Gripas – kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusas. Sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Vaikai gripu serga 2–3 kartus dažniau nei suaugusieji, jie taip pat dažniausiai tampa viruso nešiotojais. Ir nors dauguma gripo atvejų apsiriboja keletą dienų trunkančiu karščiavimu, galvos, sąnarių skausmais ir sloga, vis dėlto kasmet pasitaiko atvejų, kai gripo komplikacijos ilgam paguldo į ligoninę, o kai kuriems ligoniams jos baigiasi tragiškai.
 

Gripo keliai be klystkelių
Paprastai gripu susergama staiga. Liga užsikrečiama per orą (lašeliniu būdu), bendraujant su sergančiais ar virusą platinančiais žmonėmis. Vienais pagrindinių gripo židinių tampa vaikų ugdymo įstaigos – mokyklos, darželiai. Todėl šeimos, kuriose auga vaikai, dažniau serga gripu nei vaikų neturintieji. Gripu galima užsikrėsti būnant greta sergančiojo, kuris kosti ar čiaudi. Šią ligą pasigauti galima netgi paprasčiausiai palietus paviršių, kurį lietė sergantysis gripu, pavyzdžiui, paėmus telefoną ar prisilietus prie durų rankenos. Virusas sklinda oru, užsikrečiama, kai patenka į burną ar nosį. Didelėse žmonių susibūrimo vietose ypač palankios sąlygos plisti gripui.Gripu užsikrėtęs žmogus gali perduoti virusą kitiems maždaug likus parai iki pats susirgs. Vėliau suaugusieji kitus gali užkrėsti dar 3–7 dienas nuo simptomų pasireiškimo dienos. Vaikai virusą gali perduoti dar daugiau dienų.
 

Pagrindiniai gripo požymiai:
• karščiavimas
• galvos skausmas
• silpnumas, nuovargis
• sausas kosulys
gerklės skausmas
• užsikimšusi nosis ar sloga
• viso kūno skausmas.

Gripo simptomai pasireiškia 1–4 dieną po užsikrėtimo. Kai kurie žmonės gali perduoti virusą patys nė nejausdami simptomų.

Apsauga ne visagalė, bet...
Patikimiausias būdas išvengti gripo – laiku pasiskiepyti. Tada tikimybė, kad susirgsite gripu, sumažėja, o jei ir sirgsite – bent jau lengviau, be komplikacijų.
Kitos priemonės – kur kas mažiau patikimos, bet vis dėlto saugotis vertėtų:
• Venkite artimo kontakto su sergančiais.
• Likite namuose, jei pajutote ligos simptomus.
• Dažniau plaukitės rankas. Taip sumažės tikimybė, kad nuo jų virusas pateks į kvėpavimo takus.
• Venkite rankomis liesti akis, nosį, burną. Per akių, nosies, burnos gleivinę virusai lengvai patenka į organizmą.
 

Ką daryti susirgus gripu?
Jei pasireiškė pirmieji gripo simptomai, rekomenduojama:
• Ilsėkitės: miegokite, gulėkite, atidėkite visus darbus.
• Gerkite daug skysčių.
• Venkite tabako ir alkoholio.
• Jei reikia – išgerkite vaistų, šalinančių gripo simptomus. Vaistai viruso neišgydys, bet padės atsikratyti galvos ar raumenų skausmų, nosies užgulimo ir kt.
• Kosėdami ar čiaudėdami prisidenkite burną ir nosį popierine nosinaite (jas dažnai keiskite).

Jei liga nesikomplikuoja, po 3–4 dienų paprastai simptomai išnyksta arba labai susilpnėja. Tačiau niekada nenumokite ranka į signalus, kad prasideda gripo komplikacijos. Jei vaikas serga gripu, atkreipkite dėmesį į tokius reiškinius:
• Temperatūra pakilusi ilgiau nei 3–4 dienas.
• Greitas kvėpavimas ar sunkumas kvėpuojant.
• Išblyškusi oda.
• Negeria pakankamai skysčių.
• Elgesio pakitimai: nepabunda žadinamas, nebendrauja kalbinamas, nesileidžia pakeliamas ar sodinamas ant kelių, sutrinka širdies veikla.
• Gripo simptomai kuriam laikui dingsta, o paskui vėl atsiranda, tik dar sunkesni.
• Jei vaikas serga chroniška liga, simptomai ima stiprėti.
 
Sergantiems gripu suaugusiems vertėtų sunerimti jei:
• Ilgai karščiuojama.
• Sunku kvėpuoti, kvėpuojama negiliai.
• Atsiranda skausmas ar spaudimaskrūtinės srityje.
• Apima silpnumas ar alpulys.
• Atsiranda elgesio sutrikimų.
• Pasikartojantis ar labai sunkus vėmimas.
• Atkosėjamos žalsvai gelsvos gleivės.
Komplikacijų simptomai paprastai atsiranda po laikino pagerėjimo
 
iMed