Kaip apsaugoti vaiką nuo gastrito?

Gastritas - tai visiems gerai žinoma skrandžio liga, kuria viena ar kita forma serga 80 proc. suaugusių žmonių. Daugumai gastritas yra palikimas iš vaikystės. Kas gi yra gastritas, iš kur jis atsiranda ir kaip galima apsaugoti nuo jo savo vaiką?

Sudėtinga, daugybę organų apimanti, įvairiomis formomis pasireiškianti liga „gastritas” iš esmės yra skrandžio gleivinės uždegimas. Jei nepavyksta aptikti jos ankstyvoje stadijoje, gastritas gali tapti lėtine, reguliariai pavasarį ir rudenį paaštrėjančia liga. Užleistas gastritas kai kuriais atvejais gali peraugti į opą.

Taigi simptomai. Jei jūsų vaikas reguliariai pradėjo skųstis buku arba, priešingai, aštriu skausmu pilve, nemaloniu spaudimo pojūčiu skrandyje, nemaloniu skoniu burnoje, rėmens skausmais, jį pykina arba jam dažnai užkietėja viduriai, jis skundžiasi apetitu ir greitai pavargsta – tai pavojaus „skambučiai”, dėl kurių verta apsilankyti pas gydytoją gastroenterologą.

Gydytojas atliks pilvo ertmės ultragarso tyrimą, atliks nemalonią, bet neišvengiamą procedūrą – gastroskopiją, paims kraujo ir išmatų mėginius tyrimams. Jei diagnozė pasitvirtins – pradėkite nelengvą kovą dėl vaiko sveikatos.

Bet iš pradžių išsiaiškinkime, iš kur atsiranda gastritas? Jūsų vaikas auga, eina į mokyklą ir jūs neturite galimybės visą parą stebėti, ką ir kiek jis valgo. Pagrindinės gastrito priežastys – nereguliari mityba, didelės pertraukos tarp valgių, „sausas” maistas, valgymas „paskubomis”, „kenksmingas” maistas su dažikliais ir konservantais, riebaus ar aštraus maisto gausa racione bei patiekalų įvairovės stygius.

Gastrito priežastimi gali būti ir alergija maistui, lėtinės infekcijos, ilgalaikis vaistų vartojamas ir tai, kas paskutiniuoju metu akcentuojama – bloga didelių miestų ekologija ir stresas, kurie tyko mūsų prie kiekviename žingsnyje.

Kaip galima išvengti gastrito? Viskas priklauso nuo jūsų, tėvai. Šeimoje turi būti praktikuojamas teisingas maitinimasis (žinoma, iki tam tikros ribos, kad, „ištrūkęs” iš tėvų priežiūros į laisvę, vaikas nepradėtų piktnaudžiauti ilgai lauktu kenksmingu maistu). Nerodykite „užkandžiavimo” tarp valgių pavyzdžio, tegul maisto racionas būna įvairus, įpratinkite vaiką, kad, pvz., garuose pagamintas maistas yra ne tik nuobodu ir prėska, bet sveika ir skanu.

Pusryčius ruoškite neskubėdami, nes skubėdamas spėji pamaitinti vaiką pačiu paprasčiausiu ir ne pačiu saugiausiu patiekalu – sumuštiniais. Be to, skirkite pakankamai dėmesio šeimos kasdienybei, kad vaikas įsisąmonintų - nereikia valgyti greitai.

Sužinokite, ar mokykloje galima gauti pilnaverčius pusryčius ir karštus pietus, kada jie patiekiami. Jei žinote, kad vaikui bus sunku ilgai nevalgyti per pertrauką, įdėkite jam maisto iš namų. Tiesa, dabar parduotuvėse atsirado linksmais paveikslėliais išmargintos dėžutės pusryčiams, iš tokios dėžutės bus ne gėda pavalgyti (juk reikia dar įveikti ir vaiko kompleksą – „Valgau kaip mamos sūnelis, per pertrauką, o visi žiūri”).

Jei gastritas jau prasidėjo, gydytojas gastroenterologas pasiūlys būtiną kompleksinį medicininį gydymą ir konkrečiai jūsų vaikui tinkančią dietą. Ji priklausys nuo ligos stadijos, ligonio amžiaus, skrandžio funkcijų pažeidimų lygio ir su tuo susijusių susirgimų. Paūmėjus lėtiniam gastritui, siūloma griežtesnė dieta, kurioje nėra grubaus, riebaus, aštraus, pernelyg karšto maisto, šviežios duonos, stiprios arbatos ir kavos, rūkytų produktų ir saldumynų. Visa tai gali dar labiau traumuoti skrandžio gleivinę.

Valgyti reikia 5-6 kartus per dieną, neskubant ir griežtai visuomet tuo pačiu laiku. Papildomai gydytojas gali pasiūlyti fitoterapiją – gerti gydomųjų žolelių (jonažolių, mėtų, medetkų ir kitų) nuovirą. Ir, žinoma, reikia pasidomėti, dėl ko jūsų vaikas nerimauja, ar jam ne per didelis krūvis mokykloje, ar teisingai jis planuoja savo dieną: ar užtektinai būna lauke, ar, greitai paruošęs pamokas, sėda prie kompiuterio arba eina žiūrėti televizorių?

Apsaugoti vaiką, o ypač paauglį, nuo su maistu susijusių pagundų – nelengva užduotis, o ir riboti jį paieškose – ne išeitis, bet reikia pasistengti įspėti jį apie galimus pavojus ir padaryti taip, kad teisinga mityba taptų jo gyvenimo norma.