Prebiotikai ir probiotikai naudingi ne tik virškinimo sistemai. Pasirodo vis daugiau įrodymų, kad gerosios bakterijos (probiotikai) ir jų mitybai svarbūs substratai (prebiotikai, pavyzdžiui, maistinės skaidulos) turi reikšmingą įtaką daugybei fiziologinių reakcijų. Įdomu tai, kad mikrofloros būklė itin svarbi imuninės sistemos veiklai. Tai reiškia, kad sveiką virškinimo traktą galima drąsiai prilyginti stipriai imuninei sistemai. Šiame straipsnyje trumpai aptarsime ir kitą naudą, kurią gali suteikti probiotikai ir prebiotikai.
Nebūtina pulti prie maisto papildų – svarbiausia mityba
Pirmiausiai pradėkime nuo to, kad nebūtina vartoti vaistus ir maisto papildus tam, kad organizme būtų palaikomas teigiamas gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas, kai žarnyne vyrauja gerosios bakterijos ir aplinka yra labiau rūgštinė nei šarminė. Sveikai žarnyno mikroflorai labai svarbi mityba. Į ją kuo dažniau reikėtų įtraukti fermentuotų produktų. Puikūs pavyzdžiai – rauginti kopūstai, rauginti agurkai, kefyras, natūralus jogurtas (bet kokia mėgstama rūšis, dabar itin populiarūs islandiško ar graikiško stiliaus jogurtai, kurie pasižymi tirštesne konsistencija). Svarbu valgyti maistinių skaidulų gausaus maisto, tam, kad gerosios žarnyno bakterijos turėtų kuo maitintis ir būtų gyvybingos. Vis dėlto kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai kamuoja antibiotikų sukeltas viduriavimas, probiotikus vartoti papildomai tikrai verta, ypač vaikams.
Prieštaringa nuomonė
Prebiotikus ir probiotikus tirianti mokslo sritis vis dar nėra brandi – būtent dėl to kyla nemažai abejonių dėl per burną vartojamų probiotikų turinčių preparatų naudos. Kai kurie gydytojai rekomenduoja juos vartoti tik po tam tikrų būklių, pavyzdžiui, vartojus antibiotikus, persirgus virškinimo trakto infekcija ar turėjus onkologinėms ligoms gydyti skirtų chemoterapijos seansų. Kiti gydytojai, priešingai, probiotikus skatina vartoti net ir alergijų gydymui ar nervinės įtampos sukeliamos žalos lengvinimui. Dėl probiotikų vartojimo individualiu atveju reikėtų kalbėtis su savo gydytoju, nes būtent jis geriausiai žino visas smulkmenas apie paciento sveikatos būklę.
Mokslas šioje srityje stipriai tobulėja
Nors žinios ir ribotos, tačiau tikimasi, kad vieną dieną bus įmanoma tam tikrus probiotikus paskirti individualiai, remiantis unikalia situacija. Tai reiškia, kad galbūt vieną dieną pavyks sužinoti, ko konkrečiai trūksta kiekvieno žmogaus mikrobiotoje ir skirti būtent tokių gerųjų bakterijų, kurios galėtų išspręsti konkrečias dėl jų trūkumo (ar visiško nebuvimo) kylančias problemas. Vis dėlto iki šiol nėra visiškai aišku, kaip probiotikai veikia sveikatą, tačiau pastebimi labai teigiami jų poveikiai, susiję su blogųjų bakterijų ir kitų patogenų aktyvumo slopinimu, uždegimo slopinimu, imuninės sistemos stimuliavimu, svarbių vitaminų gamyba ir pačio virškinimo trakto būklės pagerinimu bei kitomis naudomis. Teigiama, kad probiotikai gali padėti gydant antibiotikų ar infekcijos sukeltą viduriavimą, uždegimines žarnyno ligas, bakterines vaginozes, dirgliosios žarnos sindromą, keliautojų viduriavimą, netgi sinusitą ar šlapimo takų infekcijas. Taip pat manoma, kad probiotikai gali būti naudingi autoimuninių ligų, alergijų, širdies ligų, nutukimo, depresijos ir kitų patologinių būklių gydyme.
Šiek tiek apie geriausiai ištirtas pieno rūgšties bakterijas
Liofilizuotos pieno rūgšties bakterijos yra vienos populiariausių gana plačiame probiotikų asortimente. Kai šių natūraliai žarnyne esančių bakterijų nebepakanka, aplinka tampa šarminė, kuri kur kas labiau „patinka“ patogeninėms bakterijoms. Žarnyno mikrofloros pusiausvyra sutrinka, susilpnėja virškinimo fermentų aktyvumas, sutrinka virškinimas. Dėl to asmuo gali viduriuoti, jam pučia ir raižo pilvą.. Kuo žarnyne daugiau pieno rūgšties bakterijų, tuo aplinka rūgštesnė – vyksta naudingi rūgimo (o ne puvimo) procesai, blogųjų bakterijų poveikis slopinamas, o geras virškinimo fermentų aktyvumas padeda palaikyti sklandų virškinimo procesą. Tokioje aplinkoje veiksmingai sintetinami kai kurie B grupės vitaminai ir vitaminas K. Tad žinotina, jog papildžius žarnyno mikroflorą pieno rūgšties bakterijomis, bent jau dalis jų sėkmingai kolonizuoja žarnyną ir gali slopinti patogeninių bakterijų prisitvirtinimą prie žarnyno epitelio, gaminti blogąsias bakterijas neigiamai veikiančius toksinus ir tokiu būdu padėti greičiau pašalinti ūminio viduriavimo padarinius arba padėti jų išvengti (pavyzdžiui, kai vartojami antibiotikai, kurie, deja, veikia ne tik patogenines, bet ir gerąsias bakterijas).
Šaltinis |Pasveik.lt
