Ką mes valgome?

Ar kada nors susimąstėte, kokį maistą mums siūlo? Kai parduotuvėje nusiperkame pieno, kurio galiojimo laikas pusė metų, arba kai turguje įsigyjame žvilgančių obuolių, kurių negraužia kirmėlės, turėtų kilti klausimas, kas gi čia ne taip?

Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo štai toks faktas: dešimtmetis europietis berniukas per vieną dieną su maistu gali gauti net iki 128 įvairių cheminių junginių metabolitų. Net 42 iš jų patenka į klasifikaciją „greičiausiai kancerogenai“, 5 „tikrai kancerogenai“ ir dar 37 kaip galintys sukelti endokrininės sistemos funkcijų sutrikimus.

Kaip jie galėjo patekti į organizmą? Ogi daugumą jų galima surasti maiste. O kaip jie patenka į maisto produktus? Pasirodo, aplink mus yra daugybė pavojingų medžiagų. Štai, pavyzdžiui, plastikiniai langai, plastiko pakuotės, žaislai, PVC (polivinilchloridas), iš kurio jie gaminami, yra vienas iš pavojingų junginių šaltinių. Ir jeigu plastikiniai langai tik neseniai atsirado mūsų buityje, tai polivinilchlorido pakuotės arba vaikų žaislai supa mus nuo mažens.

Plastifikatoriai, ftalatai sudaro iki 5% PVC masės. Ftalatai naudojami beveik visur: medicinos gaminiuose (kateteriuose, kraujo transportavimui skirtose talpose), žaisluose, visose įmanomose pakuotėse, plastikinėse kortelėse, kilimų ir sienų dangoje, vamzdžių, guminių žarnų, automobilių paviršių, langų rėmų, lietvamzdžių, vonios užuolaidų, tepalų, valymo priemonių ir kosmetikos (nagų lako, plaukų lako, šampūnų, antiperspirantų), apsaugos nuo saulės priemonių sudėtyje.

Be ftalatų, PVC yra sunkiųjų metalų druskų, dioksinų. Tai globalieji ekotoksikantai, turintys stiprų mutageninį, imunodepresantinį, kancerogeninį, teratogeninį ir embriotoksinį poveikį. Jie sunkiai skaidomi ir kaupiasi žmogaus organizme, kaip ir visoje planetos biosferoje, ore, vandenyje, maiste. Mirtinos dozės dydis siekia iki 10-6 gramų vienam kilogramui gyvo svorio, kas yra iš esmės mažiau nei analogiškas kai kurių karyboje naudojamų nuodingųjų medžiagų kiekis! Dioksinas TCDD yra pagrindinė sudedamoji Orange Agent sprogmens naudojamo Vietname, dalis. Vietname iki šiol veikia reabilitacijos centrai, skirti padėti nukentėjusiems nuo šios nuodingos medžiagos. Ar jūs manote, kad šiuo metu situacija pagerėjo?

Dioksinai – mirtini nuodai. Pasak mokslininkų, nepavojingos dioksinų dozės nėra.

O kaip išvardintieji produktai patenka į mūsų organizmą? Viena priežasčių – gamtoje vykstantys tokie natūralūs procesai kaip miškų gaisrai, ugnikalnių išsiveržimai, antra –  įvairiausios buityje atsitinkančios situacijos. Dioksinai susidaro susijungus chlorui ir organinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, balinant drabužius įvyksta chloro turinčio baliklio ir organinių medžiagų dalelių reakcija. Po to tirpalas patenka į dirvą, iš jos į augalus, gyvūnų pašarą ir taip toliau. Žmonės patys sau kasa duobę.

Ar yra kokia nors išeitis?

Visa mūsų aplinka skatina vartotojiškumą. Automobilių gamintojai kas pusę metų pristato naują modelį, elektronikos gamintojai pradžiugina naujovėmis mus dar dažniau. Nors tarp seno ir naujo telefono modelio beveik jokio skirtumo, bet naujausius tuoj pat išperka įsigytų prieš kelis mėnesius ir dar nespėjusių pasenti modelių savininkai. Ši problema jau tapo globali ir reikalauja iš mūsų pakeisti gyvenimo filosofiją. Tačiau požiūrį pakeisti ne taip paprasta, o sėdėti rankas sudėjus ir žiūrėti, kaip lėtai nuodija mus ir mūsų vaikus, mes negalime. O ką gi mes galime? Žinoma, turime stengtis surasti produktus, kurių gamyba yra kontroliuojama, ieškoti ekologiškuose regionuose užaugintų augalų, naudoti vandens valymo filtrus, padėti savo organizmui greičiau nukenksminti ir pašalinti į jį iš išorės patekusius toksinus.

Rekomenduojamos priemones, kurios padės pagerinti ląstelių membranų funkcijas ir pagreitins egzotoksinų neutralizavimą iš kepenų bei pašalinimą iš organizmo. Tai  Omega-3 riebiosios rūgštys ir antioksidantai. Plačiai naudojami ir hepatoprotektoriai, padidinantys kepenų ląstelių – hepatocitų – gyvybingumą. Dalis egzotoksinų gali būti pašalinta iš organizmo per žarnyną, sustiprinus jo motoriką ir panaudojus kai kurių sorbentų (pavyzdžiui, dumblių, sėklų, gysločio, linų sėmenų) savybes. Maistas turėtų būti pilnavertis ir įvairus, taip bus sumažinta rizika, kad į organizmą pateks per didelis kiekis teršalų. Kepenims bus lengviau įveikti nedideles įvairių egzotoksinų dozes, negu vieną didelę vieno toksino dozę. Taip pat rekomenduojama gerti daugiau išvalyto vandens, nes tuomet sumažinama toksinų koncentracija organizme. Rūpindamiesi gamta, tuo pačiu rūpinatės ir savo sveikata. O šis straipsnis – tai dar vienas bandymas pasvarstyti apie tai, kiek ir ką mes vartojame.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė