangano, jodo, fluoro, katechinų, eterinių aliejų ir kitų vertingų medžiagų. Tačiau kūdikiams ji nepatartina, o mažiems vaikams – ne kasdien ir labai silpna. Stipri arbata dirgina jautrų vaiko žarnyną. Kūdikiams galima duoti specialios arbatėlės. Vaistažolių arbatomis nereikia piktnaudžiauti, jų galima ruošti tik tada, kai vaikas negaluoja ir, žinoma, pagal amžių. Silpna arbatėlė (pusė šaukštelio stiklinei) gali padėti, kai vaikas karščiuoja, skauda pilvuką, kosėja ir pan.
Vaikai mėgsta kakavą. Ji maistinga ir kaloringa, bet, kaip ir arbatžolių arbata, aktyvina. Taigi jos patartina gerti tik ryte 1–2 kartus per savaitę nesergančiam alergine liga ir ne jaunesniam kaip trejų metų vaikui.
! Jei arbatžolių arbatos vaikas gers prieš valgį, gali mažiau valgyti, o ja pasimėgavęs prieš miegą – blogiau miegoti. Mat arbatoje yra organizmą aktyvinančio kofeino, tanino.

Vaisvandeniai
Jiems gaminti vartojamas labai geras vanduo, augalinės rūgštys (citrinų, vynuogių ar kt.), cukrus, bet dažnai sudėtyje yra ir sintetinių saldiklių, maistinių dažų, antioksidantų, kvapų esencijų, konservantų, angliarūgštės bei kt. priedų. Vienas kitas gurkšnelis mažyliui nepakenks, tačiau daug ir dažnai gėrimų, „pagerintų“ cheminiais priedais, gerti nepatartina. Jie dirgina gleivinę, pučia vidurius, gali sukelti žarnyno uždegimą, alergiją. Be to, sudėtyje gali būti ir kofeino, nuo kurio vaikas gali tapti neramus. Geriau pasiūlykite vaisių sulčių.

6 NE
*Nepirkite vaisvandenių, saldintų dirbtiniais saldikliais (sacharinu ir kt). Nustatyta, kad jie turi šalutinį poveikį (gali sukelti galvos, pilvo skausmą, kartais nuo jų gali supykinti). Vaikui tinkamesni vaisvandeniai su natūraliu cukrumi ar fruktoze.
*Nepirkite mažyliui iki trejų metų vaisvandenių ir mineralinio vandens su angliarūgšte. Nuo jos vaikui gali pūsti pilvuką.
*Neleiskite gerti daug vaisvandenių prieš valgį, nes nenorės valgyti, negaus vertingų maisto medžiagų.
*Nesižavėkite ryškiaspalviais vaisvandeniais, nes juose gausu sintetinių dažiklių.
*Nepirkite gėrimų paplūdimyje ar prekyvietėje, jei jie laikomi ne šaldytuve. Geriau pirkti supiltus į stiklinę tarą, nes plastikinėje gali įvykti gėrimo ir taros cheminių medžiagų reakcija (pavyzdžiui, skildami saldikliai išskiria toksinų). Vaiką gali pykinti, jam skaudės, svaigs galva.
*Neduokite vaikui gerti vaisvandenių, jei atidarytas butelis šiltai stovėjo ilgiau nei parą, o šaldytuve – ilgiau nei tris paras.

Tyras vandenėlis
Vanduo puikiai gaivina. Tačiau tėvams, auginantiems kūdikius ir mažus vaikus, reikia būti atidiems.

Vandentiekio vanduo Lietuvoje yra geras, tik kai kuriose vietovėse sudėtyje turi daug fluoro, kuris šiek tiek kenkia dantims ir kaulams, arba geležies. Ši nekenksminga, bet gadina vandens skonį, verdant jame maistą žūva daugiau vitaminų.
Tai svarbu!
*Kūdikio maistui ruošti geriau vartoti specialų kūdikiams skirtą arba geriamąjį, parduotuvėje pirktą, vandenį
*Vaikui iki trejų metų geriau duoti tik virinto vandens.
*Buitinis filtras nitratų nenaikina, bet pamažina mechaninių priemaišų. Svarbu nepamiršti kasetes keisti taip, kaip nurodyta instrukcijoje.
*Virdulyje pakartotinai vandens nevirinkite, nes šiek tiek jo išgaruoja ir likusiame susikaupia daugiau nitratų. Mažam vaikui nitratai pavojingesni nei suaugusiajam, nes vaikas geria 3–4 kartus daugiau..
*Kai kurios mamos vandenį pila į indą, kad nusistovėtų. Tačiau tai ne visada saugu – gali pradėti veistis bakterijos.

Šaltinio, gręžinio ir geriamasis vanduo, įsigytas parduotuvėje, tinka ir atsigaivinti, ir kūdikio maistui gaminti.
!Pirkdamos vandenį atkreipkite dėmesį, ar buvo tinkamai laikytas, ar nesibaigė galiojimo laikas.
Mineralinis vanduo, gaunamas iš gręžinių, atitinka visus higienos reikalavimus. Jame gausu įvairių mineralinių druskų, todėl tinka gerti vasarą, kai iš organizmo kartu su prakaitu šių druskų pasišalina gausiau. Tačiau geriant nesaikingai organizme gali pradėti kauptis kalio, natrio, kitų druskų. Sutriktų šių medžiagų pusiausvyra.
! Mažam vaikui tinkamesnis vanduo be angliarūgštės ir silpnos mineralizacijos.
*Jokiomis virškinimo ligomis nesergančiam mokinukui jau tinka ir daugiau mineralinių medžiagų turintis vanduo, bet taip pat nereikėtų gerti be saiko.

Mineralizuotas vanduo yra gaminamas natūralų mineralinį vandenį skiedžiant geriamuoju arba pridedant druskų koncentrato, gamybai neleidžiama vartoti jokių konservantų.
! Perkant mineralizuotą vandenį žvilgtelėkite į etiketę, ar ne per daug mineralinių medžiagų. Vaikui tinka toks, kuriame jų mažiau nei 1000 mg/l.
Šulinio vanduo Lietuvoje daug kur užterštas mikrobais ir nitratais. Šie neturi kvapo, skonio ir spalvos, neišnyksta vandenį filtruojant ar virinant. Nitratai vaikučiui gali sukelti deguonies stoką, nes organizme virsta nitritais, kurie jungiasi su hemoglobinu ir neleidžia pernešti deguonies. Gali atsirasti mažakraujystė, sutrikti kūdikio raida ar ištikti mirtis.
! Kūdikiui ir mažam vaikui vandens iš šulinio duoti negalima, jei jis periodiškai nėra tikrinamas.
 

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė