Iš kur ateina „išgalvotas

Dažnai varstę gydytojo kabineto duris išgirdote: „Vaiko tyrimai geri, ligos nerodo, kreipkitės į psichologą"? Gali būti, kad jus užplūs abejonės: gal vaikas meluoja, kaprizijasi? Tačiau jam iš tiesų skauda, jis tikrai serga. Tai jo siela šaukiasi pagalbos.

Kūno maištas

Gydytojams ir psichologams tenka dažnai konsultuoti vaikus, kurie skundžiasi pilvo, galvos skausmu arba beveik be perstojo serga įvairiomis peršalimo ligomis. Vaikai dar nesugeba gerai atskirti savo pojūčių, todėl labiau linkę skųstis fiziniais nei psichologiniais negalavimais. Atlikus begalę tyrimų paaiškėja, kad organizmas visiškai sveikas arba liga į jį atsėlino vien dėl to, kad mažylis nenori eiti į darželį, tėveliai savo atžalėlę netinkamai auklėja (per daug globoja arba yra pernelyg griežti ir reiklūs, neleidžia atsikleisti vaiko asmenybei ar kt.). Jis jaučiasi nesaugus, nesuprastas, neturi galimybės tinkamai išreikšti savo jausmų. Tad vaikas maištauja ne tik visa savo siela, bet ir kūnu. Taip vystosi psichosomatinė liga.

Kas susargdina?

Kas yra ta paslaptingoji psichosomatinė liga? Kai kurie mokslininkai teigia, kad nėra tik psichinių ar kūno (somatinių) negandų, jog net 90 proc. sveikatos bėdų vaikystėje kyla dėl nervinės įtampos bei psichinio nuovargio. Neigiamų emocijų nualintas vaikas greičiau peršąla, sudirgęs, blogai miegantis - suviduriuoja, o pervargusio, įsitempusio širdelėje gydytojas dažniau išgirsta ūžesį. Liga gali užklupti tuoj pat arba tiksėti tarsi uždelsto veikimo bomba. Pavyzdžiui, tėveliai, vaiką auklėjantys griežtai įsakinėdami, nurodinėdami ir reikalaudami tuoj pat vykdyti visus paliepimus, augina susigūžusį, savo emocijas užgniaužiantį žmogutį, kuris nuolat jaučia baimę ir pažeminimą. Todėl užaugęs labiau nei jo bendraamžiai gali būti linkęs sirgti lėtinėmis, ypač širdies ir kraujagyslių, ligomis.

Glamonės pagal receptą

Ligos požymiai vaikui gali būti savitai malonūs. Kol jis sveiksta, mamytė nenuleidžia rūpestingo žvilgsnio, sako meilius žodelius, ilgiau nei visada skaito pasaką, pasėdi ant lovelės, rūpestingai papurena pagalvėlę, apklosto ir paglosto. Ir kuo dažniau serga, tuo atlaidesnė: vietoj ligoniuko sutvarko žaisliukus, knygutes, atšaukia šokių ar užsienio kalbos pamokėles. Štai todėl sirgti malonu!

Tokio vaiko vien tabletės neišgydys. Mama ir tėtis turėtų visada būti vaikui dėmesingi ir švelnūs, skirti daugiau laiko, nuvesti į spektaklį ar gastroliuojantį cirką, supažindinti su garsiomis, įdomiomis gimtojo miesto vietomis. Užeiti į muziejų pažiūrėti žvėrelių ir paukštelių, velniukų ar sudužusio S.Dariaus ir S.Girėno lėktuvo, pasivažinėti funikulieriumi arba užsukti į Gedimino pilį. Ir neužmiršti paguldžius vaiką į lovelę pasėdėti šalia, dieną dažniau pabučiuoti ir apkabinti (kai kurie psichologai mano, kad vaiką reikia paglostyti ne rečiau kai 12 kartų per dieną, nes glamonės stiprina jo psichinę ir fizinę sveikatą). Jei vaikas gaus dėmesio tik sirgdamas, pasąmonė užfiksuos, kad liga - tai didžiulis tėvelių dėmesys ir rūpestis. O psichika geba reguliuoti fiziologinius procesus ir sukelti tikrą, neišgalvotą ligą ar skausmą.

Ką rodo liga?

Raumenų ir kaulų ligos. Jos gali būti užmokestis už tai, kad tėveliai per vėlai vaiką pratino prie aktyvaus gyvenimo, vienoje vietoje nustygti negalinčiam nenuoramai draudė judriuosius žaidimus arba iš prigimties veiklų, smalsų mažylį vertė užgniaužti savo emocijas, liepė niekur nesikišti, varžė jo laisvę.

Ką daryti? Pasąmonėje užgniaužta energija gali virsti sveikatą griaunančia jėga. Raskite sritį, kurioje vaikas galėtų išsilieti, paskatinkite žaisti sportinius žaidimus, šokti arba lankyti baseiną. Nenutraukite vaiko per vidurį sakinio, leiskite išsikalbėti ir pasidalykite savo išgyvenimais bei įspūdžiais. Juk kol buvote darbe, tiek daug visko įvyko!

Bronchų astma. Ši liga gali būti pasąmonėje užgniaužto verksmo (ar per didelės mamos globos) rezultatas. Verkiantis vaikas nori būti išgirstas, suprastas ir paguostas. Tačiau tėveliai jam sako: „Nutilk!" Tokiam vaikui sunkiau sekasi bendrauti su bendraamžiais, dažnai konfliktuoja su suaugusiaisiais, ypač tais, kurie jam svarbūs: tėvais ir darželio auklėtoja, o vėliau - dar ir su mokytoja bei treneriu. Kai vaikas užauga, nesiseka užmegzti gerų santykių su bendradarbiais, viršininkais ir sutuoktiniu.

Ką daryti? Į vaiko ašaras pažvelkite kitaip. Nesinervinkite ir nereikalaukite, kad tuoj pat liautųsi verkęs. Mažyliai labai jautrūs ir emocionalūs, o verksmas yra vienas veiksmingiausių būdų atsikratyti nervinės įtampos. Aišku, ašarų ir riksmo geriausia išvengti. Todėl pamatę sudrėkusias akutes nuleiskite balsą ir nukreipkite vaiko dėmesį į ką nors malonesnio. Berniukui niekad nesakykite: „Vyrai neverkia!" , o mergaitei - „Pykti - negražu", nes taip vaikai mokomi atsisakyti savo jausmų (liūdesio ar pykčio), suaugusieji gali ne tik papildyti astmininkų gretas, bet ir rizikuoja mirti nuo infarkto "pačiame jėgų žydėjime".

Odos ligos. Jos neretai kyla dėl nervų sistemos perkrovos vaikystėje. Polinkį jomis sirgti turinčiam mažyliui daugiau nei kitiems reikia mamos šilumos ir meilės, tačiau ši atžalėlę nuveda į lopšelinukų grupę arba nusamdo auklę, o pati išeina į darbą. Nuoskauda netekus mamos dėmesio nugula giliai sieloje, vaikas jaučiasi apleistas. Mama turėtų tinkamai ir greitai reaguoti į mažylio kūno siunčiamus signalus.

Ką daryti? Berniukai darželiui subręsta maždaug metais vėliau nei mergaitės (sulaukę ketverių), nors yra ir išimčių. Kai kurie berniukai tokie judrūs, pasitikintys savimi ir bendraujantys, kad ir dvejų metukų linksmai nustriksi į darželį kaip gražiausią šventę. O kiti, net ir sulaukę mokyklinio amžiaus, nenoriai išsiskiria su mylimais žmonėmis, baiminasi naujų dalykų (nepažįstamų aplinkybių). Svarbiausia, kad mama ir tėtis tinkamai bei greitai reaguotų į mažylio kūno siunčiamus signalus, suprastų ir niekada nepamirštų: vaiko pasaulyje jie yra tarsi šilumą ir meilę skleidžianti saulė, be kurios jis vysta bei džiūsta.

Alerginė sloga, nosiaryklės uždegimas. Dažna sloga sušalus, po konfliktų ir įtampos atsinaujinanti ar sustiprėjanti alerginė sloga gali rodyti nesąmoningą vaiko siekį atsiriboti nuo nepalankios aplinkos. Užsienyje pastebėta, kad namie auginami vaikai, kuriuos tėveliai ar auklė veda į kokį nors būrelį, peršąla kur kas dažniau, nei tie, kurie eina į mažą darželio grupę ar paruošiamąją klasę. Atrodo, turėtų būti priešingai. Juk didesniame būryje vaikų daugiau galimybių pasigauti virusą. Tačiau jų organizmą nuo užkrato saugo geros emocijos: džiaugsmas, patiriamas užsiėmus patinkama veikla, žadina imuninės sistemos veiklą. O „naminukai" nesiekia pergalių, kuriomis galėtų nustebinti tėvelius, todėl sulaukti jų dėmesio lieka vienintelis būdas - susirgti. Bet užklupusi peršalimo liga dar nereiškia, kad vaikas apsimeta, vaidina ligonį. Vaiko organizmas jautriai reaguoja į nuotaikas, psichologinę būklę. Tad jei liga - pageidaujama būklė, kūnas pats įjungia ligos „programą" su visu požymiais: temperatūra, apetito stoka, silpnumu, skausmu bei galimomis komplikacijomis.

Ką daryti? Neverskite mažylio draugauti su vaikais, kurių tėvai jums yra svarbūs ar įdomūs, neįtikinėkite bendrauti vien dėl to, kad tai jūsų viršininko, įtakingo žmogaus arba vaikystės draugo atžalos. Leiskite mažyliui rinktis draugus pačiam. Nepalikite jo su žmonėmis, šalia kurių jaučiasi nejaukiai.

Dirglaus žarnyno sindromas, opaligė. Vaikas gali vemti, viduriuoti ar sunkiai tuštintis, nes yra nervingas, labai atsakingas, ambicingas, siekia lyderystės, yra pernelyg pareigingas ir nusižengęs ar suklydęs jaučia didžiulę kaltę. Negalima užaugti nė karto nesuklydus ar neiškrėtus išdaigos, todėl mažyliui nebūkite per daug griežti. Jei jis užgniauš agresiją savyje, atsiras savigrauža, skrandis išskirs daugiau sulčių ir pradės virškinti pats save. Iki gastrito - tik vienas žingsnis! Būna, mažylį nuo kūdikystės vargina užkietėję viduriukai ir jokie laisvinamieji nepadeda. Tačiau vos tik šeima pradeda gyventi atskirai nuo senelių, viduriukai susitvarko. Nieko stebėtino: vidinėmis savo „antenomis" vaikas pagauna aplinkos atmosferą, jaučia įtemptus artimų žmonių santykius, todėl „streikuoja" jo žarnynas.

Ką daryti? Padarykite viską, kas jūsų jėgoms, kad vaiko žarnynas netaptų dirglus. Neskatinkite pirmauti bet kokia kaina, nereikalaukite neįmanomo, mokykite pralaimėti išdidžiai, savęs nekaltinant. Niekada nesakykite vaikui: „Tai tavo problema!" Nereikalaukite slėpti savo tikruosius jausmus, visada su visais ir bet kuriomis aplinkybėmis būti mandagiam ir maloniam. Nepriekaištingos manieros vaikystėje kenkia vaiko sveikatai! Siekdamas visiems būti geras ir nerodyti, kad pyksta, yra įsižeidęs ar nusiminęs, mažylis konfliktuoja su savo emocijomis bei proto balsu. Leiskite vaikui išsilieti: kartu sukurkite patrauklią istoriją apie tai, kaip jis kovoja gerųjų jėgų pusėje ir nugali blogį, suvaidinkite sceną, kaip vaiko priešininkas gauna pelnytą atpildą. Tokia emocinė iškrova padės nurimti ir išvengti nervinės įtampos sukeltų ligų.