Kai miegamąjį aptemdo debesys

Seksualinė sveikata yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis ir neretai viena iš partnerystės stabilumo veiksnių. Deja, iškilus seksualinėms problemoms, partneriai jas bando spręsti savarankiškai, delsia kreiptis į gydytoją, ir buvusi tik seksualine problema dažnai ji tampa ir psichologine. „Kuo ilgiau žmonės delsia, tuo sunkiau paskui jiems padėti. Labai didelę įtaką gydymo rezultatui turi ligos „stažas“, – teigia seksualinės medicinos gydytojas, urologas mokslų daktaras Robertas Adomaitis, su kuriuo kalbamės apie priešlaikinės ejakuliacijos (PE) sutrikimą ir jo pasekmes.

Kaip apibūdintumėte priešlaikinės ejakuliacijos būklę?

Tai gana platus apibūdinimas, tačiau pagal empirinį (istorinį) apibrėžimą tai yra būklė, kai sėkla išsiveržia anksčiau negu vyras to nori arba partnerė pageidauja. Tai greitas ir nekontroliuojamas sėklos išsiveržimas, sukeliantis emocinį stresą. Tokių nusiskundimų vieną ar kitą kartą per savo gyvenimą, ilgesnį periodą patiria beveik 30 proc. vyrų. Kitas apibrėžimas, liečiantis tik tam tikrą būklę, kuri greičiausiai yra įgimta ir biologiškai nulemta, yra visą gyvenimą trunkanti greita ejakuliacija su visom partnerėm, visose situacijose, taip pat kai sėklos išsivežimas įvyksta greičiau negu per 1 minutę nuo varpos įstūmimo į makštį arba net jos neįstūmus. Šiai būklei būdinga tai, kad vyras jokiais būdais negali kontroliuoti sėklos išsiveržimo. Sutrikimas diagnozuojamas tik tada, kai neigiamas emocijas patiria arba partneris, arba partnerė, arba abu.

Kada dažniausiai į Jus kreipiasi pacientai?

Išskirčiau dvi pagrindines pacientų grupes. Pirmajai priklausytų jauni vyrai lytinio gyvenimo pradžioje, kurie pagal viešus informacijos šaltinius labai aiškiai nustato savo būklę kaip įgimtą, ilgalaikę, nuolatinę greitą ejakuliaciją. Jie į gydytoją kreipiasi jau lytinio gyvenimo pradžioje, per kelis pirmuosius metus. Antrąją grupę galėtume įvardyti „kai vaikai užaugo“ – tai yra porose gyvenantys vyrai, kuriuos ši problema kamuoja labai ilgą laiką. Poros santykiai po truputį trinka, bet vaikų buvimas juos vienija. Kai vaikai tampa paaugliais, tas vienijantis veiksnys dingsta ir tada partneriai pradeda labai pyktis. Ateina pas gydytoją taisyti lytinių santykių, nors jau patiria žymiai daugiau psichologinių problemų. Šią, antrąją, grupę sudaro 35–40 m. vyrai. Ir naujausia grupė, atsiradusi dėl informacijos gausos, vyresnio amžiaus vyrai, įvertinantys savo būklę pagal viešąją nuomonę.

Kokią įtaką priešlaikinės ejakuliacijos sutrikimams turi gyvenimo būdas?

Kalbant apie biologiškai nulemtą – įgimtą (įvairiais duomenimis ji sudaro apie 2–5 proc. vyrų populiacijos) PE, gyvenimo būdas ypatingai nieko nelemia. Įgytos greitos ejakuliacijos priežastys: biologinės (kylančios dėl kai kurių kūno ligų, todėl vyrai turi stengtis jomis nesusirgti), bet jos būna retos ir emocinės–psichologinės. Tuomet jau reikia „remontuoti“ partnerių santykius, kad vienas kito nebaustų greitais lytiniais santykiais ar nepasitenkinimu.

Ką turite omeny sakydamas „greitais lytiniais santykiais“?

Gali būti, kad lytinis aktas yra normalios trukmės, bet partnerė teigia, kad jis yra per trumpas, nes ji negali atsipalaiduoti ir patirti orgazmo, kaip anksčiau. Čia jau atsiranda daug psichologinių situacijų, kai lytinio akto trukmė yra galbūt normali, t. y. Maždaug 3–5 min. nuo varpos įstūmimo į makštį iki sėklos išsiveržimo. Ši trukmė pagrįsta normatyviniais tyrimais. Tikėjimas, kad normalus lytinis aktas gali tęstis nuo 20 min. iki valandos ar ilgiau, turėtų tik pralinksminti... Kadangi žmonėms trūksta objektyvios informacijos apie lytinę funkciją, nereikėtų aklai pasikliauti interneto ir kitų viešų informacijos šaltinių duomenimis. Jei imtume kaip pavyzdį pornografinę medžiagą, nereikia pamiršti, kad pornografinių filmų scenos kuriamos keletą parų, o sumontuojamos į 2 valandas. Tokių filmų prisižiūrėję vyrai galvoja, kad tos dvi valandos ir yra norma.

Ar priešlaikinė ejakuliacija susijusi su vyro amžiumi?

Amžius neturi įtakos nei įgimtai, nei įgytai priešlaikinei ejakuliacijai. Pagal populiacinius tyrimus visose amžiaus grupėse apie 20–25 proc. vyrų patiria tokį sutrikimą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Susipykti, susirgti galima bet kuriame amžiuje.

Kaip gydomas šis sutrikimas?

Veikiant serotonino apykaitą. Iš lytinės funkcijos studijų buvo žinoma, kad serotoninas slopina lytinį aktyvumą, lytinio sujaudinimo greitį, taigi paveikus serotonino apykaitą, galima sulėtinti lytinį aktą. Senesni vaistai serotonino apykaitą paveikdavo taip, kad ne tik pailgėdavo lytinis aktas, bet ir sumažėdavo noras. Tai buvo nepageidaujamas poveikis, todėl ieškota kitų vaistų. Jau penkti metai Europos rinkoje registruotas vaistas, trumpai veikiantis serotonino apykaitą, bet smarkiai padidinantis jo kiekį centrinėje nervų sistemoje. Tai yra vaistas, leidžiantis vyrui labiau kontroliuoti lytinio akto eigą, atidėti ejakuliaciją ir pailginti akto trukmę. Tai pirmasis ir vienintelis vaistas, skirtas priešlaikinės ejakuliacijos būklei gydyti. Ankstesnieji buvo vartojami ne pagal tas indikacijas, kurioms juos sukūrė. Šio vaisto poveikis trumpas (veikia iki 4 valandų) ir greitas, jis nesikaupia organizme. Vis dėlto šiuo vaistu nederėtų mėginti pailginti normalios lytinio akto trukmės.

Kaip partnerės galėtų padėti sprendžiant šią seksualinę problemą?

Moterys puikiai nutuokia, kokius sutrikimus patiria vyrai. Iš tiesų jos gali būti ir dažnai yra iniciatorės ieškant sprendimo. Taip pat joms linkiu nebijoti kartu su partneriu ateiti pas gydytoją pasitarti.

Ko palinkėtumėt žmonėms, susiduriantiems su seksualinėmis problemomis?

Tiek vyrams, tiek moterims palinkėčiau aktyviai ir nesidrovint ieškoti pagalbos, neatidėti šių problemų porytojui, jei sutrikimas nedingsta savaime per 1–2 mėnesius. Partneriams ypač linkiu bendradarbiauti, o nepriekaištauti, kad „vienas iš mūsų sugedo“. Kai šią problemąpora sprendžia drauge, rezultatai yra žymiai geresni ir stabilesni.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

Kai miegamąjį aptemdo debesys