Kauno Visuomenės sveikatos biuro specialistai, jau trejus metus analizuojantys vaikų sveikatos pažymas, pastebi, kad ligų kreivė kasmet sparčiai kyla į viršų. Pernai 40 proc. Kauno mieste gyvenančių vaikų turėjo su stuburu susijusių ligų, 40 proc. - regos problemų, apie 10 proc. - kraujotakos sistemos, apie 8-9 proc. - kvėpavimo sistemos, apie 7 proc. - nervų sistemos ligų. Pastarųjų skaičius per metus šoktelėjo du kartus – nervų sistemos ligos nustatytos net 15 proc. vaikų, kurie lankėsi pas neurologą. Tarp vyresnių klasių moksleivių daugėja psichikos sutrikimų diagnozių – juos kamuoja galvos skausmas, svaigimas, nervinė įtampa, irzlumas, nemiga, silpnumas, greitas nuovargis, prastas apetitas. Atskirose Kauno mokyklose situacija dar prastesnė. Yra mokymo įstaigų, kuriose net 71 proc. mokinių turi stuburo, o 54 proc. - regos problemų.Anot biuro direktorės Astos Gricienės, dauguma išvardintų ligų tradiciškai buvo laikomos senatvės ligomis. Jei situacija negerės, šio tradicinio požiūrio teks atsisakyti. „Jas tenka laikyti amžiaus ligomis, kurios kamuoja tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Jų priežastys – netinkamas režimas, fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, antsvoris bei jaunėjantis amžius, kada vaikai pradeda rūkyti. Pasitaiko atvejų, kai rūkyti vaikai pradeda nuo devynerių. Tas pats su alkoholiu. Mat užsiėmę tėvai šiandien vis mažiau laiko praleidžia su vaikais, neatkreipia dėmesio, kaip jie gyvena, ką valgo. Prisimenant mano laikus, tokių vaikų buvo vos vienas kitas. Mes visi sportuodavo lauke, lauke praleisdavome visas pertraukas, o dabar vaiko į lauką net tėvai nesugeba išvaryti. Aišku, yra visokių šeimų. Jei tėvai gyvena sveikuolišką gyvenimą, tokiomis tradicijomis auklėjami ir vaikai. Tačiau yra tėvų, kurie dėmesio stoką kompensuoja dideliais kišenpinigiais, už kuriuos vaikai perka, ką nori“, - svarstė pašnekovė.

 

 

Apie 20 proc. vaikų negali lankyti pagrindinės kūno kultūros grupės

A. Gricienės teigimu, daugėjant sveikatos sutrikimų, daugėja ir vaikų, kurie dėl vienokių ar kitokių lėtinių ligų negali lankyti pagrindinės kūno kultūros pamokų grupės. Jie priskiriami prie parengiamosios grupės, kurioje sportuoja su visais, bet jiems ribojamas fizinis krūvis, arba prie specialiosios grupės, kurioje su jais turėtų būti dirbama pagal specialią programą. Pavyzdžiui, Klaipėdos mieste pernai pagrindinę grupę lankė 79,1 proc. vaikų, 17,7 proc. - parengiamąją, 2 proc. - specialiąją, 1 proc. vaikų buvo visiškai atleisti nuo kūno kultūros pamokų. Panašūs skaičiai ir kitose savivaldybėse.Vilniaus Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Nijolė Saniukienė DELFI sakė, kad dėl ligų lengvinti kūno kultūros pamokas teka maždaug 10-15 proc. vaikų. „Dažniausios vaikų problemos – stuburas ir rega. Dažniausiai vaikams krūvį mažina okulistai. Dėl skoliozės į lengvesnę grupę vaikas rašomas retai. Sergantieji bronchine astma paprastai lanko taip pat pagrindinę grupę. Nutukėliai, vargšai, irgi daro su visais. Dažniau krūvis ribojamas sergantiems širdies ligomis, reumatiniais ir neaiškios kilmės artritais – vaikams skauda čiurnos arba kelio sąnarius. Pasitaiko atvejų, kai tėvai atveda vaikus, kurie skundžiasi šiais skausmais po kūno kultūros pamokų. Tuomet mes siunčiame juos išsitirti pas ortopedą, o šis gali sumažinti fizinį krūvį. Pastarasis specialistas turi ką veikti – eilė trims mėnesiams į priekį“, - pasakojo medikė.Pašnekovė tikino, kad šiuo metu tikrai nežiūrima atlaidžiau į būtinybę sportuoti, netgi atvirkščiai. Mat visi puikiai suvokia, kad vaikų nejudrus gyvenimo būdas tampa problema. Tėvai taip pat suinteresuoti, kad jų vaikai sportuotų, todėl neprašo išlygų dėl kūno kultūros grupės. „Beje, pastebėjau, kad šiuo metu labai populiarėja įvairūs sporto būreliai, ypač kovos menų. Sportuoja ir berniukai, ir mergaitės – tai gera tendencija“, - teigė N. Saniukienė.

 

 

Vaikai tapo lepūs ir fiziškai neįgalūs

Tuo tarpu Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras pabrėžė, kad pažymos – gan subjektyvus dalykas. Daug kas priklauso nuo gydytojo požiūrio į kūno kultūrą bei tėvų prašymų.„Kalbant apie kūno kultūros standartus, yra patvirtinta programa, netgi yra įstatymas, reikalaujantis trijų kūno kultūros pamokų per savaitę, kuris nevykdomas. Kita vertus, kiekviena mokykla turi savo tradicijas. Jei mokykloje yra pažangus požiūris, po pamokų atidaromos salės, kad vaikai galėtų mankštintis, įrengti papildomi teniso stalai, tai vienokia situacija. Tačiau yra mokyklų, kuriose kūno kultūra – podukros vietoje, laikoma antraeiliu dalyku, arba jos neturi ne tik normalių salių, bet ir stadionų. Arba kai salėje vienu metu pamoką turi dvi klasės, o kartais – net ir trys, apie kokį darbą galima kalbėti? Deja, tai mūsų šalies realybė“, - svarstė pašnekovas.Anot specialisto, kitas klausimas, kas dirbs su vaiku, kuris priskiriamas ne pagrindinei grupei. „Kai su juo dirba tas pats mokytojas, kuris dirba ir su kitais vaikais, susiduriame su mokytojo kompetencijos klausimu. Suprantu, kad pedagogui sunku, kai klasėje – 25 vaikai. Tenka „išplėtus akis“ stebėti silpnesnius vaikus. Kita vertus, yra labai aiškūs krūvio toleravimo kriterijai – kokia veido spalva, kaip vaikas kvėpuoja ir koks jo pulsas. Žinoma, normatyvai yra normatyvai. Jie standartizuoti visoje ES. Kita vertus, testai pažymio nelemia. Svarbiausia yra vaiko fizinė raida, jo pastangos – nesvarbu, kad jis „tešliukas“ su 10 kg antsvoriu. Nutukęs vaikas nėra problema – jis lygiai taip pat gali mankštintis, tik jam bus kiek sunkiau“, - įsitikinęs R. Zumeras.Specialisto teigimu, šiandien sveikatos sutrikimai neturėtų tapti pretekstu riboti vaiko fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui, kitose šalyse, kai vaikas sugrįžta po ilgalaikės sunkios ligos, labai greitai stengiamasi jį vėl įtraukti į pagrindinę grupę. Tuomet ir pats vaikas jaučiasi geriau, kadangi jis nenori būti stigmatizuojamas, bendraamžių laikomas kažkokiu kitokiu.„Žinoma, kiekviena šalis turi savo tradicijas. Pavyzdžiui, Norvegijoje vaikus įkiša į kombinezonus ir veda mankštintis į lauką esant 10 laipsnių šalčio. Lietuvoje tokį mokytoją tėvai turbūt akmenimis užmėtytų“, - svarstė pašnekovas.Anot R. Zumero, visuomenės nuomonė – subtilus dalykas, kuris keičiasi per daugelį metų, tačiau tam būtinas valstybės dėmesys ir ilgalaikiai projektai, kaip aktyvuoti tam tikras socialines grupes. Mat tyrimai rodo, kad bendras vaikų fizinis aktyvumas nuosekliai mažėja, todėl jau rimtai kalbama, kad kompiuteris ir televizorius sudaro didelę grėsmę vaikų sveikatai. Kūno kultūros mokytojai tikina, kad dėl vaikų sveikatos tenka keisti krūvius kūno kultūros pamokose. Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Ilona Palavinskienė DELFI sakė, kad iš 100 pirmokų vos 30 būna labai geros sveikatos, taigi gydytojų apribojimai dėl fizinio krūvio sveikatos pažymose tampa labiau norma nei išimtis.„Vienas negali atlikti šuolių, kitas – bėgti ilgų nuotolių, trečias – dar ko nors. Vienų prastas regėjimas, kiti turi problemų dėl sąnarių, treti serga astma ar turi širdies ydą. Dar prisideda nutukimas/4355">nutukimas, dėl kurio, kad ir kaip stengtųsi, vaikas negali „išspausti“ didelio rezultato. Vaikams trūksta elementarios koordinacijos – šeštokas nesugeba per tvorą peršokti. Atrodo, net aš peršokčiau, o jis nežino, kaip tai padaryti, nes niekada neturėjo tokios laisvės kieme. Be to, kalbėdama su vaikais sužinau, kad ir jų tėvai nejuda. Tenka taikytis prie ateinančių vaikų, todėl ir fizinis krūvis yra sumažėjęs“, - apgailestavo I. Palavinskienė.

Kai kuriose mokyklose sveikų vaikų beveik nėra

 Medicinos biblioteka: "Sveiko vaiko maitinimas"

testas-apie-paaugliu-sveikata/61023">Testas apie paauglių sveikatą