Gimę svajoti

Atrodytų, kad užsiėmus rimtais moksliniais reikalais svajojimas tampa vienu iš pagrindinių proto uždavinių – neišsenkantis išradingumo šaltinis ir scena socialiniams įgūdžiams repetuoti. Tai galbūt netgi yra mūsų sąmoningumo pagrindas. Galbūt viskas, ko mums reikia - tai leisti savo mintims pakeliauti. Ir nedrausti to daryti mažiesiems.

Varnų skaičiavimas, oro pilių statymas, klajojimas padebesiais, fantazavimas. Nereikia daugybės vieną ir tą patį reiškiančių žodžių, kad suprastume, jog svajojimo mes nevertiname pernelyg teigiamai.
Kiek mokinukų buvo nubausta, iš kiek buvo pasišaipyta už tai, kad jie leido savo mintims iškeliauti kažkur toli, kai mokytoja ar mokytojas norėjo, kad jie susikauptų ties kuo nors svarbiu?
Tačiau, pasak Washingtono universiteto St. Louise (JAV) neurologo Marcuso Raichle, kiekvienas taip daro, „jie žino, kad jie taip daro ir žmonėms paprasta suprasti, kai tą daro kiti“.
Iš tikrųjų psichologai ir neurologai mano, kad 15-50 proc. savo ne miego laiko mes praleidžiame svajonėse – kitaip tariant, mintimis nuklydę nuo savo tiesioginio užsiėmimo ar išorinio dirgiklio pasineriame į vidines mintis, fantazijas ir jausmus.
O kai mūsų smegenys neturi jokio rimto darbo, jos įsijungia ir intensyviai veiklai aktyvuoja visą nervinį tinklą, skirtą peržvalgai to, ką jau žinome ir naujų pasaulių įsivaizdavimui – kitaip tariant, svajojimui.
Tačiau iki šiol buvo manyta, kad svajojimas – tai ne šiaip laiko gaišimas, o netgi kažkas artimo patologijai. Senuose psichologijos vadovėliuose įspėjama, kad pernelyg dažnas svajojimas gali pastūmėti į beprotybę, o Pirmojo pasaulinio karo metais į JAV kariuomenės klausimyną, buvo įtrauktas teiginys „Aš dažnai svajoju“, kuriuo buvo bandomi atsijoti į neurotiškumą linkusius šauktinius.
Netgi šiais laikais mes taip netoleruojame dėmesio nesukauptumo – ypač mokyklų klasėse – kad netgi vaistais gydome į svajones linkusius vaikus.
„Per XX a. tik nedaugelis žmonių tyrė svajojimo reiškinį. Vyraujančioje psichologijoje tai buvo iš esmės apleistas reiškinys“, - "Psychology Today" teigė Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) psichologas Jonathanas Schooleris.