+6
-0
+6
Hematomos – ne tik nuo traumų, bet ir nuo ligų

Kas ta mėlynė (hematoma) sužinome dar vaikystėje, kuomet dėl savo neatsargumo dažnai patiriame įvairias traumas, kurios po savęs labai dažnai palieka ne ką kitą, bet tą nemalonią kraujosruvą – mėlynę. Nieko tokio, jei po traumos atsirado tik mėlynė, kur kas blogiau yra tuomet, kai mėlynė ant kūno atsiranda be jokios priežasties…Tuomet jau galima įtarti net ir ligą.

Kaip atsiranda hematoma ir kokiais būdais ją galima kuo greičiau pašalinti?

Kuomet susižeidžiame tam tikrą kūno vietą, tuomet yra pažeidžiamas po oda esantis raumeninių skaidulų ir jungiamasis audinys, kraujas iš plyšusių smulkiųjų kraujagyslių, dar kitaip vadinamų kapiliarų, išsilieja į gretimus minkštuosius audinius, atsiranda mėlynė.

Laikui bėgant imame pastebėti, kaip ta mėlynė keičia spalvą: iš raudonos spalvos pereina į purpurinę, mėlyną, kol galiausiai tampa gelsvai žalia, šviesiai geltona. Tokios kintančios mėlynės spalvos yra dėl vienos paprastos priežasties – dėl hemoglobino irimo. Raudonos spalvos mėlynės būna dėl to, jog iš pradžių kraujyje dar būna daug deguonies, vėliau jo kiekis mažėja ir mėlynės spalva po truputį keičiasi.

„Kada gi man išnyks ta mėlynė“?, – dažnai užduodame sau šį klausimą tuomet, kai hematoma atsiranda matomoje kūno vietoje. Dažniausiai hematomos išnyksta ir pačios rezorbuojasi maždaug per savaitę laiko. Per kiek laiko mėlynė išnyks priklauso nuo to, per kiek laiko rezorbuojami susidarę kraujo krešuliai.

Svarbu iškart po traumos traumuotą vietą šaldyti, nes būtent šaltis susiaurins kraujagysles ir neleis kraujui plisti dėl to ir mėlynė bus mažesnė. Be to, hematomų gydymui yra plačiai vartojamas heparino tepalas „Lioton“, kuris pagreitina hematomų rezorbaciją.

 

Ligos, kurios išprovokuoja atsirasti hematomoms

Įvairios kepenų ligos. Kepenų ligos, kurios sukelia kraujo krešėjimo sutrikimus, dažnai provokuoja hematomų atsiradimą. Kepenys nustoja gaminti įprastą kiekį medžiagų, kurios lemia kraujo krešėjimą,  todėl vietinis kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius laikomas vienu iš kepenų ligų požymių. Mėlynės dažnai tokiais atvejais būna didelės ir ilgą laiką neišnyksta.

Infekcinės ligos, pvz., meningokokinė infekcija. Praeitais metais, sausio – rugpjūčio mėnesiais, Lietuvoje buvo užregistruota 58 meningokokinės infekcijos atvejai iš kurių 7 buvo mirtini. Esant meningokokinei infekcijai suaugusius vargina simptomai, kurie iš pradžių yra panašūs į peršalimo arba gripo – sloga, karščiavimas, bendras silpnumas.. Jei meningokokine infekcija susirgo kūdikiai, maži vaikai, tuomet liga vystosi labai greitai. Tai, jog mažylis serga žaibiška ligos forma išduoda tokie simptomai kaip vaiko mieguistumas, dėmėta oda, kuri gali būti pamėlusi, atsiranda melsvai rausvos mėlynės.

Kojų venų varikozė. Kartais moterys pastebi, jog jas ėmė kamuoti ne tik kojų skausmas, bet ir kojų tinimas, atsirado ant kojų tos nemalonios hematomos. Pasirodo, hematomų priežastimi gali būti venų varikozė. Kuomet žmogų vargina varikozė, tuomet negiliai po oda esančios kraujagyslės ima ne tik plėstis, bet ir silpti ir bet kokia išorinė trauma jas gali labai greitai pažeisti.

Hemoraginis vaskulitas. Klasikiniai simptomai yra purpura ( daugiau nei 3mm skersmens raudonos, vėliau purpurinės dėmės odoje), kai nėra krešumo sutrikimų, ar trombocitų skaičiaus sumažėjimo. Be to, žmogų vargina artritas ar sąnarių skausmai, pilvo skausmai, inkstų pažeidimas. Odos bėrimas pasitaiko 95-100 proc. , pilvo skausmas 60-65proc., sąnarių, ypač kelių, kulkšnių- 60-80 proc. ir 40-50 proc. atvejų pasitaiko inkstų pažeidimo simptomai.

Onkologinės kraujo ligos, pvz. leukemija. Kuomet kraujyje ima mažėti trombocitų, tuomet mėlynės ant žmogaus kūno ima atsirasti be jokios priežasties.

Taigi, jei pastebėjote, jog ant Jūsų ar kito žmogaus kūno hematoma atsirado be jokios priežasties, tuomet nebūkite abejingi ir kuo skubiau kreipkitės į gydytoją!

Parengė: L.Rimgailė