Jei vaikas nenori į būrelį

Ruduo – būrelių metas. Vaikai šoka, tapo, lipdo, muzikuoja. Bet vieną dieną ima ir pareiškia: „Nenoriu į būrelį!“ Ką daryti? Pataria psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Evelinai – septyneri. Šiemet ji pradėjo lankyti mokyklą. Mergaitė labai smalsi, viskuo domisi, tad pirmą kartą į būrelį mama ją nuvedė sulaukusią ketverių. Dainavimo būrelyje mergaitei patiko. Deja, po kelių mėnesių dainuoti nusibodo. Mama dainavimo leido nelankyti, bet užrašė į dailės būrelį. Ištvėrė du mėnesius. Dar bandė įkalbėti lankyti dailę, piešti, bet mergaitė tik puldavo į ašaras...

Kitąmet Evelina pradėjo lankyti baletą. Dukart per savaitę mama veždavo vaiką į klasikinio šokio pamokėles. Mokslai truko neilgai. Dar vienas bandymas – keramikos būrelis. Ištvėrė iki vasaros, bet toliau lankyti atsisakė. Mokykloje atsivėrė naujos perspektyvos, Evelina dega noru lankyti jogą, muziką, čiuožimą, mažųjų modeliukų būrelį.

Mama abejoja: eksperimentuoti toliau, leisti bandyti įvairias sritis ar neleisti niekur, kol tvirtai apsispręs ko norinti? O gal išrinkti būrelį ir griežtai liepti jį lankyti?

Anksčiau kone visi vaikai lankė muzikos mokyklą, mokėsi dainuoti. Dabar būrelių pridygo lyg grybų po lietaus...

Sovietų laikais beveik visi vaikai nuo šešerių metų lankė muzikos mokyklą. Buvo madinga ir populiaru. Vykdavo daug įvairių konkursų, kuriuose mažieji varžydavosi, galėjo parodyti savo sugebėjimus. Dabar į muzikos mokyklą patenka ir vaikučiai be gabumų, neturintys nei klausos, nei ritmo jausmo. Muzikai negabus vaikas galėtų lankyti kitus būrelius, bet kartais tėvai, patys nesugebėję tapti muzikantais, dainininkais ar šokėjais, labai tikisi, kad vaikas pasieks tai, kas jiems nepavyko. Kai patys vaikai mieliau rinktųsi ką nors kita.

Populiarus stereotipas, kad mergaitė turi šokti, dainuoti, blogiausiu atveju – tapyti, bet ne sportuoti. O berniukas – būti sportiškas, stiprus – žodžiu, tikras vyras. Bet kodėl neleisti sportiškos mergaitės žaisti teniso, į gimnastikos ar kitokį sporto būrelį, o berniuko, kuris nori šokti, į šokius?

Kokio amžiaus vaikutį geriausia leisti į būrelį? Ar darželinukui ne per anksti?

Iki penkerių metų nebūtina vaiką leisti į kokį nors būrelį. Nebent jis pats labai nori. Tuomet gali ir piešti, ir dainuoti, ir šokti. Tokiame amžiuje dar neatsiskleidžia vaikučio ypatingi gabumai kuriai nors sričiai. Deja, tėvai gana dažnai neatsižvelgia į mažylio raidos ypatumus. Ne paslaptis, kad ir būrelių vadovai dažnai be pedagoginio išsilavinimo, todėl taip pat neturi daug žinių apie ikimokyklinuko raidą.

Ikimokyklinukas dar nėra pajėgus daug kuo rimtai užsiimti. Tarkim, jeigu kasdien yra vedamas į būrelį, yra per daug spaudžiamas, padariniai gali būti gana liūdni. Mažylis greitai išsenka, nusilpsta jo imunitetas, ima dažniau sirgti. Vaikučio, kuris yra verčiamas lankyti būrelius, būti „pačiu pačiausiu“, asmenybė vėliau gali būti nestabili. Juk mažylis, iš kurio reikalaujama daug, o jis dar nepajėgus įvykdyti visų reikalavimų, kuriuos kelia jam tėvai, save nuvertina. Paskui pradeda pykti, aikštytis ir protestuoti. Kartais užsisklendžia savyje.

Darželinukai dažnai patys nori lankyti vieną ar kitą būrelį.

Jei prašo, tai reikia leisti. Ikimokyklinukas yra apskritai labai smalsus ir daug kuo domisi, bet veikla ir žiniomis negalima jo apsunkinti. Vesti į vieną būrelį – ne į tris ar keturis vienu metu, kad nepervargtų. Svarbu, kad darželinukas turėtų pakankamai laiko žaidimams ir poilsiui. Maždaug apie 6–7 metus jau gali paaiškėti, kam vaikas gabus.

Ką daryti, jeigu vaikutis prašosi į vieną, paskui kitą, trečią būrelį, bet visi greitai atsibosta?

Mažam vaikui reikia leisti pažinti pasaulį, patį save, patirti tai, ką gali, ko negali, ką sugeba, o ko ne. Reikėtų leisti daryti daug ką. Tai svarbu ne tik darželinukams, bet ir pradinukams. Vyresnius mokinukus (ketvirtokus, šeštokus ir t. t.), kurie jau sugeba apsispręsti ir pasirinkti tai, kas jiems įdomu, netgi vertėtų paskatinti daryti tai, ką pradėjo.

Vaikas dar nemoka būti toks disciplinuotas, kad nuosekliai įveiktų visas atsiradusias kliūtis. Dažnai prireikia tėvų pagalbos. Pavyzdžiui, jeigu tokio amžiaus mokinukas pasirenka sritį, kurią norėtų tobulinti (arba matydami gabumus parenka tėvai), siūloma pasirinktos krypties laikytis. Ir per daug nenuolaidžiauti. Vaikas pats dar nesugeba prognozuoti, kas bus, kai baigs, tarkim, muzikos mokyklą, bet tėvai tai gali numatyti.

Dažniausiai vaikams būreliai atsibosta, kai tampa per sunku. Vis dėlto tai nereiškia, kad tuoj pat reikia viską mesti ir imtis kitos veiklos. Taip formuojasi paviršutiniška asmenybė, kuri įpranta apeiti sunkumus, ieškoti lengvesnio būdo. Dažnai tokie vaikai ir vėliau, jau suaugę, nesugeba darbo atlikti iki galo. Be to, vaikas pradės manyti, kad tai, kas nepatinka, galima tiesiog... mesti.

Kaip elgtis, jei darželinukas ar pradinukas palankęs būrelį vos kelis mėnesius jau nori eiti į kitą?

Tokio amžiaus vaikučio versti negalima. Nebent pastebite, kad jis nepaprastai gabus ir, tarkim, muziką ar gimnastiką gali sieti su savo ateitimi. Tačiau tokie ypač gabūs vaikai gimsta retai, juos pastebi ne tik tėvai, bet ir muzikos mokytojai, choreografai, treneriai. Tokiu atveju prasminga paskatinti vaikutį siekti rezultatų ir verta paieškoti patrauklių paskatos būdų. Tačiau tokie vaikai yra išimtis, nes paprastai gabumai taip anksti nepasireiškia. O kad vaikas smalsus, viskuo domisi, nieko keista.

Patarimai

Jeigu mažas vaikas, darželinukas ar pradinukas nori lankyti kurį nors būrelį, leiskite, bet neverskite, kai tai jam tampa nebeįdomu.
Vaikas pervargs, jeigu kasdien teks lankyti kokį nors būrelį.
Ketvirtokas ir vyresnis mokinukas jau pats gali pasirinkti dominančią sritį. Jeigu ilgainiui pasirinkta veikla vaikui atsibodo, būkite nuoseklūs ir neleiskite visko mesti vos iškilus pirmiems sunkumams.

Naujame, spalio mėnesio žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje, skaitykite:

„Vaikai svarbiau nei karjera“. Beata Nicholson pasakoja apie vaikų klegesio ir pyragų kvapo pilnus namus Londone ir karjerą Lietuvoje.
„Tarp mūsų, tėčių“. Ką daryti, jei vaikas verkia? Arba nevalgo? Arba ožiuojasi parduotuvėje? Daugiavaikiai tėčiai pataria „žaliems“ tėtukams.
„Vėl pirštukas burnoje“. Kodėl čiulpia pirštuką? Kaip atpratinti? Naudingi patarimai.
„Mažais žingsneliais laimės link“. Neįgali, vieniša, bet laiminga mama. Istorija apie įkvepiantį Oksanos optimizmą.
„Miegok ramiai“. Specialisto patarimai padės ieškantiems čiužinuko.