Ką byloja kūdikio ašaros?

Rūpestinga ir mylinti mama pamaitina, paguodžia, nuramina, paglosto pilvelį ir kūdikis vėl ramiai miega. O jei klykia išaugęs iš dieglių amžiaus, sunku nuraminti net ir paėmus ant rankų? Ar tai nieko bloga? Kada mama galės pagaliau atsikvėpti?

Ko jis verkia?

Kūdikis dieną ir naktį verkia dažnai bei dėl įvairių priežasčių, nemažai jų yra nežinomos, nenuspėjamos, nes vaikutis verksmu reaguoja į bet ką. Tačiau dažniausiai taip praneša, kad praalko, yra šlapias, nori gerti ar ką nors suskaudo. Verksmas gali būti kokios nors emocijos, nepasitenkinimo išraiška. Kaip ir suaugusiam žmogui, kūdikiui kas nors gali nepatikti, jis gali ko nors norėti. O paprasčiausiai nepatinka aplinkos temperatūra.

Miego įpročiai

Kūdikio miegas neretai sutrinka ne pirmais gyvenimo mėnesiais, kai kamuoja pilvelio diegliai, bet vėliau. Tai susiję su miego įpročių pokyčiais. Vaikutis gerai valgo, dieną šypsosi, bendrauja, žaidžia, domisi aplinka, pagal raidos „grafiką" sėdasi, stojasi, bando eiti. Tačiau naktį būna labai neramus ir verčia tėvelius galvoti, kad serga, kažkas negerai. Ir kaip jam gali būti gerai, jei iki tol jaukiai ir šiltai miegojęs mamos pašonėje staiga yra perkeliamas į lovytę arba gavęs pienuko kada tik panorėjęs jo nebegauna, nes mama nustoja naktį žindyti ar šildyti mišinuką. Kūdikiui sunku priprasti prie naktinės vienatvės ir „bado".

Tačiau dar sunkiau, jei mažylis iš tėvelių lovos iškeliamas gerokai ūgtelėjęs. Jis nesupranta, kodėl, ir mano, kad yra baudžiamas ar nemylimas. Jei mama vietoj komandiruotėn dažnai išvykusio tėčio vaikutį pasiguldo šalia, bet tėčiui grįžus iškrausto atgal į lovelę, dėl savo vienišos nakties mažylis gali kaltinti tėtį. Taigi norimus vaikučio miego įpročius patartina ugdyti pamažu ir jų nekaitalioti.

Savita nervų sistema

„Yra kūdikių, kurie verkia dažniau nei kiti. Klausimas, ar jų nervų sistema nesutrikusi, nepažeista, būtų nelabai tikslus. Mes visi turime tam tikrą nervinę sandarą, būdą, temperamentą ir įvairiai reaguojame į aplinką. Būtų idealu, jei tarp mūsų nervų sistemos jaudinimo ir slopinimo vyrautų dermė. Bet tuo pasigirti negalime. Yra vaikų, kurie turi turi tam tikrų nervų sistemos pokyčių. Manoma, kad jie dažniausiai įgimti ar nulemti mamos būklės per nėštumą. Tačiau iš tiesų neįmanoma tiksliai pasakyti, kas ir kodėl nulėmė mažylio dirglumą. Jei dažnai prabundantis ir verkiantis mažylis gerai vystosi ir yra sveikas, patariama tėveliams nesijaudinti ir pasisemti kantrybės. Ateis laikas, kai ne visai tolygi nervų sistemos, miego fazių raida taps darnesnė ir vaikas pradės miegoti geriau.

Naktinės baimės

Apie 5-7 proc. 4-7 m. vaikų kartais patiria būklių, vadinamų naktinėmis baimėmis (siaubu). Jų „giminaičiai" somnambulizmas (vaikščiojimas naktį) ir kalbėjimas miegant būna vyresniems vaikams. Naktinės baimės kyla, jei miego perėjimo fazės nepakankamai rišlios (staiga turėtų baigtis viena ir prasidėti kita, bet jos „persidengia").

Vaikas vakare įprastai užmiega, bet po 2-3 val. pradeda verkti, prasimerkia, bet atrodo nei pabudęs, nei miegantis. Būna, kad lipa iš lovos, eina, tėveliams sako „aš bijau", su juo negalima susikalbėti. Tokia būklė trunka 5-20 min., ji gali kartotis kiekvieną naktį, bet gali būti retai. Ryte vaikas nieko neprisimena, sako miegojęs gerai, nieko nesapnavęs. Ką turėtų daryti tėveliai, kai prabudęs vaikas verkia, klykia? Nežadinti ir nejudinti. Tik apkabinti ir pabūti šalia. Kai viena miego fazė pereis į kitą, mažylis nurims ir užmigs.

Naktinės baimės gali būti susijusios su psichologine įtampa namie, įtakos taip pat turi genetiniai veiksniai. Tėveliai, atėję pas gydytoją konsultuotis dėl prastai miegančio mažylio, neretai prisipažįsta: „Mano mama sakė, kad ir aš blogai miegodavau." Taip pat pastebėta, kad naktinės baimės dažniau lanko jautrius, judrius, smalsius, daug veiklos turinčius vaikus, kurie vis lekia, bėga, pilnomis rieškučiomis semiasi įspūdžius, jiems viskas įdomu. Kai kada nakties baimės pasikartoja tik po kokių nors įvykių, patyrus gausių įspūdžių, pvz., pasibaigus gimtadieniui. Sulėtinkite vaiko gyvenimo ritmą. Iki penkerių metų nereikėtų jo apkrauti įvairiais papildomais būreliais, kurie per daug ankstyvi tokiam amžiui. Tačiau jei tėveliams neramu, gali kreiptis į gydytoją.

Blogai miega dieną

Miegas vystosi nuo pat gimimo. Naujagimis ir kūdikis labai daug miega, paskui miego valandos trumpėja, trumpėja ir dienos miegas. Jis išlieka ir sulaukus jaunesniojo mokyklinio amžiaus, dieną dažnas pradinukas noriai eina pailsėti. Tačiau nereta mama skundžiasi, kad dieną vaikas blogai miega. Bet ar niekada neužmiega? Ar neužmiega ir vežiojant lauke? Jei kūdikis užsnūsta, kai mama ką nors specialiai daro, tai taip pat yra jos suformuotas įprotis. Kuo toliau, tuo labiau vaikučiui reikia įvairių dirgiklių: supti lopšį, vežioti vežimėlyje ar automobilyje... Ir tėveliai suka ratus, kol mažylis užmiega. Jis žino, ko jam reikia, jaučia, kas malonu. Supimas - taip pat malonumas. Kartu ir papildomas tėvų dėmesys, buvimas šalia. Laikui bėgant miego įpročiai pasikeis. Kaip ateis metas, ir mažylis atsisakys žinduko, taip ir praeis noras, kad jį suptų prieš miegą.

Ar reikia gydyti

Jei 2-3 m. mažylis rėkia kasnakt, reikia patikrinti, ar neserga kokia nors liga. Gal tai astmos priepuolis, gal vaikas dūsta, gal kamuoja niežuliai? Tėveliai turėtų kreiptis į šeimos ar pediatrą, kuris gali nusiųsti pas kitus specialistus. Ir ne vieną kartą. Juk viską numatyti ir duoti patarimų visam gyvenimui neįmanoma, jie labai priklauso nuo vaiko amžiaus.

Jei vaikui miegant tėveliai pastebi keistų, neįprastų judesių, trūkčiojimų, prieš einant į konsultaciją būtų gerai tai nufilmuoti vaizdo kamera ar mobiliuoju telefonu bei parodyti gydytojui. Ar vaiko smegenų nepažeidė liga ir dėl to toks prastas miegas, gydytojas per įprastą apžiūrą nepasakys, nes tyrimams reikia specialių aparatų, kurių savo kabinete neturi. Jais tirti nuodugniau patartina tik įtarus rimtą ligą.

Dažnai neramus miegas - savitas raidos tarpsnis. Kaip ir kiti, su tam tikromis bėdomis, kurios kada nors baigsis. Tik reikia kantrybės.

Kartais tėveliai bando mažyliui duoti arbatėlių, mikstūrėlių. „Jos tikrai nepakenks, o ar padės, pamatys patys. Kai kuriems mažyliams mikstūrėlių pakanka, jie geriau išsimiega, pailsi. Tačiau dažnai nepadeda, nes jos per silpnos paveikti miego fazes. Bandyti sureguliuoti miegą raminamaisiais, kurie slopina - tai tas pats, kaip ir stengtis sureguliuoti būdą, charakterį. Yra vaikų, kurie nuo pat gimimo miega mažiau nei kiti. Tai įgimta jų nervų sistemos ypatybė. Neseniai konsultavau 9 m. mergaitę, kuri naktį miega tik 4 val. Ji mažamiegė, šeimoje pirma prabunda, atsikėlusi rašo, skaito, ką nors veikia. Kol kas sunku pasakyti, ar tokia jos miego trukmė nepridarys žalos. Yra garsių žmonių, kurie mažai miegojo ir daug ką nuveikė", - mažąją pacientę prisimena profesorė.

Kada liausis rėkęs

Kūdikio susilaukusios mamos savo gyvenimą neretai matuoja ketvirčiais ir pusmečiais. Iš pradžių sako, kad reikia išgyventi tris pirmus mėnesius. Paskui svajonę išsimiegoti nukelia pusmečiui, o dar vėliau gero miego tikisi po metų ar pusantrų. Taip ir skaičiuoja laiką tikėdamos, kad bemiegės naktys kada nors palengvės. Ir labai supyksta, jei kam nors patarus palaukti kurį laiką padėtis nepasikeičia. Tačiau niekas jokių garantijų duoti negali. Pirmiausia tėveliai turėtų stengtis sudaryti mažylio miegui palankias sąlygas. Kai vaikas sulaukia 2-3 m., verksmo naktį turėtų mažėti. 5-6 m. vaikai dažniausiai jau nebeverkia, tik vieną kitą naktį. Toliau bėga laikas ir ateina nervų sistemos branda. Vaikai neverkia visą laiką, kaip ir nebūna visą gyvenimą vaikai. Jie užauga.