Kaip pašalinti streso faktorius — laiko stoką, pervargimą, įtampą? Pašalinti — sunku arba neįmanoma, bet pakeisti savo reakciją į juos — galima. Yra trys paprastos taisyklės. Paklauskite bet kurio žmogaus: ar patiri stresą savo gyvenime? Jis atsakys: taip, žinoma, juk gyvenimas sunkus, negailestingas. Bet kai paprašysite apibrėžti, kas yra stresas,–jis susimąstys. „Na, įtampa, nuovargis, nemiga, rankos dreba...“ Ir taip toliau. Žodžiu, visas neurotiškų negalavimų spektras. Bet visa tai yra jau streso padariniai.

O kas yra jis pats?
Geras apibrėžimas yra psichologijos vadovėlyje mokiniams: „Stresas yra organizmo reakcija į streso faktorius.“ Štai taip. Iš pradžių toks apibūdinimas atrodo juokingas. Bet kai įsigilini, supranti, kad čia pasakyta esminė mintis: stresas yra MŪSŲ REAKCIJA į tai, kas vyksta.Taigi nemiga, drebančios rankos, nugaros skausmas ir panašiai–čia jau streso pasekmės. Ir tai toli gražu ne pačios baisiausios. Imuniteto pažeidimas gali atvesti prie labai rimtų bėdų (netgi vėžio). Tai irgi dažniausiai streso pasekmės.

Ką daryti?
Jeigu negalime pašalinti streso faktoriaus („Aš mielai pailsėčiau, jei ne tas triukšmas už sienos...“), pakeiskime reakciją į jį. Tai nėra sunku. Reikia tik išmokti.
1. Gyvenkite pagal širdies ritmą.
Širdis dirba be poilsio dienų ir atostogų, nes po kiekvieno raumens susitraukimo seka atpalaidavimas. Kiek dirbome–tiek ir ilsėkimės. Nelaukdami pervargimo, o reguliariai.Suprantama, žmogus negali valandą dirbęs tiek pat miegoti, bet to ir nereikia. Pakanka kas pusantros valandos penkias minutes skirti poilsiui. Jeigu dirbate kompiuteriu (įtemptas regėjimas, įtempti sprando ir pečių raumenys), kas gerą valandą atsistokite, pasivaikščiokite, pamankštinkite kojų raumenis. Kraujas nuo galvos nutekės į kojas, smegenų funkcijos atsinaujins. Tai paprasta, bet reikia daryti reguliariai.
2. Atsipalaiduokite tinkamai.
Po darbo dienos tai yra būtina — kaip ir per tas penkias minutes darbo metu. Padarykite štai ką: patogiai sėdėdami, užsimerkite ir galvokite apie savo kvėpavimą. Stebėkite įkvėpimus ir iškvėpimus. Nereikia specialiai kvėpuoti giliai. Tik stebėkite. Su kiekvienu įkvėpimu vis labiau koncentruokitės į savo vidų — gilyn į širdį, į smegenis. Leiskite dėmesiui slinkti gilyn į pilvą. Pajuskite, kaip su kiekvienu iškvėpimu, kai pečiai leidžiasi, nuo galvos žemyn tarsi nuteka nuovargis ir įtampa. Pasėdėkite taip keletą minučių.
3. Dažniau „atjunkite“ dėmesį nuo išorinio pasaulio (kaip kompiuteris “stand by“ režimu).
Dėmesys reikalauja daug energijos, tą pastebėjo jau senovės kinai. Neeikvokite jėgų kosmosui apšildyti, pasaulis tikrai apsieis be jūsų tas penkias minutes... Atsisėskite patogiai, užsimerkite ir įsivaizduokite, kad jūsų akys žiūri į galvos vidų — į smegenų vidurį. Paskui įsivaizduokite, kad ir ausys klausosi to vidurio. Įsivaizduokite, kad visos jūsų mintys suteka į centrą. O paskui viskas sykiu — regėjimas, klausa ir mintys — lėtai grimzta į saulės raizginį arba žemiau. Nereikia to daryti jėga, tik leiskite šiam procesui vykti.Įpratę daryti tokį pratimą, ilgainiui jau po keleto įkvėpimų ir iškvėpimų jūs galėsite pasinerti vidun ir mažiau reaguoti į tai, kas vyksta aplink jus.

 
Pasitreniruokite šiek tiek ramiomis sąlygomis. Reguliariai praktikuodamiesi išmoksite tai daryti ir triukšmingoje aplinkoje. Pamažu išoriniai dirgikliai jus erzins vis mažiau.
 
iMed