Kaip elgtis su ,,blogais“ vaikų draugais

Šeimoje dažnai diskutuojame apie draugystę, draugiškumą. Norime, kad vaikai teisingai suvoktų šias sąvokas, kad gebėtų pasirinkti tinkamą draugą, kuris jo niekada neišduotų, būtų šalia, kai pagalbos ypač reikia...Tačiau ūgtelėję mūsų vaikai ima ir pateikia nemalonų siurprizą – vieną dieną supažindina mus su tokiu savo geriausiu draugu, kad ilgam žado netenkame...

Kaip tėvams elgtis tokiu atveju?

Reikia gerbti vaiko pasirinkimą

Ankstyvoje vaikystėje vaikų draugų ratą formuoja tėvai – bendrauja šeimos, draugauja jų mažyliai. Dar viena erdvė, kurioje susipažįsta vaikai, - kiemas, kurio didžiausia trauka – smėlio dėžė. Taigi tėvai ar auklės vienaip ar kitaip parenka mažyliams draugus.
Tačiau augdamas vaikas darosi vis savarankiškesnis, jo pažinties laukas platėja... Štai tada tėveliai ir sulaukia netikėčiausių staigmenų.

Kodėl vaikas nepaklūsta tėvų norams?

Mama, žvelgdama į parsivestą dukters draugę, negali atsistebėti tokiu jos pasirinkimu: ryškus makiažas darko jaunutį mergytės veidelį, kalba mirgėte mirga trijų raidžių žodeliais, jokios valgymo kultūros... O švelnioji, paklusnioji dukrytė, neatitraukdama susižavėjusių akių, paklusniai vykdo visus draugės norus. Ši mergina – jos idealas, kuri geba nepaklusti suaugusiems, savarankiškai sprendžia, kokią aprangą vilkėti, kokią šukuoseną suvelti, net kada vakarais grįžti namo... Paklusnioji dukrytė taip pat pajuto norą keistis, panoro būti savarankiška; atėjo laikas, kai ji pradėjo protestuoti prieš perdėtą tėvų rūpinimąsi ja. Tai paauglystės pradžia. Ir jei vaikas renkasi draugą – savo priešingybę, tėvai turi susirūpinti dėl savo auklėjimo metodų – gal savo ,,amžiną mažylį“ jie augina tarsi kokone ar, atvirkščiai, perdaug pateikia jam įvairių apribojimų. Uždraustas vaisius visada saldus, ir jeigu tėvai atvirai šaiposi iš dukters pasirinkimo, norimo rezultato nesulauks. Tik dar labiau pastūmės ją į draugės glėbį.
Norėdami savo vaikui atvert akis, tėvai turėtų pasitikėti juo, daugiau bendrauti, išsakyti nuomonę ne kritikuojant, bet patariant. Tegu dukra pažvelgia į savo ,,dievaitę“ tarsi iš šalies ir vis daugiau pamato jos ydų. Pvz., su dukra aptardamos merginų išvaizdą, pavartykite madų žurnalą ir aptarkite stiliaus tendencijas. Apie plaukų kirpimą ir šukuoseną jūs sužinosite iš pripažinto mieste kirpėjo stilisto. Puikių draugių ratas jūsų mergaitę sups, jei ją įkalbėsite lankyti šokių būrelį, muzikos, sporto mokyklas. Dukra suvoks, kad ir interesų ratas yra labai įvaurus, ir vertybės yra ne vienodai vertinamos.

Nėra iš ko pasirinkti?

Vytis – kultūringas, tylus berniukas. Draugą, už kurį galėtų galvą guldyti, jis turi. Bet tėvams, kasdien matant juos kartu, širdį skauda – ne tokio bičiulio jie norėtų savo sūnui. Tėvai suvokia, kad ši draugystė paremta tik vartotojiškais sumetimais. Vytelis jam reikalingas, nes padeda paruošti namų darbus, paskolina ausinukus, nusiveda į greito maisto restoraną. Tėvai atvirai sako savo sūnui, kad yra išnaudojamas, kad tokiu pagrindu draugystė nėra kuriama. Vytis vos neverkdamas protestuoja, gina savo draugą, nors širdyje pripažįsta tėvų sakomą tiesą. Bet jis nori turėti draugą.

Paauglystėje turėti draugą taip svarbu, kad net nekreipiama dėmesio į pasirinkimo tinkamumą.Ypač pasiryžęs draugauti su bet kuo vienišas, nedrąsus vaikas. Dažnai atsitinka, kad geriausiu draugu tampa tas, kuris gyvena tame pačiame name.Kaip padėti vaikui susirasti tikrą draugą? Tėvai turėtų kuo daugiau sukurti tokių situacijų, kurios padėtų vaikui įsigyti pažįstamų. Tai galėtų būti užsienio kalbų mokyklėlės, skautų ar kitos organizacijos, sporto stovyklos ir kitos traukos vietos, kurios padėtų įveikti nepasitikėjimą savo jėgomis, padėtų vaikui išplėsti pažįstamų ratą, kuriame galėtų atsirasti ir pats geriausias draugas.

Draugus renkasi vaikas, o ne tėvai

Įsiklausykite į vienos mamos nuomonę apie savo mergaitės drauges: ,,Vilma neišauklėta ir netvarkinga. Gabija blogai mokosi. Viktorijos mamos negaliu pakęsti – tikra akiplėša. Marija lyg ir nieko, bet kaip ji elgiasi prie stalo – rėkia gerklę paleidusi, dešreles valgo su šaukštu...“ Anot mamos, vienas vargas surasti dukrai tikrą draugę. Šimtą kartų ji tai kartoja savo dukrai. Ir ką gi? Aistė vis rečiau parsiveda mergaites į namus, bet ir ji vis dažniau dingsta iki vakaro... Tokio elgesio priežastis aiški – draugės renkasi ,,plotą“ ten, kur tėvai taip kategoriškai neperša savo nuomonės.
Be abejo, tėvai, stebėdami vaikų draugus, mato juose daug trūkumų. Bet šiuo atveju pakalbėkime apie Aistės mamos klaidas. Argi jos kritikos strėles nelaido motiniškas egoizmas, baimė, kad dukra nenueitų klystkeliais? Argi aukščiau jos išvardinti draugių trūkumai tokie baisūs? Gal dukra jas vertina visai už kitus dalykus?
Taigi nurodydami draugių trūkumus, pirmiausia nepamirškite mergaitėmis pasidžiaugti – pagirti tikrai rasite už ką. Tik tokiu būdu bendraudama su dukra jūs neįžeisite jos draugių, jūsų kritika bus palaikyta objektyvia. Tėvai su vaikų draugais turi bendrauti, jų negąsdinti savo kategoriškais sprendimais. Tik tada ir vaikai jums atvers savo paslaptis ir nerimą. O tai labai svarbu auginant paauglį.

Parengė Marija Eitmanienė