Daugelis žmonių, pajutę klausos susilpnėjimą, patiria baimę, užsidaro savyje. Lyg ir pasitraukia nuo gyvenimo, o tada pasijunta vieniši ir nereikalingi.
„Ką sakai, vaikeli? Pakartok, močiutė neprigirdi.“ Pasisekė tai močiutei, kurios anūkėlis kantriai pakartoja. O jeigu numoja ranka ir nueina šalin? Močiutė kitą kartą bijo pasirodyti įkyri ir nebeprašo pakartoti.

Kodėl vyresniame amžiuje žmonės netenka klausos arba ji labai susilpnėja?


Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies ir gerklės klinikos docentu Vyteniu Kinduriu. Kokie susilpnėjusios klausos požymiai? Klausos silpnėjimas gali vystytis lėtai ir apgaulingai dėl natūralių senėjimo procesų. Jis taip pat gali būti chroniškas, atsiradęs dėl įsisenėjusių ausies infekcijų arba pasireikšti labai stipria forma dėl garsaus trumpalaikio triukšmo. Daugelis žmonių patys nesuvokia, kad klausa pablogėjo, nes simptomai pasireiškia palengva. Pirmasis susilpnėjusios klausos ženklas yra tas, kad žmogus suka sveikąją ausį į kalbantįjį ir perklausia, kas sakoma. Arba, kalbėdamas telefonu, beveik automatiškai telefono ragelį glaudžia prie sveikosios ausies. Vėliau dėl klausos problemų pradeda vengti dalyvauti pokalbiuose, ima trauktis iš socialinės veiklos. Daugelis stengiasi slėpti savo problemą, apsimeta, jog seka ir supranta viską, kas sakoma, tačiau dažnai atrodo pavargę. Todėl gali kisti elgesys. Kalbos pasikeitimas priklauso nuo to, kokiame amžiuje prarandama klausa ir kaip ji susilpnėja. Suaugusių žmonių artikuliacija lieka beveik nepakitusi. Kai žmogus negirdi, jis gali ir neteisingai suprasti, kas sakoma. Tuomet pradeda nepasitikėti savimi ir kitais. 

Klausa silpnėja su amžiumi, ar tai gali atsitikti ir jauniems žmonėms?


Su amžiumi organizme vyksta tam tikri procesai, degeneraciniai amžiaus pokyčiai. Vyresni žmonės pradeda sirgti įvairiomis ligomis. Jie pradeda nešioti akinius, dažnai jiems tenka protezuoti dantis, sąnarius. Vyresnių žmonių ausų landa ir būgnelis išlieka paprastai normalūs, bet silpsta klausos nervas ir vidinės ausies sugebėjimas priimti ir atitinkamai apdoroti patenkančius garsus. Tada reikalingi gerokai stipresni dirgikliai, todėl mes sakome – akims reikia akinių, o ausims į pagalbą ateina klausos aparatas. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra sudėtingi skaitmeniniai įrenginiai, kurie sugeba pagal kiekvieno žmogaus klausos susilpnėjimo laipsnį ją grąžinti. Tai padeda ne tik girdėti aplinkos garsus, bet ir leidžia jaustis visaverčiu. Klausos nervą gali paveikti ir kiti dalykai. Jeigu žmogus dirbo sunkiomis sąlygomis, triukšme, dažnai sirgo ausų uždegimais, o gal sirgo dar ir padidėjusio kraujospūdžio liga, diabetu, galbūt buvo sutrikusi jo medžiagų apykaita. Visos šios ligos taip pat neigiamai veikia klausos nervo funkciją. 

Į senatvę apkurto didysis kompozitorius L.Van Bethovenas. Gal žinote, kokia liga jis sirgo?


Greičiausiai jis sirgo ausies skleroze, arba – otoskleroze. Tai – dėl medžiagų apykaitos proceso sutrikimų atsirandantys kalkėjimo, kaulėjimo židiniai vidurinėje ausyje. Jie sutrikdo klausos kauliuko judesius, dėl to garso bangos kur kas silpniau perduodamos į vidinę ausį. Tai nėra dažnas susirgimas. Otoskleroze dažniau serga moterys, o ligonių amžius gali būti labai įvairus. Gali susirgti senoliai, o gali – kelių ar keliolikos metų vaikai. Tada šią ligą vadiname jaunatvine otoskleroze. 

Kokie pirmieji otosklerozės požymiai?


Vieniems liga pirmiausia pasireiškia ūžesiais, cypimu ausyje, kitiems – klausos susilpnėjimu. Girdi garsus, bet nesupranta žodžių prasmės. Bet kuriuo atveju, pajutus cypimą ar ūžesį, būtina kreiptis į gydytoją. Juk yra dar ir kitų, kur kas pavojingesnių ligų, kurios pasireiškia taip pat, kaip ši. Tokie yra ir beprasidedančių navikinių procesų smegenyse požymiai. Otosklerozė – nereta liga, bet, žinoma, ne tokia dažna, kaip angina ar sinusitai. Per metus operuojame daugiau nei 100 ligonių iš visos Lietuvos. 

Ar operacija šią ligą visiškai išgydo ir klausa grąžinama?


Taip, klausos kauliukų judesiai yra visiškai atnaujinami, tačiau ši liga savo besivystančiais kalkėjimo židiniais gali paliesti ir vidinę ausį, todėl tam tikras klausos susilpnėjimas gali išlikti. Operuodami pašaliname vieną iš ligos sukeltų simptomų, bet ne pačią ligą. Pacientas ir toliau serga ausų skleroze, bet jam grąžinamas gebėjimas girdėti. Šiuo metu skyriuje guli moteris, kuriai ką tik operavau antrąją ausį. Pirmąją buvau išoperavęs jau prieš 27 metus, kai jai buvo 20 metų. Ta operuotoji ausis veikia puikiausiai ir dabar. Ši liga yra abiejų ausų liga, sklerozės židinių gali būti įvairiose vietose. 

Gal šis ausų susirgimas yra paveldimas?


Taip, ši liga turi taip vadinamąjį recesyvinį paveldėjimo tipą. Sirgusiojo asmens palikuonys gali ir nė vienas nesirgti arba – sirgti, tai priklauso nuo to, ar turės panašų geną jų būsimieji partneriai.
 

iMed