Siaučiant gripo epidemijai Sveikatos apsaugos ministerija imasi įvairiausių priemonių jai pažaboti. Atrado vidinių resursų papildomai įsigyti pandeminio gripo vakcinos, kuri pasirodys gruodžio viduryje, ir antivirusinių vaistų, o nedarbingumo pažymėjimą sergantieji galės rezervuoti telefonu.
Tuo tarpu infektologų raginimus pasiskiepyti gydymo įstaigų darbuotojai sutiko skeptiškai.

Kolegų neįtikino

Praėjusią savaitę infektologas prof. Alvydas Laiškonis važinėjo po šalies gydymo įstaigas ir ragino medikus nebijoti skiepytis nuo pandeminio gripo. Tačiau įtikino nedaugelį.
„Sezoninis ir pandeminis gripas šiemet sumaišė visas kortas dėl skiepų. Aš pasiskiepijau nuo sezoninio, tačiau ne visi kolegos nusprendė pasielgti taip pat. Kita vertus, vakcinos, kurios pasirodys gruodžio viduryje, nežinia ar bus veiksmingos. Tiems, kurie bus persirgę - tikrai ne. Todėl ir sunku patarti, skiepytis ar ne“, - teigia Kauno II klinikinės ligoninės administratoriaus pavaduotojas dermatovenerologijai ir infektologijai Juozas Stankus.
Prof. A.Laiškonis teigė esąs nustebintas kolegų elgesio. Pasak jo, pastarieji rodo blogą pavyzdį visuomenei: „Jeigu gydytojai atsisako skiepytis, aišku, kad ir gyventojai nenorės, bijos“.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Algirdas Liutkus teigia, kad skiepytis nuo sezoninio gripo nei vienais metais neskuba. O šiemet nesiryžo dėl to, kad laukia vakcinos nuo pandeminio gripo. Tačiau, ar bus daug norinčiųjų pasiskiepyti, pasakyti sunku.
„Tegul infektologai pateikia duomenis, kaip kitose, vadinamosiose protingose, išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Amerika, Anglija, Norvegija, žmonės skiepijasi. Ten to daryti neskubama. Aš pats neplanuoju. Ligoninėje galima pasiskiepyti, tačiau norinčiųjų tikrai nebūna daug“, - teigia Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Tomas Saladis.

Kalti ir pacientai
„Situacija po truputį taisosi, tačiau ligonių vis dar gana daug. Kol kas reanimacijoje guli vienas pacientas, kitų būklės stabilios. Sergančių vaikų skaičius gerokai sumažėjo. Nemažai ir medikų serga, bet kol kas pajėgų užtenka.
Blogai, kad žmonių panika dėl gripo neatslūgo. Dažnai kreipiasi net ir nesergantys žmonės“, - J.Stankus.
Pacientų antplūdžio Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nėra. Pasak Algirdo Liutkaus, pandeminis gripas yra pernelyg išpūstas, o medikams metami kaltinimai dėl aplaidumo - neteisingi. „Medikai dėl mirčių niekuo dėti, nes kasmet nuo gripo sukeltų komplikacijų prarandamos gyvybės. Kol kas pagal statistinius duomenis jos neviršija sezoninio gripo“. Šiai nuomonei pritaria ir T.Saladis teigdamas, kad Lietuva turi specifinį bruožą: „Pasaulyje žmonės miršta nuo ligų, o Lietuvoje dėl gydytojų kaltės“. Pasak J.Stankaus, svarbiausia suversti kažkam kaltę ir neatsižvelgiama į tai, kad didžiąja dalimi labiau kalti patys pacientai. Gydosi namie, kaip patys susigalvoja ir tik pasireiškus komplikacijoms skuba į ligoninę.

Dirbtinė panika
Anot kalbintų medikų, pandeminio gripo panika kuriama dirbtinai. „Visi kalba apie sunkmetį, taupymą, bet švaistyti pinigus vaistams, kurių nereikia, lekia tiesiog strimgalviais. Medikamento galiojimo laikas juk ribotas, nesuvartojus teks juos išmesti į šiukšlių kibirą“, - sako J.Stankus.
T.Saladžio teigimu, žmonės turėtų klausyti gydytojų. Jei šie skiria ligoniui antivirusinio vaisto, tada ir pirkti. O ryti vaistus be reikalo - tiesiog neprotinga, nes organizmui padaroma didesnė žala. „Mano nuomone yra daug suinteresuotų specialistų, vaistų tiekėjų, kuriems pandeminio gripo panika tėra tik būdas užsidirbti“, - sako Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai.
 

Evelina Machova

Lietuvos sveikata