Kaip
„prisijaukinti“ sveikatą?
Žmogaus pasąmonėje slypi neįkainojami energijos
ir išminties klodai, kuriais galima pasinaudoti, norint kuo greičiau pasveikti.
Visais laikais psichologus domino tam tikras psichikos „centras“, kuris įtakoja
žmogaus gyvenimą. Šį „centrą” Z.Froidas pavadino pasąmone – instinktų ir motyvų
šaltiniu. Instinktai ir motyvai reguliuoja žmogaus elgesį, tačiau didžiąja
dalimi yra neįsisąmoninti, t.y. mums nežinomi. G. Jungas manė, kad pasąmonės „veikla“
kur kas platesnė – ji ne tik įtakoja tam tikrą žmogaus elgesį, bet ir brandina
asmenybę, skatina žmogų siekti psichinės gerovės. G.Jungas tikėjo, kad
pasąmonės siunčiami signalai yra skirti tam, kad žmogus pasiektų vidinę
pusiausvyrą ir gerovę.
Pasąmonė informaciją „perduoda“ jausmais, intuicija
ir sapnais. Pavyzdžiui, medicinos mokslų daktaras Nikolajus
Kasatkinas aprašė atvejį, kai vienas studentas kelis kartus sapnavo tą patį
sapną: jį apsiveja pitonas, spaudžia krūtinę ir jis negali pajudinti nei rankų,
nei kojų. Tuo metu medikai jokių ligos požymių nerado. Tik praėjus metams po pirmojo
sapno apie pitoną vaikinui buvo diagnozuotas nugaros smegenų navikas ir
netrukus jis buvo visiškai suparalyžiuotas. Minėtas medikas daugiau nei
trisdešimt metų tyrė sveikų ir ligotų žmonių sapnus. Rezultatai buvo
stulbinantys – žmogaus sapnai perspėja
apie ligą! „Pranašiški“ sapnai atsiranda maždaug du tris mėnesius iki
nustatant hipertoniją, mėnuo iki gastrito, du mėnesiai iki pirmųjų
tuberkuliozės požymių. Paaiškėjo, kad pagal sapnus net galima nustatyti
pažeistą organą. Pavyzdžiui, žmogui, kuriam prasideda plaučių ligos (pleuritas,
bronchitas ar tuberkuliozė), gali sapnuotis, kad jis nori išnerti iš vandens ar
kad jam ant krūtinės užkrauta kažkas sunkaus. Arba jis lenda pro siaurą plyšį
tvoroje ir užstringa ties krūtine. Arba lipa į kalną ir jam sunku kvėpuoti.
Sergantys skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis sapnavo kaip valgo supuvusį,
neskanų, vėmimus sukeliantį maistą.
Tuo atveju,
jei žmogus niekaip “negirdi” ar nesupranta, ką pasąmonė jam nori pasakyti, ji
“prabyla” fizinės ligos simptomais. Užgniaužta ir nerealizuota energija
„susiranda“ silpniausią organą ir jame „apsigyvena“ ligos pavidalu. Tyrimai
rodo, kad daugelis pasveikusių nuo onkologinės ligos žmonių priėjo išvados, kad
iki ligos gyveno ne įsiklausydami į savąjį „Aš“, o stengėsi atitikti kitų
lūkesčius, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų sutuoktinio, tėvų, viršininko ar
visuomenės lūkesčiai. Vieni stengėsi būti „gerais“ žmonėmis, kurie „niekada nepyksta
ir visada yra malonūs“; kiti siekė įrodyti, kad yra kažko verti, ilgą laiką dirbdami
nemėgstamą darbą; treti, nieko nedarydami, kad santykiai būtų geresni, pasyviai
gyveno „nenusisekusioje“ santuokoje „vardan vaikų“, nors tie patys vaikai,
paaugę, sakydavo, kad „jau geriau tėvai būtų išsiskyrę, nei taip gyvenę“.
Jei problemas stengiamasi ne užmiršti, o
išspręsti, jei nekaupiamos nuoskaudos ir nusivylimas, jei įsiklausoma į save, o
ne gyvenama pagal kažkieno kito primestus reikalavimus, galima sakyti, kad
tokio žmogaus sąmonė „draugauja“ su pasąmone ir tokiu atveju „nėra vietos“
ligai.
Natūralus
organizmo gebėjimas save išgydyti prilyginamas stebuklui, nors yra įrodyta, kad
tai įmanoma ir iš tiesų įvyksta. Tiesiog reikalinga atstatyti psichinio ir
fizinio „kūnų“ pusiausvyrą ir harmoniją.
Egzistuoja glaudus ryšys tarp fizinės ir dvasinės
savijautos. Tai reiškia, kad kai
jaučiame psichologinį ir emocinį komfortą, mūsų kūnas yra atsipalaidavęs. Ir
atvirkščiai – jei esame apimti nerimo ar mus sukausčiusi baimė, mūsų kūne
vyksta iš pradžių nejuntami, tačiau pavojingi biocheminiai pokyčiai, o
raumenyse kaupiasi įtampa. Todėl jei masažistė „užčiuopė“ įsitempusius
raumenis, žinokite, kad yra būtina atkreipti dėmesį į save patį ir tai, kas
vyksta Jūsų gyvenime.
Nustatyta, kad
apie 80 % visų kraujotakos, endokrininių, virškinimo trakto, onkologinių
sutrikimų ar imuninės sistemos nusilpimų yra psichosomatinio
pobūdžio. Organizmui fiziologiškai yra reikalingas periodiškas poilsis, kuris
įmanomas giluminio atsipalaidavimo arba miego metu.
Atsipalaidavęs žmogus tampa ramus, pusiausvyras, stabilizuojasi psichika bei
psichiniai procesai, teigiamai veikiama emocinė bei protinė būklė. Todėl atsipalaidavimą galima laikyti
sveikatinančia procedūra.
Atsipalaiduoti
galima tiek sąmoningai, tiek ir nesąmoningai. Įtampa gali būti pašalinama
įvairiais būdais. Poilsis kaip
veiklos priešingybė gali būti tiek aktyvus, tiek ir pasyvus. Priklausomai nuo
individualių savybių atsipalaidavimo būdai yra labai įvairūs. Jie pasirenkami
priklausomai nuo asmeninių polinkių bei siekių.
Veiksmingai sąmoningai atsipalaiduoti galima
taikant relaksacijos – koncentruoto atsipalaidavimo – techniką. Tokių metodų esmė – sąmoningas kūno raumenų
grupių įtempimas ir atpalaidavimas, kai kuriais atvejais papildomai panaudojant
saviįtaigos ir vaizduotės pagalbą. Taip galima pašalinti nereikalingą emocinę
įtampą, susikurti vidinę ramybę bei užkirsti kelią organizmo alinimui,
pervargimui, atsikratyti nemigos, atkurti vidinę pusiausvyrą bei harmoniją. Manoma, kad 15-20 min. giluminio atsipalaidavimo
tolygu 2-3 val. geros kokybės miego.
Muzika taip pat gali būti puikia atpalaidavimo priemone. Tyrimai
rodo, kad muzika gali veikti širdies ir kraujagyslių (pvz., mažina sistolinį
kraujospūdį), kvėpavimo, nervų sistemos veiklą. Taip pat įrodyta, kad muzika
gali padidinti periferinio matymo jautrumą, paveikti raumenų tonusą, asmens
nuotaiką, netgi padidinti darbingumą. Muzikos kūrinių klausymas mažina nerimo
ir pykčio lygį. Siekiant atpalaiduojančio poveikio, paprastai naudojama
klasikinė, specialiai sukurta relaksacinė muzika su įvairių gamtos garsų
intarpais, lėto tempo, lengvos muzikos kūriniai.
Aromaterapija – vienas iš gydymo metodų, kuomet eteriniai aliejai naudojami
fizinių bei
dvasinių problemų sušvelninimui ir profilaktikai. Šiuolaikiniai
tyrimai tik patvirtina, kad eteriniai
aliejai turi antiseptinių, imuninę sistemą stiprinančių, antivirusinių savybių.
Kvapai teigiamai veikia organizmą, o eterinių aliejų poveikis juntamas per
odą ir kvėpavimo takus.
Ir , ko gero, vienas paprasčiausių ir lengviausiai
prieinamų atsipalaidavimo būdų – tai pasivaikščiojimas gryname ore. Laiko
leidimas lauke naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai
palaikyti. Reguliariai einantis pasivaikščioti žmogus ilgainiui tampa
pastebimai ramesniu. Gamta atpalaiduoja nervų sistemą, padeda atsiriboti nuo varginančių
problemų. Netgi nuteistiesiems įkalinimo įstaigose suteikiama teisė
pasivaikščioti gryname ore. Kaip Jums atrodo – kodėl?.. Nes tai labai
reikalinga mūsų organizmui.
Psichologė Laura Bratikaitė
www.seimospsichologas.lt