Gyvenimas be vaikų netenka prasmės?

Mano bėda suprantama tik moterims. Man 30. Myliu vyrą, jis mane taip pat. Bet niekaip nesusilaukiam vaikelio. Nesisaugom 4 metus. Pas nevaisingumo specialistus lankomės porą metų. Tyrimai parodė, kad galiu pastoti natūraliai, bet iki šiol nepavyksta. Kiekvieną mėnesį ašaros, neviltis... Dažnai pagalvoju, kad nenoriu gyventi. Vyras irgi kenčia, bet to neparodo. Gal ir verkia, kai nematau. Kaip toliau gyventi, kaip atsitiesti?

Pastaraisiais metais atliktos keturios IUI (dirbtinio apvaisinimo būdas, kai sperma ovuliacijos metu sušvirkščiama moteriai tiesiai į gimdą) nesėkmingos. Pastaroji atlikta prieš 2 savaites, rezultatų nedavė. Vėl ašaros. Belieka paskutinis žingsnis – IVF (embrionų įsodinimas). Bet jeigu ir tai nepavyks? Kas tada?

Kaip toliau gyventi, kaip dirbti? Nematau prasmės. Ar įmanoma atsitiesti? Kitose veiklose savęs nerealizuosiu. Aš ne karjeristė, o šeimos žmogus. Be vaikų savo gyvenimo neįsivaizduoju. Kaip vėl atsitiesti ir patikėti, kad mūsų šeimai kada nors pavyks? Esam kategoriškai nusiteikę prieš įsivaikinimą. Kasdien meldžiu Dievą kad nėštumo testas parodytų II raudonas juosteles.


Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė


Moters troškimas turėti kūdikį, padovanoti žmogui gyvybę yra be galo stiprus. Keturi metai laukimo turėjo būti vis labiau kankinantys. Juo labiau jei savo išsipildymą regite tik šeimoje ir motinystėje. Troškimas išnešioti ir pagimdyti vaikelį greičiausiai tapo vieninteliu gyvenimo tikslu, siekimu, kuris nemato jokios kitos išeities.

Galiu tik įsivaizduoti, koks skausmas ir nusivylimas užvaldo jus eilinį kartą nėštumo testo laukelyje išvydus vieną juostelę. Su didžiausia pagarba žvelgiu į jūsų pastangas bei norą pasauliui padovanoti dar vieną žmogų. Ir patarinėti čia būtų ne vieta ir ne laikas.

Daugiausia, ką galėčiau padaryti, tai pasiklausyti jūsų širdies verkimo: tylaus ar nesitvardančio. Galėčiau palaikyti jūsų ranką, priimti skausmą, raudas neprašydama liautis ir pasakydama, jog tam turite visas teises. Galėčiau pabūti su jumis, kol apraudosite savo dalią ir bejėgiškumą prieš jums skirtą kelią. Ir vienintelis dalykas, apie kurį galėčiau prabilti, tai apie jūsų maldas Dievui.

Minėjote, jog meldžiatės Jam kiekvieną dieną. Jei jūs tikite jo galia jums padėti, pabandykite pasitikėti ir jo meile, skiriant jūsų šeimai šią nelengvą užduotį – laukti vaikelio ne vienerius metus. Kiekvienas žmogus turi savo laiką ir vietą gimti bei gyventi.

Nepriimdama to, kad dabar negalite susilaukti vaikelio, nematydama jokios kitos išeities savo maldomis ne prašote, o reikalaujate. Reikalaujate ne tik iš Dangaus, bet ir iš savęs vienintelio – tapti motina savo vaikui.

Visai neseniai žurnalas mamoms “Mamos žurnalas” išspausdino straipsnį, kuriame moteris dalinosi apie tai, kaip ilgai negalėdama susilaukti savo vaikelio ryžosi suteikti namus mergaitei iš vaikų namų. Už tai jam buvo atlyginta. Po kelių metų jų šeimoje gimė sūnus.

Gebėjimas pačiomis sudėtingiausiomis akimirkomis pažvelgti į kito žmogaus skausmą ne tik padeda išlaukti savų sunkumų pagalbos, bet ir įprasmina skausmingą laiką. Minėjote, kad este kategoriškai nusiteikusi prieš įvaikinimą. Gal verta dar kartą apsvarstyti šį klausimą, apsilankyti vaikų namuose, pabendrauti su ten augančiais vaikais.

O gal ir nebūtina ką nors vaikintis, tiesiog savo laiką, kurį dabar turite, pabandykite skirti meilės darbams. Šalia jūsų tikrai yra žmonių, kuriems lygiai taip pat reikia meilės ir globos kaip ir jūsų laukiamam mažyliui.

Jei gyvenimas taip ir nesuteiks progos jums tapti tėvais, tuomet šalia esantys asmenys, kuriais jus rūpinsitės, bus jūsų buvimo esmė. O jei atsipalaidavus jūsų mintims ir nuolatinei įtampai pagaliau į pasaulį ateis jūsų vaikelis, jis tyrės tėvus, kurie geba mylėti ne tik jį, bet ir šalia esančius.

Jei turite galimybę, pabandykite abu su vyru pasinaudoti šeimos konsultantų pagalba (kontaktus galite gauti dar kartą parašiusi į redakciją ir nurodžiusi savo gyvenamą vietą). Gal tai padės išlieti susikaupusius jausmus ir pamatyti darbus, kuriuos dar turite nuveikti kūdikio belaukdami.

Nuoširdžiai su jumis. Vaida