Kaip auklėti - diržu ar saldainiu?

Kaip auklėti - diržu ar saldainiu?

 

Bausmės ir vaikų gyrimas – „amžinos“ temos, jos kelia daug diskusijų bei ginčų. Nieko keista, juk kiek pasaulyje šeimų, tiek skirtingų auklėjimo tradicijų.

 

Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Lina Kalinauskienė

 

1 istorija. Tamsus kambarys ir mamos glėbys,

arba apie Iloną ir 3 m. Emiliją

Mama Ilona nemano, kad jos vienturtė yra „sunkus“ vaikas, tačiau kartais su ja susitarti nelengva. Pykčio proveržių pasitaiko parduotuvėje, bet turbūt dažniausi jie vakarais. Visi žinome, kad prieš miegą būtina išsivalyti dantukus, apsirengti pižamą ir tada – į lovytę. Tačiau Emilija per trejus metus prie tokio režimo dar nepriprato. Kai reikia eiti miegoti, prasideda „ožių“ festivalis. Iš pradžių būna „ne, ne ne“, tada Emilija puola ant grindų, o galiausiai pradeda isteriškai spiegti. Iš pradžių Ilona stengėsi nekreipti dėmesio, bet vyrui nepatiko „tokia demokratija“ (tai jo žodžiai). Griežtai vaikystėje auklėtas vyras buvo pasiryžęs ir diržą iš spintos traukti, vos ne vos Ilona atkalbėjo. Arūnas sako, kad jei dabar duktė neklauso, kas bus, kai sueis septyneri ar penkiolika... Jis mano, kad diržas – nebloga auklėjimo priemonė. Dar jis nori kuo greičiau leisti dukrytę į darželį (iki šiol ją dienomis prižiūri auklė arba močiutė), esą ten išmoks tvarkos ir disciplinos. Ilona jam nepritaria, bet dėl šventos ramybės besiožiuojančią dukterį ėmė bausti savaip – rėkiančią uždaro į kitą kambarį. Aišku, mergaitė rėkia ir toliau, tad po kurio laiko (na, gal po 3-5 min.) Ilona paima visą sukaitusią nuo ašarų, raudonais žandais, priglaudžia ir laiko, kol nusiramina. O tik tada abi eina į vonią valyti dantų...

 

Ar nieko keista, kad trejų metų vaikas protestuoja, regis, prieš tokius įprastus dalykus, kurie kartojasi kas vakarą: eiti miego, valytis dantukų ir pan.?

Didžiausi protestuotojai būna vaikai nuo maždaug pusantrų iki dvejų su puse metų. Vėliau protestų mažėja, nes tėvų draudimai pamažu „pasiekia“ vaiką, tai yra tampa jo savais vidiniais draudimais (psichologai tai vadina „internalizacija“). Kodėl Emilija protestuoja prieš kasdienį ėjimą miegoti, pasakyti sunku, nes gali būti kelios priežastys. Tai:

  • - išsiskyrimo nerimas (reikia eiti miegoti – vadinasi, reikės būti vienai);

  • - pervargimas prieš miegą. Tada vaikai linkę priešintis bet kokiam paliepimui. Jeigu Emilijos mama pabandytų guldyti mergaitę neapsivilkusią pižamos ir neišsivaliusią dantukų, ar tada ji protestuotų?;

  • - vaiko protestas yra jo bandymas nubrėžti savo ribas. „Tegul nors kartais būna taip, kaip pasakiau aš“ arba „Aš esu svarbi ir kovosiu už tai, kad tėvai retkarčiais manęs klausytų“;

  • - ėjimas miegoti susijęs su nemaloniomis emocijomis, tereikia pasitelkti fantaziją padaryti jį malonesnį. Pavyzdžiui, leisti mergaitei pačiai išsirinkti dantų šepetuką ir pastą, pižamą, o prieš pat gulantis į lovą tegul jos dar laukia pačios pasirinkta pasaka.

 

Ar efektyvi bausmė uždaryti rėkiantį vaiką į kitą kambarį?

Uždaryti rėkiantį vaiką į kitą kambarį geriau, nei mušti. Jeigu Emilijos mamai ar tėčiui sunku suvaldyti pyktį ir jie vos susilaiko netvoję diržu, tuomet tikrai geriau uždaryti mergaitę, kol vaiko ir tėvų pyktis praeis. Tačiau jei pagalvotume, kokią žinią iš šitos situacijos gali gauti mažas vaikas, tai ji būtų panaši į šią: „Kai aš labai stipriai pykstu, mane palieka.“ Manau, kad iki maždaug penkerių metų toks baudimo būdas yra netinkamas arba tinkamas tik kai tėvams patiems sunku susivaldyti. Izoliuojant dar galima bausti tada, kai mažas vaikas akivaizdžiai trukdo ar skriaudžia kitus panašaus amžiaus vaikus grupėje.

Efektyviausia būtų nebausti Emilijos už protestą, o ramiai palaukti, kol pyktis praeis. Esant tokiai padėčiai siūlyčiau priglausti ir laikyti Emiliją nuo to momento, kai ji pradeda protestuoti. Arba bent jau būti šalia, kol pyksta.

 

Ką manote apie tėčio ryžtą auklėti neklusnią dukterį diržu?

Diržas yra netinkamas auklėjimo būdas, tai įrodyta daugeliu mokslinių studijų. Tėtis, kirtęs diržu ir „nuleidęs“ garą, be abejo, pasijus geriau, o vaikas, patyręs fizinį skausmą, tuoj pat eis vykdyti ką liepiamas. Tačiau mušimas sukelia vaikui labai daug agresijos, kuri niekur nedingsta (galbūt po pusvalandžio įspirs broliui ar kitą dieną pradės atsikalbinėti darželio auklėtojai). Be to, yra daug mokslinių tyrimų, įrodančių, kad fizinė prievarta vaikystėje yra viena psichinių ligų priežasčių.

 

Ar tiesa, kad paklusnumo ir drausmės mergaitė išmoktų pradėjusi lankyti vaikų darželį?

Darželį lankantis vaikas išmoksta, kaip elgtis vaikų grupėje. Kai kuriems vaikams darželio lankymas gali padėti būti šiek tiek drausmingesniems. Kodėl? Nes mažylis gali panorėti elgtis taip, kaip elgiasi dauguma vaikų grupėje, pvz., be protestų su visais apsirengti pižamą prieš pietų miegą. Tačiau ar tai padės Emilijai, sunku pasakyti. Jeigu ji pati norės eiti į darželį, jos santykiai su auklėtoja ir vaikais bus geri, tai turės gerą poveikį. Jeigu darželyje nesiseks, elgesio sunkumų šeimoje gali būti dar daugiau.

 

2 istorija. Pliusai ir minusai,

arba apie Birutę, Kristupą Pijų (8 m.), Bernardą (5 m.) ir Marijoną (4 m.)

 

Kiekvienas berniukas šeimoje turi savo „elgesio“ lentelę. Tai yra vaikai renka pliusus už gerus darbus. Štai gerų darbų sąrašas:

 

  • Ramiai atsikelti ir apsirengti. Be klyksmo ir rėksmo

  • Pasikloti lovą

  • Nusinešti indus nuo stalo

  • Prieš miegą valytis dantis, praustis kojas, veidą

  • Susitvarkyti žaislus

  • Parėjus iš lauko pasidėti į vietą batus

  • Gražiai elgtis mašinoje (iš namų kaime iki vaikų darželio ir mokyklos važiuojama automobiliu apie valandą)

  • Pagalba namų ūkyje (skusti bulves, pjauti žolę ir pan.)

  • Laimėjimai ir geras elgesys mokykloje (taikomi tik didžiajam, nes jis vienintelis mokyklinukas)

 

Laikytis tokios sistemos Birutę įkvėpė sena knyga apie vaikų auklėjimą „Nebijokime drausminti vaikų“. Kai vaikai už konkretų darbą ilgai gauna tik pliusus, tarkim, visi be išimčių valosi dantukus vakare, mama išbraukia šį punktą ir sugalvoja naują. Taip šeima gyvena jau antrus metus. Iš pradžių mama rašydavo tik pliusus, be minusų, bet tai nepasiteisino. Birutė sugalvojo, kad už netinkamą elgesį reikalingi minusai. Koks tas netinkamas elgesys?

  • * Nedarymas, kaip buvo susitarta arba ko paprašyta

  • * Atsikalbinėjimas

  • * Nemandagūs žodžiai

  • * Erzinimasis

  • * Mušimasis

 

Jei vaikai mušasi, erzinasi, tada į elgesio lentelę rašomos „varnelės“, kurios „suėda“ pliusus. Jei per dieną surinko 10 pliusų ir 5 „varnas“, lieka 5 pliusai. Kai vaikas užsiožiuoja, mama pasako skaičiuojanti iki trijų, o tada jau rašys „varną“. Ir tai suveikia!

Be to, pliusai – tai šeimos „valiuta“. Už juos perkami DVD filmukai, važiuojama į svečius ar kelionę. Dalį pliusų galima iškeisti į pinigus ir kažką nusipirkti. Pavyzdžiui, dičkis Kristupas surinko 200 pliusų ir nusipirko lego konstruktorių. Arba parduotuvėje 5 pliusai iškeičiami į 5 litus, už kuriuos kiekvienas renkasi tai, ko nori. Birutė: „Džiaugiuosi, kad man nereikia stovėti prekybos centre ir šaukti: „ Tas galima, o to ne.“ Taip, kartais vaikai sako nebenorį pliusų ir minusų. Sakau: „Gerai, nerinkite“, bet po kiek laiko patys grįžta prie minties vėl juos rinkti. Manau, jiems patinka, todėl, kad žino, ko aš iš jų noriu kiekvieną dieną. Nežinau, ar tai būtų efektyvu mergaitėms, bet berniukams tai tikrai tinka. Mūsų šeimoje tai taisyklės, kurių besilaikant visiems patogu gyventi.“

 

Kaip vertinate šeimos gyvenimą su „pliusais ir minusais“? Kokios šio būdo stipriosios ir silpnosios savybės?

Vertinu puikiai. Tokia sistema išmoko vaiką gerai elgtis, kontroliuoti save ir ugdo supratimą, kad elgesys turi padarinius. Silpnosiomis savybėmis pavadinčiau tai, kad neįmanoma įvertinti vaiko elgesio tada, kai jo nemato tėvai. Silpnoji savybė galbūt yra ir ta, kad svarbiausias motyvas daryti gerus darbus – materialus atlygis (nors tai gyvenimo tikrovė, jos nereikia neigti), nepaskatinami vaiko altruistiniai motyvai. Tačiau tokia sistema nesunaikina vaiko noro kažką gero padaryti tik dėl to, kad, tarkim, tuo džiaugsis mama (altruistinis motyvas gerai elgtis). Manau, kad vaiko altruizmą ugdyti galima greta čia minimos pliusų ir minusų elgesio sistemos.

 

Mama sako, kad berniukams pliusai ir minusai veikia puikiai, o kaip būtų mergaitėms?

Manau, kad tai tinkama visiems vaikams, vyresniems negu ketveri metai. Svarbi sąlyga – vaikas turi mokėti skaičiuoti. Galbūt šiek tiek neįprasta, kad ši šeima taip ilgai naudoja elgesio lenteles – net antrus metus. Užtenka kelių mėnesių, kad vaikas pradėtų tinkamai elgtis ir be lentelės. Greičiausiai aprašytu atveju Birutės šeimoje tai tapo tam tikru ilgu žaidimu, o vaikams žaisti patinka. Jeigu vaikai ir tėvai patenkinti – vadinasi, viskas gerai.

 

Ką manote, kai parduotuvėje vaikui leidžiama išsirinkti kažką už numatytą sumą pinigų?

Vertinu tai gerai. Taip vaikas mokosi planuoti, priimti sprendimą, išsirinkti ir būti atsakingas už savo sprendimą.