Išblyškęs veidelis

Viena dažnesnių ligų kūdikystėje – mažakraujystė. Ji neretai užklumpa ir vyresnius vaikučius. Kas ją paskatina, ar mažylis greitai pasveiks?

Ko reikia kraujui

Eritrocitai ir hemoglobinas perneša į visus organizmo audinius deguonį. Jei hemoglobino kraujyje nepakanka arba trūksta geležies, sumažėja eritrocitų dydis, jie tampa blyškūs, vaikučiui galima įtarti geležies stokos mažakraujystę. Tai dažniausia mažakraujystės forma, ypač kūdikystėje ir paauglystėje. Kuo mažiau kraujyje hemoglobino ir eritrocitų, tuo labiau kenčia organai, trinka jų veikla.

Jei eritrocitai per dideli, vadinasi, kraujyje stinga vit. B12 ir folio rūgšties. Kai trūksta folio rūgšties, vaikas gali susirgti folio rūgšties mažakraujyste. Ji kartais užklumpa mažuosius, kurie geria labai daug ožkos pieno (jame nėra ne tik šios rūgšties, bet ir geležies). Vit. B12 mažakraujyste vaikučiai iki penkerių metų neserga, nes jiems užtenka atsargų, sukauptų iš mamos organizmo. O hemolizinė mažakraujystė būna tada, kai vaiko organizmas pats ardo eritrocitus.

Geležies kraitis

Jei kūdikio besilaukiančios mamos geležies kiekis organizme geras, o nėštumas be komplikacijų, vaikeliui sukauptų geležies atsargų turėtų visiškai pakakti net iki trejų metų. Žinoma, jei jis valgo visavertį maistą. Tačiau būna, kad mama mažakraujyste neserga, bet jos organizme geležies atsargos menkos, tad šio mikroelemento mažiau gavo ir kūdikis (taip nutinka taip pat vegetarės mažiukui).
Naujagimių kraujyje hemoglobino būna net 160–200 g/l (gramų viename litre). Paskui organizmas savaime pradeda ardyti eritrocitus. Jei vaikelis gimsta laiku ir gero svorio, maždaug 2–3 mėnesį hemoglobino gali sumažėti iki 110–90 g/l. Tai fiziologinė mažakraujystė, jos gydyti nereikia, nes netrukus suaktyvės kaulų čiulpų veikla ir hemoglobino vėl pakaks. Bet itin sparčiai augančiam kūdikėliui (iki šešių mėnesių padvigubinusiam kūno svorį ) gali labai sumažėti geležies atsargos ir pradėti vystytis geležies stokos mažakraujystė.
Neišnešiotų kūdikių fiziologinė mažakraujystė būna daug didesnė (70–80 Hb g/l,) todėl būtina medikų pagalba. Nuo kurio mėnesio neišnešiotukui skirti papildų, lemia gimimo laikas. Ligos požymiai gali pasireikšti trečią gyvenimo mėnesį ar net greičiau, todėl dažniausiai skiriama 2–3 mėnesį. Jei naujagimis gimsta jau sirgdamas mažakraujyste, gydytojai stengiasi nustatyti tikrąją jos priežastį ir nedelsiant skiriama papildų ar lašinama į veną eritrocitų masės.
Jei besilaukianti moteris sirgo mažakraujyste arba vaikelis gimė labai mažo svorio, nors ir laiku, jis irgi rizikuoja susirgti geležies stokos mažakraujyste. Siekiant užtikrinti kaulų čiulpų veiklą ir išvengti mažakraujystės, skiriama geležies papildų. Jų ypač reikia dvynukams ir trynukams
Amžius Hemoglobino kiekis kraujyje( vidutinis )
1 para 184 Hb g/l
1 mėnuo 140 Hb g/l
3 mėnesiai 115 ( +/- 10) Hb g/l
6 mėnesiai 115 Hb g/l
1–2 metai 120 Hb g/l
4–5 metai 125 Hb g/l
Pastaba. Hemoglobinas gali neatitikti šios lentelės, bet vertinti, ar tai liga, turi gydytojas.

Kur dingo apetitas?

Jei sveikas vaikutis pradėjo blogai valgyti, tapo blyškus (tai gali būti vienintelis ligos požymis), širdelėje atsirado ūžesys, ji dažniau plaka, lėčiau auga nagučiai, o vidinė apatinio akies voko pusė tapo blyškesnė, galima įtarti geležies stokos mažakraujystę. Kai kurie mažyliai labai nori valgyti smėlį arba tinką nuo sienos. Geležies stokos mažakraujystė gali būti ir be požymių.
Mažakraujyste suserga vaikutis, jei sunkiai ir ilgai sirgo užkrečiamąja liga (tarkim, pūlingąja angina, gripu, plaučių, inkstų uždegimu ar kt.). Jei mažakraujystė kilo dėl užkrečiamosios ligos, o ne dėl geležies stokos, ligą išgydžius hemoglobino norma gali sugrįžti savaime. Kai kurių vaikučių žarnynas nepasiima geležies, todėl reikia visą laiką reikia vartoti papildų.

Būsiu raudonskruostis!

1.Mažakraujyste sergantį kūdikį žindykite kuo ilgiau. Karvės piene geležies beveik nėra, tad jei negalite žindyti, pirkite mišinuką su geležimi.
2. Nors kartą per dieną šešių mėnesių kūdikiui duokite natūralios mėsos, geriau jautienos, neriebios kiaulienos, kalakutienos (gydytojas gali patarti mėsytės ir nuo 5 mėn.). Daug geležies turi veršiena, bet neretai sukelia alergiją. Geležį organizmas geriau pasiima kartu su vit. C, todėl mėsą patartina valgyti su daržovėmis. Geležies gausu žemuogėse ir braškėse, bet vaikams jų negalima daug, nes kyla alergijos grėsmė. Šio mikroelemento labai daug turi juodieji serbentai, mėlynės, bruknės, spanguolės, kurių galima duoti artėjant pirmam gimtadieniui. Lapinės daržovės taip pat vertingos (špinatai, šparagai, salotos), jų galima pasiūlyti vyresniam vaikučiui. Vaikučiui neduokite daug pieno produktų, nes kalcis „suriša“ geležį ir ji pasišalina iš organizmo nepasiekusi kraujo.
3. Atkreipkite dėmesį, kiek grynosios geležies yra tabletėje. Tarkim, 50 mg geležies sulfato tabletėje gali būti tik 10 mg geležies. Tad trejų metų vaikas, sergantis mažakraujyste, turėtų gerti 3–4 kartus per dieną po vieną tabletę, o ne vieną kartą, kaip neretai būna. Tėveliai kartais nustoja jų duoti, kai hemoglobinas pasiekia normą, tad geležies atsargos greitai išsenka. Papildus reikia vartoti ne trumpiau kaip 4–6 mėnesius. Neišsigąskite, jei vaikučio išmatas geležis nudažys juodai ir jos palaisvės (ar, priešingai, sukietės). Papildų vaikutis turėtų vartoti pavalgęs, antraip gali šiek tiek skaudėti skranduką.
4. Jei nesiseka gydyti vaiko, reikia patikrinti, ar neturi kirminų. Kartais vieno tyrimo nepakanka, reikia pakartoti.