+5
-0
+5
Glikemijos indekso dieta: pliusai ir minusai

Egzistuoja daugybė įvairių dietų, bet ar kada nors esate girdėję apie glikemijos indekso dietą? Jei ne, tuomet siūlome paskaityti šį straipsnyje, kuriame apžvelgsime šios dietos pagrindinius pliusus bei minusus, nurodomus Amerikos gydytojo Riko Galopo parašytoje knygoje „Glikemijos indekso dieta“. Ir net jei Jums dabar nereikia atsikratyti svorio, visgi svarbu visą gyvenimą mokėti išlaikyti tinkamą svorį, nes būtent nuo antsvorio daugybė žmonių yra priversti kęsti širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą... Tad  žinios apie šią dietą pravers kiekvienam iš Jūsų.

Kokiais principais remiasi glikemijos indekso (GI) dieta?

Glikemijos indeksas rodo, kaip sparčiai mūsų organizmas virškina maistą ir verčia jį gliukoze – energijos šaltiniu. Kuo greičiau maistas skaidomas, tuo didesnis glikemijos indeksas (GI). Kad taptų aiškiau, pateikiame keletą pavyzdžių: cukraus GI yra net 100, batono – 95, plikomų ryžių – 87, keptų bulvių – 87, riestainio – 72, apelsino – 44, obuolio – 38, greipfruto – 25, lieso, nesaldinto jogurto – 14.

Štai dėl ko yra gana lengva paaiškinti norą vėl valgyti po to, kai suvalgome aukšto glikeminio indekso maisto produktų. Taip yra dėl to, jog žmogaus organizmas aukšto GI maisto produktus akimirksniu paverčia gliukoze, kuri yra pasisavinama iš kraujo. Kai valgome maisto produktus, kurių GI yra aukštas, tuomet kasa išskiria hormoną insuliną. Insulinas mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, aprūpindamas ja įvairius audinius arba skatina kauptis organizme riebalinio audinio pavidalu. Be to, insulinas slopina riebalų virtimą gliukoze.

Taigi, insulinas yra viena iš svarbiausių priežasčių, kuri verčia manyti, jog gliukozės atsargos yra kaip sargybinis, kuris saugo riebalines ląsteles nuo pažeidimo. Štai dėl ko tiems, kurie rūpinasi savo kūno linijomis, reikėtų vengti maisto, kurio didelis GI. Maisto produktai, kurių mažas gi, yra virškinami lėčiau, todėl ilgiau neišalkstame. Tačiau norint turėti dailią figūrą vien tik to nepakanka: GI dietos esmė yra mažo kaloringumo ir mažo glikemijos indekso derinys.

 

GI dietos pliusai

Gi dieta – tai viena iš tų nedaugelio dietų, kurios metu neskatinama badauti, priešingai, rekomenduojama vos tik pajutus alkio jausmą valgyti žemo GI indekso maisto produktus. Šios dietos esmė – rinktis sveiką maistą, kuris organizmui yra reikalingas, nuo jo neatsiranda virškinimo sutrikimai, sunkumas skrandyje... Pavyzdžiui, laikantis šios dietos yra rekomenduojama vengti augalinės kilmės aliejų, kurie yra apdorojami aukštoje temperatūroje (hidrogenizuoti riebalai), nes jie yra priskiriami kenksmingų riebalų kategorijai ir vietoj jų rinktis polinesočiuosius riebalus. Dar geriau, jei žmogus į savo mitybos racioną įtraukia monosočiųjų riebalų (riešutų, migdolų, alyvų aliejaus): jie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir yra naudingi širdžiai.

Šių laikų žmonės valgo per greitai virškinamus gaminius. Pavyzdžiui, dabar turime ryžių ir bulvių košes, kurias galima užplikyti karštu vandeniu, taip pat gausiai valgome pusfabrikačius, patiekalus, kuriuos užtenka vos keletą minučių pasišildyti mikrobangų krosnelėje. Tiesa ta, jog kuo labiau yra apdorotas maistas, tuo mažiau tenka darbuotis mūsų organizmui jį virškinant. Kuo sparčiau virškiname, tuo greičiau išalkstame. Tačiau kyla vienas paprastas klausimas – kaip sužinoti, kuris maistas yra lėtai skaidomas? Pirma, reikėtų atsižvelgti į tai, kiek maiste yra skaidulinių medžiagų, kurių yra dvi rūšys: tirpios ir netirpios. Tirpios skaidulos (avižiniai dribsniai, grikiai) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, o štai netirpios skaidulos (kvietinių miltų duona, daržovės) yra būtinos normaliai žarnyno veiklai palaikyti.

 

GI dietos minusai

GI dieta dažnai atsižvelgia tik į vieno produkto tam tikrą GI indeksą, tačiau žmonės dažniausia vienos rūšies produktus valgo tik tuomet, kai užkandžiauja. Visais kitais atvejais reikia skaičiuoti visą patiekalo GI indeksą ir šioje vietoje susiduriama su problema, jog sunku apskaičiuoti ir numatyti, kaip jausimės suvalgę vieno ar kito produkto. Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, tad svarbiausia yra pajusti ir suprasti, ko reikia ir ko nereikia Jūsų organizmui.

Parengė: L.Rimgailė