Esame įpratę į nagus žiūrėti tik estetine prasme. Tačiau kartais pokyčiai
naguose gali mus perspėti ir apie rimtesnius organizmo sutrikimus.
Šiame straipsnyje aptarsime tik kelis, dažniau pasitaikančius nagų pokyčius. Juos reikėtų skirti nuo
nagų ligų, kurios dažniausiai būna įgimtos, ir nuo nagų pažeidimų sergant odos
ligomis. Tuomet nagų pažeidimai yra labai ryškūs.
Nagų formos pokyčiai
Būgnininko lazdelės formos pirštai (sustorėję pirštų galai ir laikrodžio
stiklelio formos nagai) rodo deguonies trūkumą. Taip būna sergant lėtinėmis
plaučių ligomis (LOPL, tuberkulioze, bronchektazine liga, plaučių navikais ir kt.)
širdies ligomis, hipertireoze. Tačiau tokie pirštai susiformuoja tik sergant
ilgą laiką .
Įdubę šaukštelio formos nagai dažniausiai yra mažakraujystės požymis,
atsirandantis dėl geležies stokos. Tačiau gali būti sergant ir kitomis ligomis:
sklerodermija, tireotoksikoze ir esant antinksčių patologija.
Nagų spalvos pokyčiai
Baltos dėmelės dažniausiai yra tik kosmetinė problema, o ne ligos požymis.
Manoma, kad jos susidaro orui patenkant tarp nago plokštelių. Taip gali
atsitikit po traumų, manikiūro, ypač jei naudojami geležiniai įrankiai nago
odelei atstumti.
Rudos nago juostos gali atsirasti dėl pigmentinių panaginių apgamų. Difuziškai rudas
nagas būna sergant Adisono liga bei išsivysčius difuzinei melanozei piktybinės
melanomos atvejais.
Sergant inkstų ligomis dažnai nebūna pusmėnulių. Vietoj jų matoma balta juostelė, o už jos
yra ruda zona, kuri apima pusę nago plokštelės. Įdomu tai, kad pusmėnulis
dingsta 30% visų dialize gydomų ligonių.
Melsvi nagai, ypač pusmėnulio srityje, atsiranda apsinuodijus vaistais ir sidabro
junginiais. Taip pat jei organizme trūksta deguonies dėl plaučių ar širdies
ligų.
Gelsvai rudos dėmės po nagu būna sergant psoriaze.
Nagų paviršiaus pokyčiai
Išilginės vagelės gali rodyti skrandžio ligą, tačiau metams bėgant tokių vagelių daugėja
ir natūraliai.
Viena išilginė vagelė yra susijusi su paveldima liga, dažniausiai būna rankos
nykščio nage. Tačiau gali atsirasti ir po traumų.
Skersinės vagelės per visą nago plotį atsiranda dėl ūmaus toksinio pažeidimo.
Jos atsiranda praėjus 5—6 savaitėms po ligos. Tokį pažeidimą gali sukelti
infekcinės ligos (skarlatina, gripas, rožė ir kt.); apsinuodijimas toksinėmis
medžiagomis (arsenu, taliu, citostatikais), sutrikusi skrandžio ir žarnyno
funkcija, hepatitas, trūkstant vitaminų, ypač B grupės, sergant kai kuriomis
odos ligomis. Kartais tokie pakitimai gali atsirasti dėl stiprių psichinių
išgyvenimų.
Smulkios duobutės ant nagų gali būti mažakraujystės požymis. Duobutės
naguose atsiranda ir sergant psoriaze.
Nagų laisvojo krašto suskilimas. Nagas suskyla, kai daug grojama muzikiniais
instrumentais, kai instrumentas liečiamas pirštų pagalvėlėmis, ar neracionaliai
naudojamos sintetinės plovimo ir valymo priemonės, muilai ar trūkstant geležies ir
kalcio.
Nago įskilimai ir lūžinėjimai. Silpni nagai gali būti ir paveldėti, tačiau
dažniausiai taip atsitinka dėl aplinkos poveikio. Nagus labai susilpnina dažnas
rankų mirkymas, dažnas nagų lakavimas, ilgalaikis plovimo ir valymo priemonių,
muilo naudojimas. Tokius nagų pokyčius gali lemti ir susilpnėjusi skydliaukės veikla. Manoma, kad ploni ir minkšti nagai gali rodyti ir ginekologines
problemas.
Autorė: Ieva Kleinauskienė