Kiekvienas norime mylėti ir būti mylimas. Kai meilės gyvenime trūksta,
jaučiamės be galo nelaimingi, o atsivėrusios dvasinės tuštumos niekas negali
užpildyti: nei laimėjimai profesinėje veikloje, nei aukštas statusas
visuomenėje, pagaliau nei alkoholis ar kitos svaiginančios medžiagos. Šią seną
tiesą patvirtina ir per psichologo konsultacijas išsakytos mano pacientų mintys.
Ateitis neteko prasmės
Konsultuotis atėjo garbaus amžiaus vyriškis. Nors turi daug draugų, turiningai
leidžia laisvalaikį, o laimėjimai profesinėje veikloje – stulbinantys, jį
kamuoja depresija, vienišumo jausmas. Praeityje buvo kelios nenusisekusios
santuokos, ir šiandien jis neturi širdžiai artimo žmogaus, kuris palaikytų,
paguostų sunkią minutę ar tiesiog pabūtų šalia. Ateitis ir viskas, kas tiek metų
kurta, staiga jam neteko prasmės. Ši istorija tik patvirtina seną tiesą, kad
sunku gyventi visavertį gyvenimą be artimo žmogaus.
Laimė dviese… Kaip ją pasiekti, ir dar svarbiau, kaip jos nepražudyti? Dažnai
klaidina įsitikinimas, kad laimei užtenka vien rasti tinkamą partnerį, ir viskas
eisis kaip iš pypkės. Deja, praktika rodo ką kita.
Menas, mokslas ir kūryba
Žinoma, viskas prasideda nuo giliai širdyje gimusios abipusės meilės, tačiau
vėliau svarbūs tampa ir kiti dalykai: pagarba vienas kito asmenybei, pomėgiams
ir interesams, supratimas ir palaikymas sunkiais gyvenimo momentais. Laimė
dviese – tai ir mokslas, ir menas, ir savotiška kūryba.
Nežinojimas ir nemokšiškumas šioje srityje net ir pačią karščiausią meilę
paverčia slogiu nepasitenkinimu, nuobodžia buitimi, abejingumu ir vaidais.
Pirmiausia atsakykite sau į klausimą, ką dėl mylimo žmogaus esate pasiryžę
padaryti, ką jam galite duoti. Meilė – aktyvi veikla ir svarbu duoti kitam tai,
ko šiam labiausiai trūksta. Pavyzdžiui, palaikyti morališkai, išklausyti,
suprasti sunkią minutę ir užjausti, o kai viskas gerai – pasidžiaugti jo sėkme,
pasidalyti džiaugsmu, savo supratimu apie tai, kas aplinkui vyksta.
Norint išsaugoti meilę, svarbu ir aktyviai rūpintis savo žmogumi. Jei to nėra,
tuomet nėra ir meilės, tik tuščios kalbos apie ją. Kad meilė neatsiejama nuo
rūpinimosi, nesunku įrodyti. Sakykite, ar patikėtumėte motinos meile vaikui, jei
ši atsisako jį maitinti, prausti, saugoti ir rūpinasi tik savimi? Ar
patikėtumėte žmogumi, deklaruojančiu, jog mėgsta gėlės, bet nuolat pamirštančiu
jas palaistyti?
Atsakomybė ir pagarba
Tikrai meilei svarbus ir atsakomybės jausmas, kuris neturi nieko bendra su
pareiga ar prievarta. Ką tai galėtų reikšti? Tai, kad mylintis žmogus
savanoriškai atsiliepia į brangaus žmogaus tiesiogiai ar netiesiogiai išreikštus
poreikius. Jis jaučiasi atsakingas už savo artimąjį. Lygiai taip pat, kaip ir už
save.
Kitas svarbus dalykas – pagarba vienas kitam. Ar sugebate matyti brangų žmogų
tokį, koks jis yra, ir ar priimate jį tokį?
Pagarba – tai rūpinimasis, kad kitas žmogus augtų ir puoselėtų stipriąsias
asmenybės savybes. Čia nėra vietos pavydui, konkurencijai ar siekiui, kad kitas
tau tarnautų.
Vilma Mažeikienė
Psichologė psichoterapeutė