Vaikui mėsos neduodantys tėveliai yra įsitikinę, kad tausoja jo sveikatą.
Tačiau gydytojai įspėja: tai žala bręstančiam organizmui!
Konsultuoja vaikų gastroenterologas medicinos daktaras profesorius Liutauras
Labanauskas
Kitokia mityba
Mityba atsisakant mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno ir kitų gyvūninės kilmės
produktų vadinama vegetarine. Vieni vegetarai griežtai atsisako visų šių
produktų (vadinamieji veganai), kiti yra nuosaikesni ir kai kuriuos gyvūninius
produktus valgo. Vegetarinius suaugusiųjų „žaidimus" vieni medikai palaiko, kiti
kritikuoja, bet apie vaikų vegetarizmą pasaulio vaikų gastroenterologai kalba
labai griežtai. Daugiau kaip prieš dešimtmetį konferencijoje netgi priėjo prie
bendros nuomonės, kad tokia mityba žaloja vaiko sveikatą.
Ką valgyti, vaikas pats pasirinkti dar negali, už jį sprendžia tėvai vegetarai.
Norėdami gera, jie, priešingai, pakenkia, nes išsiderina virškinimo sistema,
nusilpsta rega, sutrinka smegenų ląstelių raida. Vaikas būna fiziškai silpnesnis
už bendraamžius, nes organizmui stinga deguonies (hipoksija). Tai netikroji
mažakraujystė. Tikimybė, kad tikroji mažakraujystė vaiką aplenks, siekia gal vos
1 proc. „Kūdikiams nuo šešto mėnesio ir mažyliams mėsa yra ypač būtina, nes jų
virškinimo ir fermentinė sistema, kasa vystosi iki trejų metų. Vaiką, kurį
blogai maitiname, galime padaryti invalidą. Tai nusikaltimas vaikui", – sako
profesorius L.Labanauskas.
Svarbiausi „turtai"
Baltymai. Vaikui reikia daug baltymų ir aminorūgščių, nes jo raumenys ir
gyvybiniai organai dar vystosi. Jei mažylis negauna gyvūninės kilmės baltymų,
organizmas pristinga baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, aptinkamų tik
gyvūninės kilmės produktuose, todėl gali sutrikti raida. Tiesa, net ir mažai
valgant mėsos galima išvengti bėdų, nes joje esančios aminorūgštys yra labai
gerai įsisavinamos. Augaliniame maiste taip pat aptinkama kai kurių aminorūgščių,
tačiau žmogaus organizmas daug mažiau jų pasiima. Gydytojams pagrįstai kyla
abejonių, ar vaiko organizmas visas šias rūgštis pasiima, tad be jokių ginčų
nusprendė: mėsa, žuvis ir pieno produktai yra būtini.
Geležis. Organizmas jos nepasigamina, būtinai reikia gauti su maistu.
Gyvūniniuose produktuose yra heminės, o augaliniuose – neheminės geležies.
Nevalgančiam mėsos vaikui beveik garantuota mažakraujystė, nes neheminę
(augalinių produktų) geležį organizmas pasiima daug prasčiau. Be to, būtų
apkraunamas papildomu darbu, nes prieš paimant tokią geležį dar reikia
perdirbti. Geležis iš gyvūninio maisto eina tiesiai į kraują ir perneša deguonį.
Vitaminas B 12 ir kiti vitaminai. Vitaminas B12 yra labai svarbus virškinimo
sistemai, kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai. Jo yra beveik tik mėsoje.
Vaikas, jos negaunantis, pristinga ir riebaluose tirpių vitaminų A, E ir D, kai
kurių mikroelementų: cinko, vario, kalcio ir kt. Mėsoje, kiaušiniuose, pieno
produktuose jų yra daugiau.
Vegetarų ir medikų dvikova
Vienas vegetarų argumentų, kad žmogus yra vienintelis gyvas padaras, vartojantis
kitų gyvūnų pieną.
Tai visiškas absurdas. Jei liūtės nėra, liūtukas kuo puikiausiai geria karvės
pieną. Visų gyvūnų pieno sudėtis labai panaši. Nedideli skirtumai priklauso ne
tik nuo rūšies, bet ir nuo aplinkos klimato. Už Poliarinio rato gyvenančių
baltųjų meškų, ruonių pienas yra daug riebesnis, o šiltų kraštų gyvūnų piene
vyrauja angliavandeniai. Gyvūnų pienas (beje, kaip ir mamos) savo sudėtimi
artimas kraujo sudėčiai. Karvės pienas turi beveik tokių pačių medžiagų kaip ir
mamos pienas, tačiau tie patys globulinai ir albuminai vienur yra alfa,o kitur –
beta. Tai viena priežasčių, kodėl kūdikio organizmas karvės pieną pasiima šiek
tiek blogiau nei mamos. Tačiau tai dar nerodo, kad karvės pienas yra visai
nereikalingas.
Pasak vegetarų, atsisakius mėsos sumažėja alerginių organizmo reakcijų.
Taip iškraipoma tiesa. Teigiantieji, kad atsisakius mėsos galima išvengti
alergijos kažką blogai suprato. Jei organizme stinga fermento laktazės,
negeriant pieno iš tiesų gali sumažėti alergija. O jei vaikas yra alergiškas
kiaušinių baltymams, tai jų nevalgant organizmas taip pat neįsijautrina. Bet jei
alergiją sukelia viena mėsos rūšis, galima rinktis kitą. Daugiausia alerginių
reakcijų kyla nuo vištienos, nuo kiaulienos – beveik nebūna, nes kiaulės
audiniai labai artimi žmogaus. Bet kiek daug alerginių reakcijų kyla nuo vaisių
ir daržovių! Mėsiškus produktus jie pranoksta kokius penkis kartus. O kur dar
grūdinės kultūros? Vengdami alergijos turėtume grūdų produktus (kviečius,
kukurūzus) labiau riboti nei mėsą. Vis daugiau vaikų, alergiškų sojai, kuria
vegetarai bando keisti mėsą. Dabar sojos mišinių, skirtų alergiškiems ir mamos
pieno negaunantiems kūdikiams, atsisakoma. Mokslas žengia į priekį ir jau
gaminama įvairių hidrolizuotų mišinukų (čia karvės pieno baltymas yra
suskaidytas). Kad alergiškiems vaikams reikia duoti sojos, jau nešnekama.
Vegetarai yra įsitikinę, kad vitaminų ir kitų medžiagų stoką kuo puikiausiai
kompensuoja įvairūs maisto papildai, todėl mažakraujystės galima išvengti.
Žmogus tampa vegetaru ir, užuot suvalgęs mėsos gabaliuką, vartoja įvairių
papildų. Tačiau dar reikėtų suderinti ir aminorūgštis. Tai tikras vargas. Be to,
ne iš maisto produktų kilę mikroelementai tik papildo mitybą, o kiek organizmas
jų pasisavina, niekas negali pasakyti, nes tai nėra natūralus produktas, prie
kurio yra prisitaikiusi virškinimo sistema. Kai gydome mažakraujystę, vaikui
skiriame geležies preparatų su jų šalutiniu poveikiu. Bet rizikuojame, neturime
kur dėtis, riekia gydyti taip, kad mažiau pakenktume vaikui. Tad vegetarų
požiūris į vaiko sveikatą yra keistas. Kam jį kankinti be mėsos, pirkti
geležies, kitokių papildų, vargti ir trikdyti virškinimo sistemą?
Kad ir ką kalbėtume, atsisakančiųjų mėsytės yra, buvo ir bus. Kaip
patartumėte valgydinti mažąjį vegetarą?
Jokių patarimų duoti negaliu, išskyrus vieną: neatsisakyti gyvūninės kilmės
produktų. Išimčių negali būti. Kūdikiui pats geriausias yra mamos pienas,
pakaitalo jam nėra, taip ir augančiam vaikui niekas negali pakeisti gyvūninės
kilmės produktų. Aš negaliu net galvoti apie jokius patarimus, nes tai būtų
mano, kaip mediko, nusikaltimas vaikui. Negaliu jam kenkti bandydamas rasti
vegetarinį mitybos variantą, kuris padėtų kompensuoti gyvūninės kilmės
produktuose esančias medžiagas. Tokia mityba būtų prieš vaiko fiziologiją.
Tėveliai neretai klausia, nuo kokio amžiaus vaikui galima tapti vegetaru.
Pagal Lietuvos teisę vaiku laikomas žmogus nuo gimimo iki 18 m. Tačiau medikai
yra šiek tiek kitokios nuomonės. Organizmas bręsta ir auga iki 21 m.
(medicininėje literatūroje kartais nurodoma, kad iki 25-erių). Tad iki tol apie
vegetarizmą kalbėti net neverta. O vėliau, kai žmogus yra subrendęs, suaugęs,
save kankinti gali kaip tik nori. Jis gali rinktis.
Ar sutinkate, kad vaikas gali vargsti ir psichologiškai, nes darželyje,
mokykloje visi valgo mėsą, o jam negalima. Jei nuryja kąsnelį, jaučia kaltę,
nusivilia savimi…
Psichologai ir sociologai sako, kad požiūris į mitybą sudaro suaugusio žmogaus
pasaulėžiūros dalį, formuoja būdo bruožus, rodo socialinę padėtį. Jei vaikui
kažko neleisime valgyti, gali jausti atskirtį, patirti socialinio prisitaikymo
bėdų, formuotis kaip liguistas, nevisavertis žmogus. Todėl vaikas turi valgyti
suderintą, visavertį maistą.
Mamos patirtis
20 m. Viltės ir 7 m. Rojaus mama Edita Renevė, parduotuvės „Mažoji Indija"
savininkė:
„Kai susidomėjau vegetarizmu, duktė buvo dar visai mažutė, vos pusantrų-dvejų
metukų. Tuo laiku į Lietuvą plūstelėjo įvairiausios literatūros apie Rytų
papročius, jogą, maistą. Tai buvo labai geras atradimų laikas, iš esmės pakeitęs
mano požiūrį į maisto gamybą. Sužinojau, kad prieš verdant kruopas reikia
nuplauti ir išdžiovinti orkaitėje, kad maistą geriausia ruošti garintuve, jau
paruošto niekada nešildyti ir kt. Atsisakiau pusgaminių, mėsos gerokai
sumažinau, vartojau tik kaip prieskonį. Vėliau jos valgiau vis mažiau, kol
pradėjo visai nereikėti. Dvejus metus buvau veganė (nevalgiau pieno produktų,
mėsos, žuvies, kiaušinių), nepirkau majonezo ar kitokių dirbtinių, konservuotų
produktų. Tačiau jau po poros metų ant mano kūno viena po kitos pradėjo kilti
šunvotės.
Sveikuoliai turbūt pasakytų, kad jos rodė, jog valosi organizmas… Gerokai
pasikankinau, kol pasveikau, ne kartą teko perpilti kraują. Vaikų niekada
neverčiau būti vegetarais, nemanau, kad gyvenant mūsų sąlygomis tai būtų sveika.
Pas mus nėra tiek ankštinių kultūrų, daržovių ir kitų produktų, kurie galėtų
pakeisti mėsą. Tiesa, sūnus mėsos iki kokių penkerių visai nevalgydavo, radęs
kokį gabaliuką ištraukdavo, niekur nepavykdavo jos paslėpti. Dabar mėsos
valgome, bet tik jei neturiu laiko gaminti ko nors kita, „iš bado" (kai alkanas
pilvas, o šaldytuve yra tik mėsos). Jei pasigaminu patiekalą su daug daržovių ir
trupučiu mėsos, mano skrandis būna patenkintas. Šeima – taip pat."