+6
-0
+6
Kaip atsikratyti persivalgymo visiems laikams?

Kaip elgiatės susinervinę? Griebiate cigaretę, kruopščiai plėšote popieriaus skiauteles, ant piršto galo sukate plaukų sruogą, glamžote švarko skverną, griaužiate nagus? O gal lekiate tuštinti šaldytuvą?  Ar pastebėjote, kad kenksmingi įpročiai kritinėse situacijose tampa įtampos nuleidimo žaibolaidžiais, o besaikis maisto vartojimas - dažnesne nusiraminimo terapija, nei išsipasakojimas šeimos nariams ar psichoterapeutui?

 

Nuo panacėjos iki maisto alkoholizmo

Patekus į bjaurią situaciją, nusivylus ar susinervinus, norite pabėgti nuo realybės ir ... nemalonumus „suvalgyti“. Neigiamus psichologinius jausmus nustelbti skaniu maistu. Panašiai pasielgti galima ir su nuoboduliu, kai rankos savaime pagriebia peilį ir šakutę, leidžiančius maloniai praleisti laiką ir tuo pačiu suvalgyti didelį kiekį patiekalų. Ir jei mintys apie maistą užima vis didesnę mąstymo dalį, alkio jausmas perauga į vyraujantį,  žmogaus neapleidžia noras valgyti.

Visa tai suprasdami ir realiai įvertindami, rajūnai nesugeba nevalgyti, nes priklausomybė maistui tapati prisirišimui prie alkoholio, nikotino ar narkotikų. Iš psichologinės, problema tampa fiziologine,  kaip taisyklė, besočius pradeda kamuoti virškinimo trakto sutrikimai. Atsiranda skausmas viršutinėje virškinamojo trakto srityje (skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje), skausmas stemplės zonoje, rėmens ėdimas, padidėjęs rūgštingumas, raugėjimas, rūgšties atpylimas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Nemalonūs jutimai, kaip pilvo pūtimas, pilvo spazmai, vidurių užkietėjimas. O dar blogas kvapas iš burnos!

Be to, pastoviai persivalgydami, rajūnai storėja akyse. Kamuoja kaltės, gėdos jausmas. Diagnozės baisios! Išsiaiškinkite, ar valgydami mažinate stresą, ar jau įgijote priklausomybę maistui. Įsiklausykite į pirmus priklausomybės maistui požymius:

1.Valgydami pametate sveiką protą.

Jūs prisitraukiate prie savęs lėkštę su pyragaičiais ir jie iki paskutinio atsiduria pilve. Per pietus suvalgote savo porciją, o po to baigiat vyro ir vaikų likučius. Jūs atidarote šaldytuvo dureles, norėdami rasti „ką nors skanaus“, o kai jas uždarote - šaldytuvas lieka ištuštėjęs. Ir patys nespėjate suprasti - kaip tai nejučiomis įvyko. Medikai perspėja, jei valgio metu „pamenate sveiką protą“- tai jau vienas iš priklausomybės nuo maisto požymis.

 

2.Teigiamus norus nustelbia įprotis.

Knygynuose perkate knygas apie dietas ir sveiką gyvenimo būdą. Bendraujate su panašaus likimo žmonėmis. Jūs tiesiog - „vaikščiojanti enciklopedija“. Klausimuose apie maitinimosi problemas galite konsultuoti įvairiausiais sveikatinimosi klausimais. Tačiau... pačiam šios žinios nepadeda. Jūs kaip batsiuvys be batų. Teorinių žinių neįstengiate pritaikyti praktikoje.

 

3.Trūksta valios tai pakeisti.

Kiek kartų bandėte išsiplėšti iš persivalgymo bėdos? Kiek kartų laikėtės įvairių dietų, keitėte maisto racioną, režimą. Vos ne spyną kabinote ant šaldytuvo durų. Ir kai tik jūsų santykiuose su maistu įvyksta pasikeitimai, tampate dirglus, nervinatės dėl kiekvienos smulkmenos, šaukiate ant namiškių, konfliktuojate su kolegomis darbe. Ir dėl savo bejėgiškumo... vėl puolate prie šaldytuvo.

 

Persivalgymui – NE!

Įveikti priklausomybę maistui įmanoma, jei jūs būsite nusiteikę pergalei. Štai ką rekomenduoja psichologai:

-laukinėje gamtoje nei vienas gyvis nesimaitina malonumui, maistas reikalingas gyvybei palaikyti. Džiunglėse nesutiksi storo liūto ar antilopės. Sekite jų pavyzdžiu. Pratinkitės valgyti tik tada, kai jaučiate skrandžio tuštumą ir seilių išsiskyrimą.  

-alkio jausmas dažnai būna melagingas. Momentuose, kai iškyla mintys apie maistą, stenkitės pavaikščioti po kambarį, atlikti kelis kvėpavimo ar fizinius pratimus, išspręsti galvosūkį. Galų gale - išeikite į lauką. Išgerkite vandens - nuraminkite skrandį.

-jei alkio jausmas nepraeina, nuspręskite, ką konkrečiai suvalgysite iš šaldytuvo. Ir suvalgykite. Tik nieko daugiau.

-kruopščiai pasiruoškite maitinimuisi. Išdėliokite lėkštes, įrankius, supjaustykite duoną, pasirūpinkite servetėlėmis. Jūs suprasite, kad valgote pusryčius, pietus, vakarienę. Ir pripuldami nepagriebkite maisto.

-kiekvieną patiekalą stenkitės gaminti pats. Jau  faktas, kad maitinimuisi reikės gaišti daug laiko, atšaldys norą krimsti. Lengvai prieinamas maistas- provokacija minimai priklausomybei. Jei jūs gyvenate vienas- tegul šaldytuvas būna tuščias, o maisto produktai telieka parduotuvių lentynose. Kiekvieną kartą vykti į parduotuvę- nemenkas darbas. Ir jūs sieksite to išvengti.

-valgykite kuo lėčiau, gardžiuokitės kiekvienu kąsneliu, patirkite malonumą ir įsiklausykite į save: gal jūs jau sotūs? Kai pajusite sotumo jausmą, neimkite daugiau į burną nė trupinėlio. Ir neužsisėdėkite prie stalo, raskite svarbesnių reikalų.

Pripažinti sau priklausomybės nuo maisto problemą - sudėtingas reikalas. Dažnai reikalinga dietologo, psichologo pagalba. Nevenkite vizitų pas juos. Tvirta sveikata, gera savijauta ir graži išvaizda vertingesnis turtas už pilną pilvą!

L.Varanavičienė

 

 

 

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė