Net ketvirtadalis miokardo infarktų yra ūmūs, kuomet mirštama nepasiekus ligoninės. Gelbstint gyvybes Vakarų šalyse masinio susibūrimo vietose, pavyzdžiui, oro uostuose, sporto klubuose kaip pirmosios pagalbos priemonė yra pastatyti automatiniai defibriliatoriai, stimuliuojantys širdį. Tai siekiama padaryti ir Lietuvoje.

Apie miokardo infarkto aktualijas ir problemas, su kuriomis susiduria specialistai, L.S. pasakoja Klaipėdos jūrininkų ligoninės II Kardiologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis. 


Pirmoji pagalba – automatiniai defibriliatoriai  
Širdies ir kraujagyslių ligoms pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio, nes nuo jų yra didžiausias mirštamumas. „Koronarinė širdies liga yra labai plati sąvoka. Tai ir stabili krūtinės angina, ir ūmūs koronariniai sindromai. Grėsmingiausia patologija – ūmus miokardo infarktas. Tai yra staigi koronarinė mirtis, kuomet infarkto požymiai nėra labai ryškūs. Tačiau užsiblokavus stambiai kraujagyslei įvyksta fatališkas širdies ritmo sutrikimas. Todėl brangi kiekviena minutė. Remiantis statistika, net 25 proc. miokardo infarkto atvejų yra ūmūs. Todėl Vakarų šalyse masinio susibūrimo vietose yra pastatomi automatiniai defibriliatoriai, kad žmogui, kurį ištiko ūmus infarktas, nedelsiant būtų galima suteikti pirmąją pagalbą. Lietuvos širdies asociacija ėmėsi iniciatyvos, kad tai būtų daroma ir pas mus“, - sako kardiologas.  

Trombolizė – pagalbinis metodas    
 
Širdies ligų specialistas akcentuoja, kad atsiradus stipriems skausmams krūtinėje, kurie dažnai būna „deginančio“ pobūdžio, būtina skubos tvarka kreiptis į kardiologus. „Infarktas visada sukelia mirties baimę, tad jį lengva atpažinti. Jeigu per šešias valandas, kurios yra vadinamos auksinėmis, chirurgiškai bus pašalintas kraujagyslėje susiformavęs trombas, galima tikėtis, kad viskas bus gerai. Bėda ta, kad nemaža dalis patyrusiųjų miokardo infarktą kenčia skausmus, tikėdamiesi, jog jie savaime praeis ir į ligoninę patenka po paros ar net dviejų. Tokiais atvejais gydymo rezultatai būna prasti, nes pažeidžiamas didesnis širdies raumens plotas, ima formuotis širdies nepakankamumas“.
Pasak intervencinės kardiologijos specialisto A.Maksvyčio, pacientams, kurie patyrė miokardo infarktą, nepakanka vien konservatyvaus gydymo trombus tirpdančiais vaistais. Trombolizė yra tik kaip pagalbinis metodas, kai nėra galimybės per valandą ar pusantros, tarkim, iš Telšių, atvežti sergančiojo į specializuotą Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kad chirurgiškai būtų atkimšta užakusi kraujagyslė.
Visos rajonų ligoninės yra aprūpintos trombus tirpdančiais medikamentais ir taikydami šį gydymą paprastai telefonu konsultuojasi su mumis. Nors yra buvę atvejų, kai rajoninėje ligoninėje dėl miokardo infarkto besigydantis pacientas po atliktos trombolizės atstačius kraujotaką iškart buvo siunčiamas reabilitaciniam gydymui. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad sergantysis iš reabilitacijos centro pateko pas mus. Mat ir ištirpdžius trombą toje vietoje dažniausiai būna susiaurėjusi kraujagyslė. Todėl būtinos diagnostinės-gydomosios intervencinės procedūros, kad praplėstume susiaurėjusią kraujagyslę įstatant stentą. Esant išemijai susiaurėjusios širdies kraujagyslės atstatomos ir planine tvarka, kad būtų išvengta infarkto.
Rajoninėse ligoninėse trombolizė turi būti daroma esant ūmiam miokardo infarktui ir tuo atveju, kai nėra galimybės paciento laiku atvežti į specializuotą ligoninę, kur taikomas
efektyvus chirurginis gydymas.  
Trombolizė turi ir minusų. Mat yra kraujavimo pavojus į galvos smegenis. Vaistais ištirpdžius trombą yra rizika, jog kitądien pacientą gali ištikti insultas. O tai jau yra dramatiška komplikacija.
Todėl trombolize stabilizavus ligonio būklę, būtina jį tolesniam ištyrimui siųsti į specializuotą gydymo įstaigą“. 
 

Rūkaliai – potencialūs pacientai    
Pasak kardiologo, miokardo infarktas patiriamas dėl įvairių priežasčių. Tačiau rūkymas, pažymi specialistas, yra vienas esminių rizikos veiksnių. „Rūkantieji yra potencialūs pacientai, kuriuos tenka ir teks gydyti dėl miokardo infarkto. Taip pat turintieji antsvorio ir sergantieji cukriniu diabetu. Miokardo infarktą sukelia ir negydoma hipertenzija. Daugėja darbingo amžiaus žmonių, turinčių padidėjusį arterinį kraujospūdį, tačiau nerimtai žiūrinčių į šią ligą. Todėl neretai būna taip, kad jauni vyrai hipertenziją pradeda gydyti tik po patirto miokardo infarkto“.  
Širdies ligų specialistas A.Maksvytis akcentuoja, kad infarktas turi polinkį kartotis. Todėl, pažymi kardiologas, labai svarbu atsisakyti ydingų įpročių. Savrbus veiksnys prevencijai - metimas rūkyti, taip pat mitybos subalansavimas, fizinis aktyvumas, gerinantis kraujotaką.

Lietuvos sveikata