+0
-1
-1

Diabetas „pajaunėjo“?

Vaiko charakteris tapo itin bjaurus, jūsų atžala labai greitai auga arba klasėje yra pats mažiausias, pernelyg liesas, o kramto nesustodamas arba atsisako valgyti, nors per odą galima kaulus skaičiuoti? Tėvai save ramina, kad tai dėl pereinamojo amžiaus, su laiku viskas susitvarkys. Tačiau visi šie augimo ir elgesio ypatumai gali būti sukelti endokrininių sutrikimų. Kuo anksčiau vaiką nuvesite pas endokrinologą, kad jis atmestų ligos prielaidą arba skirtų reikiamą gydymą, tuo bus geriau. Šiuolaikiniai vaikai yra žemesnio ūgio, tačiau stambesni, nes netinkamai maitinasi. Dažniau serga ir yra labai jautrios nervų sistemos. Tokias išvadas padarė specialistai pavasarį Maskvoje vykusio forumo vaikų sveikatos klausimais metu. Neseniai atliktų mokslinių tyrimų rezultatai leido realiai įvertinti vaikų sveikatą. Gauti duomenys gerokai skyrėsi nuo oficialios statistikos. Remiantis statistikos duomenimis, tik 2 procentus abiturientų galima laikyti sveikais. Per keletą pastarųjų metų normaliai fiziškai išsivysčiusių vaikų sumažėjo 8,5 proc. Auga sąlygiškai sveikų vaikų arba, pasak medikų, sveikų ligonių karta. Atsirado retardacijos terminas, apibūdinantis sulėtėjusį vaikų ir paauglių fizinį vystymąsi ir funkcinių sistemų formavimąsi. Per 15–20 metų itin padaugėjo vaikų endokrininių sutrikimų. Visų pirma, tai susiję su nutukimu. Antra, padaugėjo sergančiųjų diabetu (tiek I laipsnio, tiek II laipsnio, nors jis seniau buvo laikomas pagyvenusiųjų diabetu). II laipsnio diabetas „pajaunėjo“ – dabar juo serga ir vaikai. Žinoma, tai susiję su ekologija, urbanizacija, t. y. miestietiško gyvenimo padariniais. Ir, žinoma, su mityba. Vaikai ėmė daugiau valgyti, bet – ne visada tai, ką turėtų. Dažnai net namie vaikai valgo greitai paruošiamą maistą ir geria saldžius gėrimus – ne tik gazuotus, bet ir kompotus, morsus. Be to, vaikai mažiau juda, o tai lemia funkcinių sutrikimų atsiradimą. Tačiau svarbiausias rizikos faktorius – paveldimumas. Tiesa, jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu, nebūtinai vaikas susirgs, tačiau jis patenka į rizikos grupę. Vadinasi, jį turi stebėti endokrinologas (2–3 kartus per metus patikrinti), turi būti kreipiamas dėmesys į mitybą. Dabar labai padaugėjo nutukusių vaikų – jų nutukimas I ir II laipsnio. Dėl blogos riebalų apykaitos sutrinka angliavandenių apykaita, o tada susergama diabetu.
Nerimą keliantys požymiai. Vaikas, persirgęs virusinėmis infekcijomis, gripu ar vaikiškomis ligomis, ilgai negali pasitaisyti. Dažnai junta troškulį ir geria pernelyg daug skysčių, dažnai ir gausiai šlapinasi, būna ilgai vangus arba sudirgęs. Tai galimi diabeto požymiai, todėl nedelsiant reikia patikrinti gliukozės kiekį kraujyje.

Tipiškos tėvų klaidos

Permaitinimas. Jei vaikas sveikas, bet liesas ir jo blogas apetitas, taip gali būti dėl gastroenterologinių ligų arba per didelio jautrumo. Vadinasi, reikia jį parodyti neurologui arba gastroenterologui. Nereikia prievarta versti valgyti ir iš valgymo daryti kankinamų isteriškų spektaklių. Netaisyklinga mityba: nereikia leisti valgyti be saiko bulvių traškučių, sausainių, saldumynų. Racionas turi būti subalansuotas. Atsisakoma reguliariai tikrinti vaiko kūno masės indeksą. Naujagimių maitinimas visą parą be nakties pertraukos. Tipiška mamų klaida – duoti kūdikiui krūtį kaskart, kai jis nubunda. Taip atsiranda poreikis visą laiką valgyti ir gerti. Riebalų ląstelių skaičius formuojasi būtent tuo vystymosi periodu – iki dvejų metų.

Ūgis ir amžius

Kai vaikas ūgiu atsilieka nuo bendraamžių, tai tampa tragedija ir jam pačiam, ir tėvams, itin skausmingai dėl to išgyvena paaugliai. Nuo ko priklauso žmogaus ūgis? Jį lemia du pagrindiniai faktoriai – genai, t. y. paveldimumas, ir mityba ankstyvoje vaikystėje. Aukštų tėvų ir vaikai paprastai būna aukštesni. Jei tėvai didesnio nei vidutinio ūgio, o vaikas atsilieka, reikia patikrinti somatotropinio hormono lygį. Augimą gali stabdyti ir sunkios ligos. Nusilpęs mažylis laikinai nukreipia energiją, kuri turėjo būti skirta augti, į sveikimą. Didelę įtaką turi motinos sveikatos būklė nėštumo metu, taip pat individualūs medžiagų apykaitos procesai paties vaiko organizme. Didelę įtaką augimui turi vidaus sekrecijos liaukų veikla – skydliaukės ir lytinio hormono testosterono. Jei šio hormono gaminama per daug, kaulų augimas stimuliuojamas iki tam tikros ribos, o vėliau jis slopina augimo zonas ir stabdo augimą. Tai galima stebėti jaunuolių lytinės brandos metu, kai pagreitėjęs augimas jiems vyriškėjant (16 – 18 metų) sustoja.

Normos ir nukrypimai

Augimo tempus labai svarbu stebėti pirmuosius dvejus metus. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai vidutiniškai paauga 25–30 cm, antraisiais – iki 12 cm, o trečiaisiais – 6 cm. Tada greitą augimą keičia tolygus, kasmet paaugama po 4–8 cm. Pubertatinio periodo pradžioje vaikų augimas vėl daro šuolį. Šį greitą augimą lemia lytinių hormonų poveikis. Mergaitėms toks periodas prasideda 10–12 metais, kai vidutiniškai per metus paauga po 8 cm. Berniukai 12–14 metais paauga vidutiniškai po 10 cm per metus, galimi 1–1,5 metų nukrypimai.

Lytinio brendimo laiku pastebimai keičiasi jaunuolių ūgis ir svoris. Per palyginti neilgą laikotarpį ūgis gali padidėti 20-ia procentų, o svoris – net 50-ia procentų. Mergaitėms augimo šuolis pasireiškia 10,5 metų, intensyviausias būna 12,5 metų. O auga jos iki 17–19 metų. Berniukai lytinio brendimo pradžioje atsilieka nuo mergaičių, o vidutiniškai 14,5 metų ima intensyviai jas vytis, jie auga iki 19–20 metų. Nerimą keliantys simptomai. Svorio ir ūgio rodikliai gali varijuoti – tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių ypatybių, tad jaudintis reikėtų turint omeny ne kokį nors vieną skaičių, o dėl to, jei vaikas visapusiškai branda lenkia arba atsilieka nuo savo bendraamžių. Daug įtakos turi genai, tačiau kai ką lemti gali tam tikros išorinės priežastys. Paaugliai gali savo fizine ir lytine branda atsilikti 1–2 metais nuo savo intensyviai sportuojančių bendraamžių, užsiimančių gimnastika, kovų menais. Lėtinės ligos, pvz., gastritas, gastroduodernitas, kuriomis sergant paauglystėje beveik nebūna jokių požymių, gali turėti daug reikšmės sulėtėjusiam augimui. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, tokios kaip arterinė hipertonija, reumatizmas, širdies ydos, kai kurios plaučių ligos, taip pat lėtina augimą. Na ir, žinoma, endokrininės ligos, kurių pirmieji požymiai kartais atsiranda ankstyvame amžiuje, kartais – tik paauglystėje, lemia lėtesnį fizinį vaiko vystymąsi ir pirmiausia mažą ūgį. Labai svarbu laiku pastebėti, kad vaiko ūgis neatitinka normų, ir kreiptis į specialistus – pediatrą ir endokrinologą. Būtina patikrinti kaulų amžių – kaip jis atitinka vaiko metus – ir augimo zonas. Tam daromos pirštų ir riešų sąnarių rentgeno nuotraukos. Nuotraukose aiškiai matyti augimo zonos. Jei šios zonos užako 14–15 metų, vadinasi, vaikas daugiau neaugs, tai blogas ženklas.

Skydliaukė

Per pastaruosius du dešimtmečius pastebima, kad itin daugėja skydliaukės ligomis sergančių vaikų. Be paveldimumo, svarbu yra ir gyvenamoji vieta. Jei vietovėje trūksta jodo, jo trūkumą reikia kompensuoti jodo preparatais – jodomarinu, kalio jodidu ir kt. Tam tikra prasme fizinio aktyvumo trūkumas ir per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali išprovokuoti skydliaukės ligas, tokias kaip autoimuninis tiroditas – skydliaukės hormono trūkumas, dėl kurio atsiranda ir kitų funkcinių sutrikimų. Jei po tyrimo paaiškės, kad skydliaukė padidėjusi, tačiau hormonų lygis normalus, tada pakanka jodo preparatų. Jei hormonų lygis padidėjęs arba sumažėjęs, reikia gydyti hormonų preparatais. Paplitusios nuomonės, kad hormonai, kuriuos nėštumo metu vartojo mama, turi įtakos vaikų endokrininės sistemos sutrikimams atsirasti, gydytojai nepatvirtina. Kaip žinoma, hormonai skiriami moterims, turinčioms reprodukcinės sistemos problemų – negalinčioms išnešioti kūdikio ir kitais atvejais. Toks gydymo kursas gydytojui prižiūrint praktiškai niekada neturi įtakos vaiko sveikatai. Tiksliai paskirta hormoninio preparato dozė padeda išsaugoti nėštumą. Hipotireozė gali būti įgimta – tai paveldima liga, kai vaikas jau gimsta turėdamas „blogą“ skydliaukę. Svarbu naujagimiams nustatyti šią ligą, nes anksti pradėjus gydyti galima išvengti vystymosi atsilikimo. Sergantieji hipotireoze gydytis turi visą gyvenimą. Geriausia profilaktika nustatyti vaikų endokrininės sistemos pažeidimus – nėščiųjų tyrimai esant ankstyvai nėštumo stadijai, kai formuojasi nervų sistema ir skydliaukė.

Nerimą keliantys simptomai

Sulėtėjęs augimas. Svorio sutrikimai – ir jo deficitas, ir antsvoris. Jei vaikas nutukęs, tai liudija, kad sutrikusi medžiagų apykaita. Kai trūksta skydliaukės hormonų, vaikai būna suglebę, silpni – jie greitai pavargsta, palyginti su bendraamžiais, jiems sunku keltis rytais. Jei skydliaukė dirba per smarkiai, stebimas svorio kritimas, padidėjęs jautrumas, ypač mergaičių. Jos tampa verksmingos, net agresyvios, gali atsirasti rankų drebulys, padidėti akių obuoliai, kraujospūdžio skirtumai – sumažėjęs diastolinis ir padidėjęs sistolinis, plona, net sausa oda. Patyręs gydytojas sutrikimą gali diagnozuoti jau pagal tai, kaip vaikas įeina į jo kabinetą: tai matyti iš jo plastikos, hiperaktyvaus elgesio manieros, bruzdesio.

Lyties klausimai

Lytinę brandą daugiausia lemia paveldimumas, tačiau turi įtakos ne tik genetiniai ypatumai, bet ir tautybė, rasė – pietiečių arba šiauriečių vaikai bręsta anksčiau. Normos arba nukrypimo požymiu gali būti antrinių lytinių požymių seka: mergaitėms iš pradžių turi vystytiskrūtys, paskui imti augti gaktos plaukai, vėliau atsirasti mėnesinės. Jei viskas vyksta ne tokia seka, tai dar ne ligos požymis, bet su endokrinologu pasikonsultuoti derėtų. Jei mergaitėms ant rankų, kojų, nugaros ima augti plaukai, atlikus specialius tyrimus reikia atsikratyti endrogenų pertekliaus. Jei jų trūksta, galima kalbėti apie antinksčių patologiją. Jei hormonų lygis normalus, tai gali būti sandaros ypatumai. Normaliai vystantis 8–9 metų mergaitėms atsiranda pirmieji brandos požymiai – spenelių laukeliai iškyla, keičia spalvą ir formą. 10 – 12 metų mergaitėms ima persiskirstyti riebaliniai audiniai, vystosikrūtys. Pirmosios mėnesinės turėtų atsirasti 12–14 metų, tačiau įmanomi svyravimai nuo 10 iki 16 metų. Normali lytinė berniukų branda vyksta 9–14 metais. Pirmieji požymiai: padidėja sėklidės, vėliau – atsiranda gaktos plaukai, paskui organai baigia visiškai bręsti. Tokio amžiaus berniukams kartais pastebimas krūtų liaukų pabrinkimas, taip būna dėl prolaktino pertekliaus, gydyti nereikia. Tai fiziologinis reiškinys, vadinamoji genikomastija. Ją gali lemti nutukimas/4355">nutukimas.

Nerimą keliantys požymiai

Mergaičių gaktos plaukuotumas nesant kitų antrinių lytinių požymių gali atsirasti dėl antinksčių veiklos sutrikimo, auglio. Reikėtų nedelsiant kreiptis į endokrinologą. Mažesnis nei bendraamžių ūgis. Reikia atlikti tyrimą ir nustatyti, ar kaulų amžius atitinka biologinį amžių. Nutukimas berniukams gali lemti genitalijų vystymosi patologiją. Endokrininis nukrypimas kriptorchizmas, kai viena arba abi sėklidės laiku nenusileidžia į mašnelę, o lieka pilvo ertmėje.
Nesivysto genitalijos – jei 13 metų berniukui pažastyse ir ant gaktos jau auga plaukai, o lytiniai organai dar vaikiški, reikia endokrinologo stebėjimo. Abiejų lyčių vaikams gali būti priešlaikinė lytinė branda. Tai turi kelti nerimą, jei berniukams iki 9 metų arba mergaitėms iki 8 metų atsiranda antriniai lytiniai požymiai. 
 

iMed