Žydintys augalai, gyvūnai, dulkės, maistas sukelia žmonėms alergines reakcijas, tačiau gydyti alergiją beprasmiška, nepašalinus alergenų iš ligonio aplinkos.

"Alergiją sukelia mikroninio dydžio žiedadulkės, kurios matomos tik specialiais mikroskopais, tai - augalų mikrosporos. Jau prieš 100 metų buvo nustatyta, kad tai alergenai. O vienas gydymo metodų - alergenų pašalinimas", - sakė gydytoja alergologė Regina Mačiulienė.

Gydytoja sakė, kad alergiškiems žmonėms nerekomenduojama į lauką eiti saulėtą ir vėjuotą dieną. O po kiekvieno pasivaikščiojimo nusiprausti po dušu arba nuplauti nuogas kūno vietas, persirengti, išplauti plaukus.

"Iš lauko parsinešame daug žiedadulkių. Tačiau net saugantis, jų iš lauko nemažai patenka į namus net mums neįtariant", - pabrėžė medikė.

Kaip pavyzdį gydytoja papasakojo atvejį: šeimoje auga alergiškas vaikas. Net ir laikantis gydytojo nurodymo, kaip jį saugoti nuo žiedadulkių, vis tiek kilo alerginės reakcijos. Po tyrimų buvo patvirtinta, kad tai žiedadulkių sukeltos reakcijos. Namie auginamas šuniukas nesukėlė įtarimų.

"Šuniui vaikas nealergiškas, tad ieškojome žiedadulkių šaltinio namie. Paaiškėjo, kad tai ir buvo šuniukas, nes išvedus pasivaikščioti į lauką, į jo kailiuką nuo žolės prikibdavo begalė žiedadulkių, pelėsinių sporų. Vaikas myluodamas ir žaisdamas su gyvūnu parneštas žiedadulkes įkvėpdavo", - pasakojo gydytoja.

Nuodija fekalijomis

Gydytoja pasakoja, kad namuose itin gausu alergenų, vienas jų - namų dulkių erkės. Olandų mokslininkai nustatė, kad namų dulkėse alergiškumą lemia jose gyvenančios mikroskopinės erkės.

"Pagrindinis jų alergenas yra fekalijose. Fekalijos lengvai pakyla į orą ir yra įkvepiamos. Erkės gyvena žmogaus patalynėje, minta nusilupusiu žmogaus odos epidermiu. Pasaulyje nustatyta apie penkiasdešimt namų dulkių erkių rūšių", - pasakojo gydytoja alergologė.

Lietuvoje namų dulkių erkės, pasak medikės, pradėtos tirti prieš 30 metų. Paaiškėjo, kad jos dauginasi dažniausiai 25 laipsnių temperatūroje, paprastai rudenį ir pavasarį. Nustatyta, kad vidutiniškai viename grame dulkių būna 552 erkės. Jų beveik 4 kartus daugiau nustatoma sergančiųjų bronchine astma namuose.

"Mokslininkų patvirtinta, kad erkės plinta per seną, paveldėtą patalynę, daug erkių randama minkštuose žaisluose. Alergiją kelia ir naminiai gyvūnai: šunys, katės, karvės, jūrų kiaulytės, triušiai, naminiai paukščiai, papūgų skleidžiami alergenai. Stipriausi alergenai yra gyvūnų kailyje, šiek tiek silpnesni jų seilėse ir šlapime.

Atsisakius gyvūnėlio, dar apie pusę metų gali išlikti alergenų: lovoje, kilimuose, balduose, ant grindų", - pasakojo medikė. Katės alergenai yra tirpūs vandenyje ir maudant katę, galima sumažinti alergiškumą.

Pasak R. Mačiulienės, naminių paukščių alergenų yra jų plunksnose ir ekskrementuose, todėl blogai vėdinamuose butuose šių alergenų koncentracija didėja.

Maistas - alergenų šaltinis

Maisto alergenai gali būti ir gyvulinės, ir augalinės kilmės. Svarbiausi, pasak specialistės, yra pienas, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, soja, žuvis, mėsa, kruopos, uogos, vaisiai, prieskoniai.

"Motinos pienas kūdikių niekada nealergizuoja, tačiau karvės piene esantis baltymas gali sukelti alergiją. Kiaušinis turi daugybę alergenų, tačiau verdant alerginis aktyvumas mažėja. Žemės riešutai gali sukelti anafilaksines reakcijas. Tai "paslėpti" alergenai.

Verdant, šaldant, konservuojant daržoves ir vaisius jų alergiškumas labai mažėja. Pastebėta, kad žmonės, jautrūs beržo žiedadulkėms, būna alergiški morkoms, obuoliams, kiviams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, braškėms, kakavai, šokoladui ir citrusams", - vardijo gydytoja.

Maisto priedai taip pat gali būti alergenai. Dėmesį siūloma atkreipti į produktus, kuriuose yra maistinių dažų, konservantų, tirštiklių, pagardų, fermentų.

"Kramtomosios gumos, sirupai, geliai, želatina, aspartamas, gliutamatas - visa tai kelia alergines reakcijas, todėl atidžiau reikėtų rinktis produktus ir atsisakyti tų, kurie turi daug E", - sakė gydytoja.

Svarbiausia - pašalinti alergenus

Alergologės R. Mačiulienės teigimu, sergantieji alerginėmis ligomis į medikus dažniausiai kreipiasi, kai sloga ilgai neišgydoma vaistais nuo peršalimo.

"Daugelis ligonių ateina jau netrumpą laiką sirgdami alergija. Alergenų pašalinimas yra svarbus tokių ligų gydymo metodas. Jei nėra alergenų - nėra ir simptomų. Jei nepašalinamas alergiją keliantis alergenas, jokie vaistai nebus efektyvūs", - sakė gydytoja.

Kaip šalinti alergenus?

Namų dulkių erkės

- siurbti kilimus, lovas, čiužinius, geriau su siurbliu, kuriame yra filtrai, nes įprastiniai dulkių siurbliai paskleidžia dulkes į orą;

- atsisakyti plunksninės patalynės, senų sofų, kilimų;

- pagalves ir čiužinius įvilkti į specialius erkių alergenų nepraleidžiančius užvalkalus;

- palaikyti patalynę saulėje arba šaltyje;

- mažinti gyvenamųjų patalpų drėgmę, šildyti, gerai vėdinti.

Naminiai gyvūnėliai

- kates dažnai maudyti, nes jų alergenas tirpus vandenyje;

- atsisakyti gyvūnėlio;

- nebūti patalpose, kuriose gyveno augintiniai. Jų alergenai išlieka patalpoje apie pusę metų.

Žiedadulkių alergenai

- neiti į lauką saulėtą, vėjuotą pavasario ar vasaros dieną;

- uždaryti langus arba ant jų užkabinti drėgną marlę;

- parėjus iš lauko persirengti, maudytis, plauti galvą;

Mikroskopiniai grybai

- valyti drėgnas vietas, jas sausinti;

- mažinti drėgmę gyvenamosiose patalpose;

- dažnai vėdinti patalpas.

Natalija KONDROTIENĖ

Vakarų ekspresas