Gyvenimas be mėsos. Ar jis teisingas?

Vaikui mėsos neduodantys tėveliai yra įsitikinę, kad tausoja jo sveikatą. Tačiau gydytojai įspėja: tai žala bręstančiam organizmui!

Konsultuoja vaikų gastroenterologas medicinos daktaras profesorius Liutauras Labanauskas

Kitokia mityba

Mityba atsisakant mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų vadinama vegetarine. Vieni vegetarai griežtai atsisako visų šių produktų (vadinamieji veganai), kiti yra nuosaikesni ir kai kuriuos gyvūninius produktus valgo. Vegetarinius suaugusiųjų „žaidimus" vieni medikai palaiko, kiti kritikuoja, bet apie vaikų vegetarizmą pasaulio vaikų gastroenterologai kalba labai griežtai. Daugiau kaip prieš dešimtmetį konferencijoje netgi priėjo prie bendros nuomonės, kad tokia mityba žaloja vaiko sveikatą.

Ką valgyti, vaikas pats pasirinkti dar negali, už jį sprendžia tėvai vegetarai. Norėdami gera, jie, priešingai, pakenkia, nes išsiderina virškinimo sistema, nusilpsta rega, sutrinka smegenų ląstelių raida. Vaikas būna fiziškai silpnesnis už bendraamžius, nes organizmui stinga deguonies (hipoksija). Tai netikroji mažakraujystė. Tikimybė, kad tikroji mažakraujystė vaiką aplenks, siekia gal vos 1 proc. „Kūdikiams nuo šešto mėnesio ir mažyliams mėsa yra ypač būtina, nes jų virškinimo ir fermentinė sistema, kasa vystosi iki trejų metų. Vaiką, kurį blogai maitiname, galime padaryti invalidą. Tai nusikaltimas vaikui", - sako profesorius L.Labanauskas.

Svarbiausi „turtai"

Baltymai.
Vaikui reikia daug baltymų ir aminorūgščių, nes jo raumenys ir gyvybiniai organai dar vystosi. Jei mažylis negauna gyvūninės kilmės baltymų, organizmas pristinga baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, aptinkamų tik gyvūninės kilmės produktuose, todėl gali sutrikti raida. Tiesa, net ir mažai valgant mėsos galima išvengti bėdų, nes joje esančios aminorūgštys yra labai gerai įsisavinamos. Augaliniame maiste taip pat aptinkama kai kurių aminorūgščių, tačiau žmogaus organizmas daug mažiau jų pasiima. Gydytojams pagrįstai kyla abejonių, ar vaiko organizmas visas šias rūgštis pasiima, tad be jokių ginčų nusprendė: mėsa, žuvis ir pieno produktai yra būtini.

Geležis.
Organizmas jos nepasigamina, būtinai reikia gauti su maistu. Gyvūniniuose produktuose yra heminės, o augaliniuose - neheminės geležies. Nevalgančiam mėsos vaikui beveik garantuota mažakraujystė, nes neheminę (augalinių produktų) geležį organizmas pasiima daug prasčiau. Be to, būtų apkraunamas papildomu darbu, nes prieš paimant tokią geležį dar reikia perdirbti. Geležis iš gyvūninio maisto eina tiesiai į kraują ir perneša deguonį.

Vitaminas B 12 ir kiti vitaminai.
Vitaminas B12 yra labai svarbus virškinimo sistemai, kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai. Jo yra beveik tik mėsoje. Vaikas, jos negaunantis, pristinga ir riebaluose tirpių vitaminų A, E ir D, kai kurių mikroelementų: cinko, vario, kalcio ir kt. Mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose jų yra daugiau.

Vegetarų ir medikų dvikova

Vienas vegetarų argumentų, kad žmogus yra vienintelis gyvas padaras, vartojantis kitų gyvūnų pieną.


Tai visiškas absurdas. Jei liūtės nėra, liūtukas kuo puikiausiai geria karvės pieną. Visų gyvūnų pieno sudėtis labai panaši. Nedideli skirtumai priklauso ne tik nuo rūšies, bet ir nuo aplinkos klimato. Už Poliarinio rato gyvenančių baltųjų meškų, ruonių pienas yra daug riebesnis, o šiltų kraštų gyvūnų piene vyrauja angliavandeniai. Gyvūnų pienas (beje, kaip ir mamos) savo sudėtimi artimas kraujo sudėčiai. Karvės pienas turi beveik tokių pačių medžiagų kaip ir mamos pienas, tačiau tie patys globulinai ir albuminai vienur yra alfa,o kitur - beta. Tai viena priežasčių, kodėl kūdikio organizmas karvės pieną pasiima šiek tiek blogiau nei mamos. Tačiau tai dar nerodo, kad karvės pienas yra visai nereikalingas.

Pasak vegetarų, atsisakius mėsos sumažėja alerginių organizmo reakcijų.

Taip iškraipoma tiesa. Teigiantieji, kad atsisakius mėsos galima išvengti alergijos kažką blogai suprato. Jei organizme stinga fermento laktazės, negeriant pieno iš tiesų gali sumažėti alergija. O jei vaikas yra alergiškas kiaušinių baltymams, tai jų nevalgant organizmas taip pat neįsijautrina. Bet jei alergiją sukelia viena mėsos rūšis, galima rinktis kitą. Daugiausia alerginių reakcijų kyla nuo vištienos, nuo kiaulienos - beveik nebūna, nes kiaulės audiniai labai artimi žmogaus. Bet kiek daug alerginių reakcijų kyla nuo vaisių ir daržovių! Mėsiškus produktus jie pranoksta kokius penkis kartus. O kur dar grūdinės kultūros? Vengdami alergijos turėtume grūdų produktus (kviečius, kukurūzus) labiau riboti nei mėsą. Vis daugiau vaikų, alergiškų sojai, kuria vegetarai bando keisti mėsą. Dabar sojos mišinių, skirtų alergiškiems ir mamos pieno negaunantiems kūdikiams, atsisakoma. Mokslas žengia į priekį ir jau gaminama įvairių hidrolizuotų mišinukų (čia karvės pieno baltymas yra suskaidytas). Kad alergiškiems vaikams reikia duoti sojos, jau nešnekama.

Vegetarai yra įsitikinę, kad vitaminų ir kitų medžiagų stoką kuo puikiausiai kompensuoja įvairūs maisto papildai, todėl mažakraujystės galima išvengti.

Žmogus tampa vegetaru ir, užuot suvalgęs mėsos gabaliuką, vartoja įvairių papildų. Tačiau dar reikėtų suderinti ir aminorūgštis. Tai tikras vargas. Be to, ne iš maisto produktų kilę mikroelementai tik papildo mitybą, o kiek organizmas jų pasisavina, niekas negali pasakyti, nes tai nėra natūralus produktas, prie kurio yra prisitaikiusi virškinimo sistema. Kai gydome mažakraujystę, vaikui skiriame geležies preparatų su jų šalutiniu poveikiu. Bet rizikuojame, neturime kur dėtis, riekia gydyti taip, kad mažiau pakenktume vaikui. Tad vegetarų požiūris į vaiko sveikatą yra keistas. Kam jį kankinti be mėsos, pirkti geležies, kitokių papildų, vargti ir trikdyti virškinimo sistemą?

Kad ir ką kalbėtume, atsisakančiųjų mėsytės yra, buvo ir bus. Kaip patartumėte valgydinti mažąjį vegetarą?

Jokių patarimų duoti negaliu, išskyrus vieną: neatsisakyti gyvūninės kilmės produktų. Išimčių negali būti. Kūdikiui pats geriausias yra mamos pienas, pakaitalo jam nėra, taip ir augančiam vaikui niekas negali pakeisti gyvūninės kilmės produktų. Aš negaliu net galvoti apie jokius patarimus, nes tai būtų mano, kaip mediko, nusikaltimas vaikui. Negaliu jam kenkti bandydamas rasti vegetarinį mitybos variantą, kuris padėtų kompensuoti gyvūninės kilmės produktuose esančias medžiagas. Tokia mityba būtų prieš vaiko fiziologiją.

Tėveliai neretai klausia, nuo kokio amžiaus vaikui galima tapti vegetaru.

Pagal Lietuvos teisę vaiku laikomas žmogus nuo gimimo iki 18 m. Tačiau medikai yra šiek tiek kitokios nuomonės. Organizmas bręsta ir auga iki 21 m. (medicininėje literatūroje kartais nurodoma, kad iki 25-erių). Tad iki tol apie vegetarizmą kalbėti net neverta. O vėliau, kai žmogus yra subrendęs, suaugęs, save kankinti gali kaip tik nori. Jis gali rinktis.

Ar sutinkate, kad vaikas gali vargsti ir psichologiškai, nes darželyje, mokykloje visi valgo mėsą, o jam negalima. Jei nuryja kąsnelį, jaučia kaltę, nusivilia savimi...

Psichologai ir sociologai sako, kad požiūris į mitybą sudaro suaugusio žmogaus pasaulėžiūros dalį, formuoja būdo bruožus, rodo socialinę padėtį. Jei vaikui kažko neleisime valgyti, gali jausti atskirtį, patirti socialinio prisitaikymo bėdų, formuotis kaip liguistas, nevisavertis žmogus. Todėl vaikas turi valgyti suderintą, visavertį maistą.

Mamos patirtis

20 m. Viltės ir 7 m. Rojaus mama Edita Renevė, parduotuvės „Mažoji Indija" savininkė:


„Kai susidomėjau vegetarizmu, duktė buvo dar visai mažutė, vos pusantrų-dvejų metukų. Tuo laiku į Lietuvą plūstelėjo įvairiausios literatūros apie Rytų papročius, jogą, maistą. Tai buvo labai geras atradimų laikas, iš esmės pakeitęs mano požiūrį į maisto gamybą. Sužinojau, kad prieš verdant kruopas reikia nuplauti ir išdžiovinti orkaitėje, kad maistą geriausia ruošti garintuve, jau paruošto niekada nešildyti ir kt. Atsisakiau pusgaminių, mėsos gerokai sumažinau, vartojau tik kaip prieskonį. Vėliau jos valgiau vis mažiau, kol pradėjo visai nereikėti. Dvejus metus buvau veganė (nevalgiau pieno produktų, mėsos, žuvies, kiaušinių), nepirkau majonezo ar kitokių dirbtinių, konservuotų produktų. Tačiau jau po poros metų ant mano kūno viena po kitos pradėjo kilti šunvotės.

Sveikuoliai turbūt pasakytų, kad jos rodė, jog valosi organizmas... Gerokai pasikankinau, kol pasveikau, ne kartą teko perpilti kraują. Vaikų niekada neverčiau būti vegetarais, nemanau, kad gyvenant mūsų sąlygomis tai būtų sveika. Pas mus nėra tiek ankštinių kultūrų, daržovių ir kitų produktų, kurie galėtų pakeisti mėsą. Tiesa, sūnus mėsos iki kokių penkerių visai nevalgydavo, radęs kokį gabaliuką ištraukdavo, niekur nepavykdavo jos paslėpti. Dabar mėsos valgome, bet tik jei neturiu laiko gaminti ko nors kita, „iš bado" (kai alkanas pilvas, o šaldytuve yra tik mėsos). Jei pasigaminu patiekalą su daug daržovių ir trupučiu mėsos, mano skrandis būna patenkintas. Šeima - taip pat."

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė