“Dukrai beveik jau aštuoneri, tačiau nuo pat mažens važiuojant bet kokia
mašina ar automobiliu ją labai greitai supykina, darosi bloga ir ji vemia. Be
to, pastebėjau, kad jai bloga pasidaro ir ilgiau važiuojant autobusu, o ypač,
kai diena karšta. Taip yra ir mano pažįstamos sūnui, kuris pora metų jaunesnis
už mano dukrą. Norėčiau sužinoti, kodėl kai kurie vaikai negali važiuoti
automobiliu ir ar tai pavojinga sveikatai? Gal galima nuo šito išsigydyti?”
(Rasa V.)
Vilniaus Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja Dalia Adomaitienė:
– Važiuojant automobiliu ar kitokia transporto priemone atsirandantis blogumas
bei pykinimas ar vėmimas yra jūrligės simptomai. Tuomet pablykštama, pila šaltas
prakaitas, kinta kvėpavimas ir pulsas, kartais skauda, svaigsta ar sukasi galva,
pykina, žmogus pradeda vemti. Jis tampa vangus, apatiškas, mieguistas, netenka
apetito, gali pūsti vidurius. Šie ligos simptomai atsiranda kai ilgai dirginamas
pusiausvyros aparatas ir sutrinka motorika. Tai ypač dažnai atsitinka plaukiant
laivu, važiuojant automobiliu ar traukiniu.
Pastebėta, kad vaikai, nemėgstantys važiuoti automobiliu, nes juos pykina ilgai
žiūrint pro važiuojančios transporto priemonės langą, taip pat bijo suptis ar
eiti per nors šiek tiek siūbuojantį lieptą. Jie prasčiau jaučiasi ir tvankioje
ar pilnoje įvairiausių kvapų patalpoje.
Tačiau jūrligės požymiai tuojau pat praeina išlipus iš transporto priemonės. O
šiaip sveikam vaikui ar suaugusiam važiuojant automobiliu atsiradę jūrligės
požymiai nieko bendra neturi su kitom ligom. Tiesiog jūrligės požymius dažniau
jaučia jautresni, pavargę, greitai susijaudinantys žmonės. Be to, jei šeimoje
kas nors serga jūrlige, tikėtina, kad jos požymius gali jausti ir kiti šeimos
nariai, o vaikams augant jie arba išnyksta arba stipriai susilpnėja.
Šios nemalonios būsenos galima išvengti:
sureguliavus vaiko dienos režimą,
žiūrint, kad jis nepervargtų,
nebūtų susierzinęs.
Svarbu:
prieš bet kokią kelionę pailsėti, o kelionės metu pasistengti nukreipti dėmesį
ir nuolat neklausinėti apie savijautą.
supykinus ar pradėjus vemti, paaiškinti, jog tai tik laikinas blogumas, kuris
tuojau pat praeis išlipus iš automobilio.
prieš kelionę per daug neprisivalgyti, o keliaujant ilgiau, bent keletą kartų
stabtelėti ir pasivaikščioti šalia automobilio nelaukiant kol pasidarys bloga.
Jei šios priemonės nepadeda, būtina vaiką parodyti gydytojui, kuris skirs
reikiamą gydymą.
Verta žinoti:
dėl tiesioginių saulės spindulių, automobilio salone temperatūra gali pakilti
net iki 70 laipsnių karščio ir sukelti šilumos smūgį,
dėl kaitros netenkama skysčių, tirštėja kraujas, todėl paūmėja kraujotakos
ligos,
keliaujant karštą vasaros dieną būtina daugiau nei įprastai vartoti skysčių –
geriausia gerti mažais gurkšneliais neatšaldytą vandenį
šaltas vanduo ilgiau pasilieka skrandyje, blogiau pasisavinamos vandenyje
ištirpusios duskos, padidėja prakaitavimas.
Dėmesio:
kai oro temperatūra 21C išgerti reikia 1–1,5 litro skysčių,
kai 26C – apie 2 litrus,
kai 32 C ir daugiau – ne mažiau 3 litrų.